Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-08-14 18:00 transporto priemonės BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp S. Š. ir A. P..Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-08-14 19:00 transporto priemonės BMW 525 valst. nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. P. ir V. K..Priteisti solidariai iš atsakovų S. Š. ir V. K. 2 630,14 EUR už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.Priteisti ieškovui 5% (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas .Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Priteisti kitas ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka - 4,13 EUR.Ieškovas nurodė, jog UAB „Sauda“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-58 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2016-09-19 dieną perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“ . Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - transporto priemonės arba BMW) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario mėn. 11 d. nutarimu Nr. 118 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo, 2014-08-13 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę.UAB „Sauda“ vadovaudamasi 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos.Vadovaujantis 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, bei atsižvelgiant į 2007 m. spalio mėn. susitarimą dėl 2001 m. gegužės mėn. 4 d. sutarties Nr. 32, devinto punkto aiškinimo, transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos.Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 231,34 Lt mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės saugojimą, už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) po 15 (penkiolika) Lt mokestis už kiekvieną parą, ir po 240 (du šimtai keturiasdešimt Lt 00 ct.) Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį.Atsižvelgiant į tai, kad 2015-01-01 valstybinė Lietuvos Respublikos valiuta iš lito buvo pakeista į eurą, bei tai, jog transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dar iki 2015-01-­01, skolos sumą apskaičiuojame litais ir tik galutinę reikalavimo sumą konvertuojame į eurus pagal nustatytą kursą 3,4528 LTL = 1 EUR.Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, pradžioje buvo skaičiuojama nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-08-13) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2016-09-19). Įsiskolinimo suma sudarė 1865,54 EUR, tačiau jokių veiksmų dėl transporto priemonės atsakovai nesiėmė, todėl įsiskolinimas skaičiuojamas už 36 mėn. 9081,34 LTL (231,34 + (30 d.*15 LTL)+((36 mėn.-1 mėn.)*240 LTL) t. y. 2630,14 EUR.Pagal 2014-08-13 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktą raštą apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V. K..Viešame transporto priemonių registre transporto priemonės BMW savininku yra nurodytas A. P., kuris yra nurodytas kaip transporto priemonės naujasis savininkas.A. P. pateikė 2014-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė yra neva parduota V. K.. Pagal sutartyje nurodytą datą ir laiką (2014-08-14 19:00 val.) matyti, kad transporto priemonė buvo neva parduota tuo metu, kai jau buvo uždaryta ir saugoma priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelėje (nuvežta 2014-08-13, o neva parduota 2014-08-14).Manome, kad realiai jokių sandorių tarp S. Š., A. P. ir V. K. neįvyko, sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, todėl žemiau nurodytais argumentais ieškovas sieks tokius sandorius pripažinti negaliojančiu kaip tariamus sandorius.Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. Š. 2014-08-14, t. y. jau po transporto priemonės nuvežimo (2014-08-13), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su A. P., o A. P. tą pačią dieną (po valandos) sudarė pirkimo- pardavimo sutartį su V. K., kuris ir vairavo automobilį, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Ieškovo manymu tokiu būdu buvo siekdama, ne realiai perleisti transporto priemonę, o išvengti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos solidarios transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybės. Todėl ieškovas prašo pripažinti negaliojančias (1) S. Š. ir A. P. bei (2) A. P. ir V. K. sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sutartis kaip tariamus sandorius.Nagrinėjamu atveju šalys neva sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, tai yra jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.50 straipsnio 2 dalis).Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-569 redakcija) 14 punktas numato, jog priverstinai už teisės pažeidimus nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta už administracinius teisės pažeidimus, kurių sankcijose kaip viena iš nuobaudų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, ar yra priimtas nutarimas ją konfiskuoti) pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Kai transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta už administracinius teisės pažeidimus, kurių sankcijose kaip viena iš nuobaudų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonę leidžiama susigrąžinti, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, nepriima nutarimo konfiskuoti transporto priemonės.Ši transporto priemonė vis dar stovi aikštelėje, dėl jos atsiėmimo niekas nėra kreipęsis. Policija nėra išdavusi leidimo atsiimti ginčo automobilio, todėl sandorio sudarymo momentu S. Š. minėtos transporto priemonės neturėjo savo dispozicijoje, nes policija nebuvo priėmusi nutarimo grąžinti minėtą transporto priemonę jam, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pasikeitė minėtos transporto priemonės savininkas, kadangi ji dėl objektyvių priežasčių - daikto neturėjimo savo dispozicijoje, negalėjo būti perduota.A. P. ir V. K., neva įsigiję ginčo automobilį, savo vardu jo neįregistravo, net nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo iš saugojimo aikštelės, todėl akivaizdu, kad nei A. P., nei V. K. nesielgė kaip teisėti turto savininkai, nesiekė jo faktiškai valdyti. Be kita ko, A. P. telefonu ieškovui paaiškino, jog ginčo automobilio net nebuvo matęs, pinigų už jį nemokėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčijamą 2014-08-14 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį neįvyko, t. y. faktiškai automobilis nebuvo parduotas nei A. P., nei V. K.. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo V. K. visiškai nesidomėjo neva nusipirktu turtu, nesielgė su juo kaip turto savininkas.Tikroji ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai surašius pirkimo pardavimo sutartį V. K. vardu S. Š. galėtų išvengti prievolės už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą vykdymo ir atsiradusių turtinių pasekmių šalinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašoma pripažinti ginčijamus sandoriu tariamais ir negaliojančiais nuo jo sudarymo momento.Siųsdamas laiškus atsakovui ieškovas patyrė 3,51 EUR išlaidų (0,97 + PVM už vieną registruotą siuntą). Užklausdamas VĮ „Registrų centras“ gyventojų registrą dėl skolininkų gyvenamosios vietos ieškovas patyrė dar 0,62 EUR išlaidų (0,31 EUR už vieną užklausą). Viso ieškovo patirtos papildomos išlaidos sudarė 4,13 EUR, kurias taip pat prašo priteisti.

Atsakovų atsikirtimų santrauka

Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, jog S. Š. 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje įdėjo skelbimą į viešą portalą, kad parduoda BMW. Susitarus telefonu Automobilio atvyko apžiūrėti du asmenys - jaunesnis M. P. ir jo dėde pristatytas vyresnis asmuo A. P.. Iš tarpusavio pokalbio S. Š. buvo aišku, kad vyresnis asmuo A. P. pirks automobilį jaunesniam asmeniui - sūnėnui M. P.. Apžiūrėję BMW asmenys nurodė, kad apsispręs ir paskambins. S. Š. buvo panešta, kad A. P. perka BMW, asmenys susitarė susitikti Pilaitės mikrorajone, prie namo Vydūno g. 6. Tačiau į sutartą vietą 2014-08-03 atvyko tik M. P., kuris nurodė, kad jo dėdė A. P. negalėjo tuo metu atvykti, tačiau perdavė pinigus ir jis nori pasiimti BMW dabar, o A. P. pirkimo-pardavimo sutartį atvyks pasirašyti ir įregistruos VĮ „Regitra“ kitą dieną. S. Š. sutiko, tačiau, kad turėtų įrodymą, jog perdavė BMW, jo raktus ir dokumentus, S. Š. paprašė M. P. pasirašyti kokį nors tai patvirtinantį dokumentą. M. P. taip pat norėjo turėti įrodymą, kad perdavė pinigus už BMW. Kadangi S. Š. neturėjo pasiruošęs kito dokumento, S. Š. ir M. P. pasirašė ant S. Š. turėtos VĮ „Regitra“ patvirtintos formos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nurodė jam perduoda pinigų sumą už BMW, visus BMW duomenis. Pasirašytame dokumente asmenys tik neaiškiai nurodė datą, t. y. įrašę metus - 2014, pirma įrašė dieną - 03, o po to mėnesį Kartu su S. Š. 2014-08-03 buvo jo pažįstami A. Č. ir G. Š., kurie matė ir gali patvirtinti tą dieną vykusias aplinkybes. S. Š. su A. P. susitiko 2014-08-14 Naugarduko gatvėje. Kadangi Automobilis jau buvo perduotas 2014-08-03 jo sūnėnui M. P., o S. Š. buvo perduoti pinigai nuo A. P. (sandoris faktiškai įvykdytas 2014-08-03), susitikimas truko vos kelias minutes - šalys užpildė patvirtintos formos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir išsiskirstė. Už kelių dienų S. Š. įregistravo BMW pardavimo A. P. sutartį VĮ „Regitra“ ir daugiau nieko apie BMW iki teismo nežinojo.S. Š. V. K. nepažįsta ir apie jį pirmą kartą išgirdo tik gavęs šios bylos dokumentus iš teismo, kaip ir apie tai, kad naudojantis šiuo BMW V. K. 2014-08-13 padarė pažeidimą ir BMW buvo priverstinai nuvarytas į aikštelę. S. Š. taip pat nežino dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis A. P. tą pačią 2014-08-14 dieną viena valanda vėliau pasirašė šio BMW pirkimo-pardavimo sutartį su V. K..Tariamu sandoriu laikomas sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Šiuo atveju S. Š. turėjo interesą (poreikį) ir išreiškė valią parduoti Automobilį, o A. P. turėjo interesą (poreikį) ir išreiškė valią šį Automobilį įsigyti. Šalys realiai siekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. BMW pirkimo-pardavimo sandoris buvo realiai įvykdytas, t. y. 2014-08-03 S. Š. perdavė BMW, jo raktelius ir dokumentus ir gavo pinigus už BMW. Buvo įvykdytos visos būtinos pirkimo-pardavimo sąlygos.Tai, kad A. P. 2014-08-14 atvyko pats įforminti rašytinės BMW pirkimo-pardavimo sutarties patvirtina, kad A. P. visiškai pritarė ir patvirtino 2014-08-03 įvykusias aplinkybes, t. y., kad S. Š. buvo perduoti pinigai už BMW ir kad BMW buvo perduotas ne tiesiogiai jam A. P., kaip pirkėjui, o sūnėnui M. P. (kuriam A. P. ir buvo nurodęs, kad perka BMW naudotis). Net jeigu Teismas laikytų, kad A. P. yra netinkama sandorio šalis dėl to, jog BMW 2014-08-03 buvo perduotas ne tiesiogiai A. P., o buvo perduotas M. P., kuris sumokėjo, kaip nurodė, A. P. perduotus pinigus, tada pirkėju bet kokiu atveju turėtų būti laikomas M. P. ir jis turėtų būti laikomas įgijęs pirkėjo teises ir pareigas nuo 2014-08-03.Dėl tarp A. P. ir V. K. 2014-08-14 sudarytos BMW pirkimo-pardavimo sutarties atsakovas S. Š. nieko pasisakyti negali, nes jam visiškai nežinomos šio sandorio sudarymo aplinkybės ir tikslai. S. Š. nėra BMW savininkas ir nėra atsakingas už išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko ir prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo surašytas transporto priemonės BMW priverstinio nuvežimo aktas, kurio pagrindu transporto priemonė buvo transportuota į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, kur yra saugojama iki šios dienos. Transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo metu vairavo atsakovas V. K.. Ieškovas nurodo faktines aplinkybes, kad transporto priemonės priverstinio transportavimo į saugojimo aikštelę metu transporto priemonė priklausė nuosavybės teise atsakovui S. Š., kuris 2014-08-14 18.00 val. transporto priemonę neva pardavė A. P., o šis po valandos transporto priemonę pardavė atsakovui V. K.. Minėtus du pirkimo-pardavimo sandorius ieškovas vertina kaip sudarytus tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nepaisant to, kad sutinkame, jog ginčo sandoriai yra negaliojantys ir naikintini, tačiau atsakovas A. P. sudarant minėtas dvi pirkimo-pardavimo sutartis nesiekė sudaryti tariamų sandorių, o buvo apgautas.Nugabenus transporto priemonę į saugojimo aikštelę, transporto priemonės savininkas (atsakovas S. Š.) su jos valdytoju (atsakovu V. K.) nusprendė sudaryti du transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorius, į juos įtraukiant atsakovą A. P. (nesusijusį su atsakovais, tam kad būtų sukurta šių sandorių realumo regimybė) ir galiausiai perleisti transporto priemonę V. K.. Atsakovams palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, atsakovas A. P., suradęs transporto priemonės pardavimo skelbimą, susitarė dėl jos apžiūros 2014-08-14. Atvykus į Vilnių, A. P. buvo nurodyta, kad transporto priemonė tuoj bus atgabenta į susitikimo vietą, todėl belaukiant atvažiuojančios transporto priemonės, tam kad būtų sutaupyta laiko, jos pardavėjas pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas A. P. nė nepagalvojęs tokią sutartį pasirašė, tačiau praėjus valandai transporto priemonė vis nepasirodė, nes ji buvo sulaikyta UAB „Sauda“ aikštelėje, todėl A. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir nurodė transporto priemonės nebepirksiąs. Atsakovas A. P. vietoj pasirašytos sutarties sunaikinimo, sutiko pasirašyti antrąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės pardavimo V. K..Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ir / ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.A. P. buvo tyčia suklaidintas atsakovų tam, kad sudarytų pirkimo-pardavimo sandorius, nors nei transporto priemonė buvo realiai perduota, nei kaina už parduodamą transporto priemonę buvo mokama. Vertinant šiuos du pirkimo-pardavimo sandorius bendrai, jie yra pripažintini tariamais sandoriais, kuriuose pradinis pardavėjas ir galutinis pirkėjas siekė sukurti išorinį transporto priemonės nuosavybės perleidimo įspūdį, jog transporto priemonė perėjo atsakovo V. K. nuosavybėn, tokiu būdu siekiant panaikinti S. Š. solidarią atsakomybę dėl išlaidų, patirtų priverstinai nugabenant ir saugant saugojimo aikštelėje transporto priemonę.Ieškovas civilinėje byloje reiškia solidarų reikalavimą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo priteisti 2630,14 EUR išlaidas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.Ginčo situacijoje, atsižvelgiant į abiejų atsakovų siekį sudaryti tariamus sandorius, kurių pagrindu buvo norima perkelti nuosavybės teisę nuo S. Š. ant V. K., akivaizdu, kad ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir jos savininkas žinojo apie 2014-08-13 įvykusį transporto priemonės transportavimą į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti išlaidas už transporto priemonės saugojimą.