Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-303-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
1S-303-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Nr. 1S-303-238/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, jam skirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-23 nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendis pakeistas – nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2015-02-18, bausmės pabaiga – 2018-02-02. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-01-14).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-01-18 nutarimu Nr. 93-36 nutarta nuteistajam E. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 40 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-01 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl šiuo metu nuteistajam E. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis E. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-01 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-36, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas savo sprendimą grindė tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas ar ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nenurodytos. Skunde taip pat nurodo, kad kalinių subkultūros tradicijų jis nesilaiko, pataisos namuose dirba, norą dirbti pareiškė savo iniciatyva, darbe charakterizuojamas teigiamai, už stropų darbą yra du kartus skatintas, šiuo metu gyvena ir dirba už įstaigos teritorijos ribų. Mano, kad tokia teismo praktika, kai iki priimamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis jau būna atlikęs didesnę bausmės dalį, nei nustatyta įstatymu, daro negatyvią įtaką nuteistųjų elgesiui. Nurodo suvokiantis atsakomybę už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, viešosios tvarkos pažeidinėjimą, neužsiregistravimą laiku probacijos tarnyboje, dėl ko gali būti įstatymo nustatyta tvarka grąžintas atlikti likusią bausmės dalį į laisvės atėmimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. V. priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis E. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. V. už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas tris kartus, nuteistajam anksčiau du kartus buvo taikytos švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas (laisvės apribojimas), tačiau jos reikiamo poveikio nepadarė, nuteistasis gyvenimo būdo nepakeitė ir pakartotinai darė nusikalstamas veikas, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti bei lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu keliu. Nusikaltimas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę (disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti veikiant organizuotoje grupėje), priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra sunkesnis už ankstesnius jo padarytus nusikaltimus, teisme kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino, dėl savo veiksmų nesigailėjo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo požiūris į neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas neapibrėžtas, be to, nuteistasis dalyvavo bado akcijoje protestuodamas prieš LR BVK pakeitimus. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų pagal OASys metodiką), tačiau labai artima vidutinei, be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai/nusikalstamo elgesio modelis; netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas, ne visuomet pasirenkamos tinkamos elgesio strategijos. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog E. V. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl šiuo metu dar nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo E. V. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-01 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo E. V. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika