Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams D. L., V. T., G. L., R. L. dėl sandorio patvirtinimo, trečiasis asmuo R. L., V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Sutarties pasirašymo dieną L. O. L. neturėjo parduodamo buto namų knygos (kadastrų bylos), todėl pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai. Nekilnojamojo turto kadastrų byla buvo ir iki šiol yra pas šio turto bendrasavininkę V. Š.. Minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. 53/100 dalis gyvenamojo namo su 50/100 dalimi tvarto, L. O. L. buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) sutartimi iš (duomenys neskelbtini). Šios sutarties bei atsiskaitymo kvitų originalus L. O. L. atidavė ieškovei kaip įrodymą, kad ji tikrai yra parduodamo turto savininkė, kadangi, kaip minėta, kitų dokumentų patvirtinančių jos nuosavybės teises į parduodamą turtą neturėjo. Ieškovė su L. O. L. susitarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį notariškai patvirtinti vėliau, kai L. O. L. išsiims iš VĮ „Registrų centras“ jos nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Nors ieškovė daug kartų prašė L. O. L. vykti pas notarą dėl sandorio patvirtinimo notariškai, tačiau L. O. L. atidėliodavo šį veiksmą dėl savo sveikatos būklės, finansų stygiaus, laiko neturėjimo ir pan.

4. Taip pat nurodė, kad ieškovės šeima įsigytoje dalyje gyvenamojo namo apsigyveno sekančią dieną po sutarties pasirašymo ir visiško atsiskaitymo su pardavėja, t. y. (duomenys neskelbtini). Šią dieną L. O. L. atidavė buto raktus, elektros mokėjimo knygelę, o pati su savo daiktais persikėlė gyventi į butą adresu (duomenys neskelbtini). Jai persikraustyti padėjo R. L.. Apsigyvenus įsigytoje namo dalyje, ieškovė kartu su savo sutuoktiniu atliko kapitalinį remontą, kadangi patalpų būklė buvo labai prasta, kiauras stogas bei langai, todėl pirmiausia pakeitė senus keturis langus į naujus plastikinius langus, keitė lubų balkius, kurie buvo išpuvę, naujais, iškalė naujas lubas, taip pat sudėjo naujas grindis, gipso plokštėmis išklijavo visas buto vidines sienas, jas užtinkavo bei perdažė. Iš vieno kambario padarė du kambarius, pakeitė visas buto vidaus duris, lauko duris, pasistatė prieangį. Ieškovei priklausančioje tvarto dalyje išbetonavo grindis, joje laikė karves, arklius, augino paukščius. Ieškovė visus šiuos metus moka už suvartojamą elektros energiją, tačiau L. O. L. vardu, nes negali sudaryti elektros tiekimo sutarties savo vardu, moka už šiukšlių išvežimą. (duomenys neskelbtini) L. O. L. mirė. Pagal (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. Ieškovės nuomone, ji atliko reikalingus veiksmus nekilnojamajam turtui įsigyti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu - tai yra sumokėjo pinigus už šį turtą pardavėjai L. O. L., perėmė nusipirktą turtą ir juo naudojasi bei jį valdo iki šiol, kito nekilnojamojo turto (būsto) savo vardu neturi, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl L. O. L. vengimo įforminti sandorį notarine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės nuomone, yra teisinis pagrindas patvirtinti (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį.

II. Atsakovų pozicija

III. Kiti klausimai

11. Atsakovas D. L. ir trečiasis asmuo V. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12. Atsakovai D. L., R. L., G. L. ir trečiasis asmuo V. Š. į 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Atsakovę G. L. teismo posėdyje atstovavo jos atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius. Kadangi byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atsakovams ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir L. O. L. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu L. O. L. pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtintą namo įkainojimo aktą pardavė L. O. L. butą, kurio bendras plotas 52,09 kv. m. ir ūkio pastatą 2 I/p, esančius (duomenys neskelbtini), butas sudaro 0,53 dalį gyvenamojo namo, ūkinis sudaro 0,50 dalį 2 Ip. Aukščiau nurodyti pastatai buvo parduoti už 15 917 talonų: 1 941 talonų įmokėta grynais pinigais; 13 976 talonai valstybinėmis vienkartinėmis įmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės G. L. ir L. O. L. sudaryta sutartis, kurios pagrindu L. O. L. pardavė ieškovei jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 12 000 Lt. Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 53/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 50/100 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso L. O. L.. L. O. L. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Dėl sandorio patvirtinimo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

16. Tam, jog būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-469/2017).

17. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės ir byloje dalyvaujančių asmenų duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė bute adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino trečiasis asmuo R. L. nurodydamas, kad L. O. L. buto raktus atidavė iš karto pasirašiusi sutartį, o sekančią dieną po sutarties pasirašymo pats trečiasis asmuo padėjo L. O. L. išsikraustyti. Jis išvežė jos spintas ir daiktus į butą (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog L. O. L. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino ir atsakovas R. L.. Jis savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad, jam ruošiantis grįžti iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), motina pasakė, jog namus pardavė, todėl jis turi grįžti į butą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ji tuo metu gyveno. Minėtame bute atsakovas R. L. kartu su motina pragyveno apie du metus, po to motina išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, o jis išsikėlė gyventi kitur. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad L. O. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji nuo pat (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo ir persikėlimo gyventi į įsigytą namo dalį adresu: (duomenys neskelbtini), jį išlaikė, t. y. mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją bei šiukšlių išvežimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimai už būstui suteiktas paslaugas. (duomenys neskelbtini) sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir L. O. L. nurodyta, kad L. O. L. parduoda ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt. Pačioje sutartyje yra nurodyta, kad pinigai sumokėti (duomenys neskelbtini), pinigų gavimo faktą L. O. L. patvirtino sutartyje pasirašydama, jog pinigus gavo. Teismo posėdžio metu atsakovė V. T. nurodė, kad ieškovė pinigus už įsigytą būstą sumokėjo. Sutartyje taip pat nurodyta, kad L. O. L. pinigus persivedė į savo sąskaitą. Atsakovas R. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jam yra žinoma, kad jo motina L. O. L. pardavė ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį faktą, kaip jau nurodyta aukščiau, jam pasakė pati motina L. O. L.. Atsakovė G. L. teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) pareiškime taip pat nurodė, kad jai jos sesuo paaiškino, jog buto pirkimo-pardavimo sutartį motinai padėjo surašyti ji ir patvirtino, kad už butą ieškovė pinigus sumokėjo. Iš esmės tapačias ginčo buto įsigijimo aplinkybes, kurias nurodė ieškovė savo ieškinyje, nurodo ir trečiasis asmuo R. L.. Trečiasis asmuo paaiškino, kad jis kartu su savo buvusia sutuoktine G. L. (duomenys neskelbtini) už 12 000 Lt iš L. O. L. nusipirko ginčo butą. Su L. O. L. buvo atsiskaityta tuometiniame (duomenys neskelbtini) banke. Kadangi jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), jam buvo mokamas darbo užmokestis eurais, todėl su L. O. L. atsiskaitė eurais. Gavusi pinigus eurais, L. O. L. juos iš karto iškeitė į litus ir įsinešė į savo banko sąskaitą, kas taip pat yra nurodyta ir pačioje (duomenys neskelbtini) ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Kaip nurodė ieškovė, notarinė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi L. O. L. neturėjo jos nuosavybę į parduodamą turtą patvirtinančių dokumentų, o vėliau atidėliodavo vykimą pas notarą dėl savo sveikatos būklės, finansų stygiaus, laiko neturėjimo. Duomenų, patvirtinančių tai, kad notarinė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės kaltės, byloje nėra. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su L. O. L. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), bei sumokėjo už jį 12 000 Lt. Teismo nuomone, šalių valia šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta – L. O. L. turėjo tikslą parduoti minėtą butą, o ieškovė jį įsigyti. Byloje dalyvaujantys asmenys ieškovės prašymui neprieštaravo.

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovė butą valdo, juo naudojasi bei išlaiko, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareikšta, konstatuojama, jog yra visos būtinos sąlygos tam, kad sandoris būtų pripažintas galiojančiu, ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkinamas, patvirtinama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią L. O. L. pardavė, o ieškovė nupirko nekilnojamąjį turtą – 53/100 dalis 97.48 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo ir 50/100 dalis tvarto, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovė 2025 m. sausio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos už advokatės suteiktas paslaugas, iš atsakovų nepriteisiamos.

21. Teismas šioje byloje patyrė 63,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį tenkinus priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Patvirtinti (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovė G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko už 12 000 litų nekilnojamąjį turtą – 53/100 dalis 97,48 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 63,44 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct). Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.