Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-26 · Byla Nr. N1-79-503/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
N1-79-503/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
M. M.
Baudž. byla Nr.N1-79-503/11Proc. Nr. 1-13-1-02245-2010-2Bylos kategor. 1.1.4.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.(S)VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant L. Vaicekauskaitei,dalyvaujant prokurorui E. Šleiniui,kaltinamajam M. M., jo gynėjui adv. A. Svilai,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei O. Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 str. l d. 10 MGL bauda, 2) 2005-01-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžiu pagal LR BK 259 straispnio 2 dalį – 10 parų areštu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

jis, 2010-08-07, apie 19.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, ir pasikėsino pagrobti S. G. priklausančius daiktus, o būtent: 3 vienetus instaliacijos laidų, vieno vieneto vertė 200 Lt, bendros 600 Lt vertės, 3 saugiklių dėžes, vienos vertė 150 Lt, bendros 450 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas S. G., ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti S. G. priklausantį 1050 Lt vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. kaltu pasikėsinęs pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2010-08-07, apie 19 val., jis kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu, kuris prisistatė vardu Algirdas, nusprendė iš aptvertos teritorijos, esančios Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, pagrobti automobilių laidus, kuriuos po to norėjo priduoti į metalo supirktuvę. Jis perlipo per šios teritorijos tvorą ir šioje teritorijoje paėmė apie 3 kg minėtų laidų. Netrukus jis pastebėjo, kad juos pamatė aikštelės darbuotojas. Tuo metu Algirdas sėdėjo ant tvoros ir tik pamatęs darbuotoją iškart paspruko, o jis dalį laidų spėjo permesti per tvorą, o būtent: vieną instaliacijos laidą bei vieną saugiklių dėžę jis permetė per tvorą, o kita dalis - du instaliacijos laidai ir dvi saugiklių dėžės liko prie jo, jų permesti nespėjo, nes buvo sulaikytas aikštelės darbuotojo, t.y. nukentėjusiojo. Iš kokių automobilių jis pagrobė laidus, jis nepamena, bet tai galėjo būti „MAZDA“ markės automobilio. Be to, instaliacijos laidų ir saugiklių dėžės vertės neginčijo.

Dėl kvalifikuotos vagystės.

Be kaltinamojo M. M. visiško prisipažinimo pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugyklą, jo kaltė pasitvirtino šiuo duomeniu.

Nukentėjusiojo S. G. paaiškinimais, jis vykdo individualią veiklą, adresu Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, kur nuomoja aikštelę. Minėtoje aikštelėje jis laiko naudotus automobilius ir jų dalis. Aikštelė yra aptverta tvora su pakabinama spyna, aikštelę saugo šuo. 2010-08-07, apie 18.40 val., išvažiuodamas iš teritorijos, esančios Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, jis pastebėjo aplink aikštelę vaikštančius du jaunuolius apie 18 metų amžiaus. Minėti jaunuoliai vaikščiojo už tvoros. Kadangi šią aikštelę jau ne vieną kartą apvogė nežinomi asmenys (dėl šių įvykių jis į policiją nesikreipė), jis nusprendė palaukti ir stebėti minėtus du jaunuolius. Stebėjo jis minėtus jaunuolius sėdėdamas savo automobilyje „Toyota Land Cruiser“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia aikštelės, maždaug 30-40 metrų atstumu nuo jos. Maždaug po 30 min. jis pamatė tuos pačius jaunuolius, prieinančius prie tvoros ir vieną iš jų perlipantį per tvorą, kurį jis vėliau ir sulaikė, būtent kaltinamąjį. Antrasis liko laukti už tvoros. Tada jis, priėjęs prie aikštelės vartų, atrakino duris ir įėjo į teritoriją, kur pirmą kartą nieko nerado, nes greičiausiai minėtas jaunuolis buvo pasislėpęs. Po to jis nuėjo į tą vietą, kur buvo pasilikęs antrasis jaunuolis, kuris liko laukti už tvoros, jis rado permestą saugiklių dėžę ir instaliacijos laidą. Tada jis minėtus daiktus permetė per tvorą ir vėl grįžo į aikštelę. Aikštelėje šalia automobilio jis rado gulintį pirmą jaunuolį, šalia kurio gulėjo dviejų automobilių laidai ir 2 saugiklių dėžės (kokios tiksliai nepamena), vieno laido vertė 200 Lt, o vienos saugiklių dėžės vertė 150 Lt. Tada jis iškart iškvietė policiją. Kaip minėtus daiktus minėtas jaunuolis permetė per tvorą jis nematė. Be to, prieš šį įvykį aikštelėje buvo tvarka ir už jos ribų jokių detalių permesta nebuvo.

Nukentėjusiojo S. G. teisme duoti paaiškinimai nuoseklūs, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, neprieštarauja kaltinamojo teisme duotiems paaiškinimams. Nenustatyta priežasties šiais jo paaiškinimais abejoti, netikėti. Todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo kaltės įrodymu.

Ištyręs, įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. M. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, įsibrovęs į saugomą (rakinamą) teritoriją, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo S. G..

Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo M. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl svetimo turto sugadinimo.

Kaltinamasis M. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2010-08-07, apie 19.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, ir sugadino automobilio „Mazda 6“ keturis stiklų pakėlėjus, vieno vertė 200 Lt, bendros 800 Lt vertės, bei nuplėšė automobilio „KIA“ vidinę stogo apdailą, 800 Lt vertės, ir tokiu būdu sugadino S. G. priklausantį 1600 Lt vertės turtą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šio kaltinimo kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad „KIA“ automobilio stogo apdailos jis neplėšė ir automobilio „MAZDA 6“ keturių stiklų pakėlėjų negadino. Nukentėjusysis S. G. dėl jo turto sugadinimo teismui paaiškino, kad jis, vėliau po kaltinamojo M. M. sulaikymo, pastebėjo, kad nuplėšta automobilio „KIA“ stogo vidaus apdaila, kurios vertė 800 Lt. Kokiu tikslu buvo nuplėšta stogo vidaus apdaila, jis nežino, gal buvo ieškota laidų po apdaila. Be to, pastebėjo, kad automobilio „Mazda“ sugadinti keturi stiklų pakėlėjai, kurio vieno vertė 200 Lt. Šių sugadinimų iki tol nebuvo, nes jis 2010-08-07 minėtus automobilius tvarkė, šie buvo tvarkingi.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamasis M. M. 2010-08-07 apie 19.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovęs į saugomą teritoriją, sugadino S. G. turtą. Taip pat, kad yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam M. M. inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kilusių prieštaravimų tarp kaltinamojo M. M. ir nukentėjusiojo S. G. teisme duotų paaiškinimų (abejonių) teismas, ištyręs visus esamus duomenis, objektyviais duomenimis (įrodymais) negali pašalinti. O pagal vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso principą visi prieštaravimai (abejonės) dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojami kaltinamojo naudai. Todėl kaltinamasis M. M. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią, lengvinančią aplinkybę, nusikaltimo pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytas nusikaltimas buvo tyčinis, pasikėsinimo stadijoje, sukėlęs pasekmes, jog nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnamečiu, į jo asmenybę. Kaltinamasis M. M. prieš jam inkriminuotos, įrodytos veikos padarymą teistas pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį. Jis iki šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo nesimokė, nedirbo. Beje, jis nesimokė ir nedirbo ir iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme paaiškino, kad M. šeima nėra įrašyta į stebimų šeimų ir socialinės rizikos šeimų sąrašus. Tačiau teistumui neišnykus M. M. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nelinkęs taisytis, nes iš ankstesnio nuteisimo tinkamų išvadų nepadarė. Todėl jam skirtina griežtesnė, LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė, o būtent laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta M. M. atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, jam nustatytinas įstatymo numatyto laisvės apribojimo termino vidurkis.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl bendrai 2650,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis M. M. pripažino ieškinį iš dalies, o būtent dėl 1050,00 Lt žalos padarymo S. G., pasikėsinus pagrobti šio turtą.

LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį (jo reikalavimą) palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir jog M. M. pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, civilinio ieškovo S. G. pareikštas civilinis ieškinys (reikalavimas) priteisti iš M. M. dėl jo jam (S. G.) turto sugadinimu padarytos 1600,00 Lt turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nukentėjusiajam paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka

Tokiu būdu priteistina iš kaltinamojo M. M. 1050,00 Lt nusikalstama veika (LR BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. G. naudai (LR CK 6.263 straipsnis).

Paskirta M. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis paliktina galioti, o įsiteisėjus panaikintina (LR BPK 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

pripažinti M. M., a/k (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją, ir nuteisti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant:

- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus susijusius su darbu;

- mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

M. M. pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo išteisinti, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. M. paskirtos bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. rugpjūčio 7 d. iki 2010 m. rugpjūčio 8 d. (vieną dieną) ir nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) S. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. M. 1050,00 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarytos turtinės žalos atlyginimo S. G. naudai.

Civilinio ieškovo S. G. pareikštą civilinio ieškinio reikalavimą priteisti iš M. M. dėl jo jam (S. G.) turto sugadinimu padarytos 1600,00 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis