Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. G.Byčiui, atsakovo atstovui adv. T.Bagdanskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fleming baldai“ apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-2-667/2007 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Neteisingai pritaikytas DK 226 straipsnis, reglamentuojantis draudimus daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacijų ir kai kurių kitų išmokų. Minimos išskaitos atliekamos darbdavio valia. Pagal 2005 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą FB nr. 000244 ieškovė iš atsakovo už 400 Lt įsigijo baldus ir prašė įsiskolinimą padengti iš darbo užmokesčio. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo įmonės darbuotojų parodymai teismo posėdyje bei konkliudentiniai ieškovės veiksmai. Darbo sutarties nutraukimo metu ji nepateikė pretenzijų dėl išskaitų, 400 Lt skolą už baldus iš darbo užmokesčio prašė išskaityti atsakovo įmonės buhalterės D. S. Dėl šių priežasčių įskaitymo įvykdymo tvarkai taikytinas CK 6.131 straipsnis, numatantis, kad apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma.

Ginčo išskaita atlikta ieškovės atleidimo iš darbo dieną ( 2005 m. spalio 17 d.). Ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo nepareikštas reikalavimas dėl neteisėtos išskaitos. Ši aplinkybė patvirtina, jog įskaitymas atliktas ieškovei sutinkant.

Ieškinio pareiškime nurodoma, kad 400 Lt išskaita atlikta po 2006 m. sausio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties bei tai padaryta pagal ieškovei nežinomą sąskaitą už neva tai pirktus baldus. Teismo posėdžio metu šiuos faktus paneigus, ieškovės veiksmai nepagrįstai neįvertinti kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Tam prilygintinas ir nekėlimas pretenzijų dėl išskaitų, kreipiantis į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo. Įskaitymo aktas surašytas pagal ieškovės prašymą, tai jame nurodyta, tačiau ieškovė atsisakė laukti ir gauti visus su atleidimu iš darbo susijusius dokumentus, įskaitant atsiskaitymo lapelį. Tinkamai įforminti atsiskaitymo santykių pas darbdavį neatvyko pati ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-446/2003).

Vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį priteistas, pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (DK 35 straipsnio 1 dalis). Įskaitymas yra ekonomiškiausias būdas priešpriešiniams reikalavimas tenkinti. Už 400 Lt neišmokėjimą negali būti taikomos neadekvačios sankcijos. Ginčo išskaitos suma, lyginant su priteistu vidutinio darbo užmokesčiu sumos dydžiu, neproporcinga. Vidutinį darbo užmokestį leidžiama priteisti, kai nėra darbuotojo kaltės ( DK 141 straipsnio 3 d.). Šią sąlygą paneigia atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovės žinojimą apie pirktus baldus, neatvykimas į teismo posėdį paaiškinti su tuo susijusių aplinkybių, teismui pripažinus ieškovės dalyvavimą būtinu, bei aukščiau nurodytasis jos neatvykimas užpildyti galutinius darbo santykių pasibaigimą įforminančius dokumentus. Sankcijos taikymas neatitinka ir kompensacinės funkcijos, nes ginčo atveju ieškovė yra skolinga atsakovui.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad, nutraukiant darbo santykius, darbdavys pažeidė Darbo kodekso 226 straipsnyje įtvirtintą draudimą daryti išskaitas iš išeitinės išmokos ir, vertinant šiuo požiūriu, su atleidžiama iš darbo ieškove atleidimo dieną visiškai neatsiskaitė.

Iš bylos duomenų matyti, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta 2005 m. spalio 17 d. pagal DK 129 straipsnį. UAB „Fleming baldai“ banko sąskaitos išrašas pagrindžia, jog su ieškove buvo atsiskaityta tą pačią dieną, pervedant į jos sąskaitą 1616,78 Lt ( b.l. 89).

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo neteisėtumo ieškovė kreipėsi į teismą. Ginčą su darbdaviu baigė Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje nr. 2-49-630/2006, pagal kurią darbo sutarties nutraukimo pagrindas nepasikeitė, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 2313,54 Lt.

vidutinio darbo užmokesčio už 2005 m. spalio 17 d. - 2006 m. sausio 18 d. laikotarpį. Apeliacine tvarka revizuojamoje byloje nustatyta, jog 400 Lt išskaita už baldus padaryta ne iš pastarosios, o iš darbo sutarties nutraukimo metu priskaičiuotosios 3001,69 Lt sumos, į kurią įeina 299,36 Lt ir 54,88 Lt darbo užmokestis, 370,06 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 2277,39 Lt išeitinė pašalpa ( b.l. 67).

Mokėjimo sumas detalizuojantį atsiskaitymo lapelį ieškovė gavo 2006 m. balandžio 3 d. Apie tai, kad 400 Lt išskaita už pirktus pagal 2005 m . vasario 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą baldus padaryta, atliekant atsiskaitymą atleidimo iš darbo dieną, ieškovė tiksliai sužinojo ir iš 2006 m. kovo 31 d. Valstybinės darbo inspekcijos rašto nr. 133-157.

Minima sąskaita ir ieškovės atstovo paaiškinimas pagrindžia, jog, be darbinių, šalis siejo ir civiliniai teisiniai pirkimo-pardavimo santykiai. Nors iki šiol už pirktus baldus ieškovė su atsakovu nėra atsiskaičiusi, baldų kainos išskaitymas iš išeitinės išmokos, nutraukus darbo sutartį, nėra teisėtas.

Darbo teisės ir pareigos gali atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti pagal Darbo kodeksą ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius ( CK 34 straipsnio pirmasis punktas). Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai ( Civilinio kodekso 1 straipsnio trečioji dalis).

Darbo užmokesčio mokėjimą nustato Darbo kodekso XV skyrius ( DK 1 straipsnio 1 d. ). Jo normos įtvirtina, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka ( DK 141 straipsnio pirmoji dalis). Įstatymų leidėjo nuostata dėl galimos susitarti kitokios atsiskaitymo tvarkos reiškia galimybę susitarti dėl atsiskaitymo išdėstymo ar atidėjimo. Visiško atsiskaitymo principas reiškia, kad darbdavys privalo sumokėti darbuotojui visas jam priklausančias sumas ( DK 141 straipsnio antroji dalis, 10 straipsnio trečioji dalis). Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais ( DK 224 straipsnio pirmoji dalis).

Nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad abi šalys susitarė dėl išskaitos už prekes iš ieškovės darbo užmokesčio darbo sutarties nutraukimo atveju. Tarpusavio įskaitymų aktą pasirašė tik darbdavys. Ginčo atvejis nepriskirtinas prie administracijos nurodymu atliktinų išskaitų, galimų pagal DK 224 straipsnio antrąją dalį. Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma ( DK 226 straipsnis).

Dėl išdėstytų priežasčių, sprendžiant apie išskaitos teisėtumą, negali būti taikomos prievolių pasibaigimą vienarūšių reikalavimų įskaitymu nustatančios civilinės teisės normos bei šiuo aspektu vertinami atsakovo nurodomi įrodymai. Pagrįsta yra apylinkės teismo išvada, jog atsakovas, padaręs 400 Lt išskaitą iš atleidimo dieną ieškovei sumokėtos išeitinės išmokos, pažeidė nurodytąsias darbo įstatymų normas ir su atleidžiama darbuotoja visiškai neatsiskaitė. Atsižvelgdamas į išskaitos padarymo aplinkybes apygardos teismas sprendžia, jog, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 141 straipsnio trečiosios dalies nuostatas ( CPK 185 str., 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis). DK 35 straipsnis įpareigoja darbdavius ir darbuotojus laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nurodytąsias materialinės teisės normas darbdavys pažeidė, sąžiningai suklydęs. Rašytinis įrodymas patvirtina, jog 2005 m. vasario 18 d. ieškovė pirko iš atsakovo 400 Lt vertės baldus, juos turi ir iki šiol už baldus nėra sumokėjus ( b.l. 11). Iš liudytojų parodymų matyti, kad išskaityti baldų kainą iš darbo užmokesčio buvo prašiusi pati ieškovė. D. L. šią aplinkybę neigiant, liudytojų parodymais negalima vadovautis sprendžiant apie išskaitos teisėtumą, tačiau išvardinti įrodymai patvirtina ieškovę žinojus dalies išmokos nesumokėjimo pagrindą. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, protingumo ir teisingumo principais, apygardos teismas laiko nesąžiningu D. L. reikalavimą taikyti darbdaviui sankciją už atleidimo dieną neatsiskaitytą išmokos dalį, kuri yra lygi jos pačios skolai darbdavio įmonei. Apeliantas pagrįstai teigia, jog tokiu atveju vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas neatitinka ir proporcingumo, ir kompensacinės tokios sankcijos paskirties.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį dėl 6040 Lt priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas). Atitinkamai pakeistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, proporcingai ( priteistina suma sudaro penkis procentus nuo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytosios sumos) priteistajai sumai atsakovui iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ( CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti 2007 m. kovo 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą, panaikinant jo dalį dėl 6040 Lt priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, iki 200 ( dviejų šimtų) Lt sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistąsias atstovavimo išlaidas, iki 9,66 (devynių Lt 66 ct) Lt – iš atsakovo priteistą žyminį mokestį valstybei, iki 2,00 ( dviejų) Lt - iš atsakovo priteistas pašto išlaidas valstybei.

Sprendimo dalies dėl 400 Lt neišmokėto atsiskaitymo priteisimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovės D. L. 183,54 Lt ( šimtą aštuoniasdešimt tris Lt.54 ct) žyminio mokesčio atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fleming baldai“.