- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-482-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. N. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 27 d., apie 4 val., Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, būdamas neblaivus smurtavo prieš žmoną V. N., triukšmavo, nuo ko pabudo mažamečiai vaikai D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie patyrė psichologinį smurtą. Tuo R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, kadangi nesudarė vaikams tinkamų sąlygų gyventi ir augti saugioje bei sveikoje aplinkoje. Tokiais veiksmais R. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. nutarimu pripažino R. N. kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė jam įspėjimą. Teismas pažymėjo, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole (b. l. 2) rašydamas paaiškinimą R. N. kaltu padaręs pažeidimą prisipažino ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, be to, paaiškinime (b. l. 5) nurodė, kad nakties metu, būdamas neblaivus, konfliktavo su žmona, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, stumdė. Teismas padarė išvadą, kad surinkti byloje įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. N. padarė administracinės teisės pažeidimą. R. N. ginčijo faktą, kad namuose buvo abu vaikai, nurodydamas, jog buvo tik jaunesnysis sūnus, tačiau pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui ši aplinkybė reikšmės neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. N. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti jo nurodytus liudytojus, kadangi šie būtų patvirtinę, kad sūnaus D. N. konflikto metu namuose nebuvo, o tuo pačiu tai įrodymų V. N. parodymų melagingumą. Apeliantas teigia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2009 m. spalio 16 d. nutartimi panaikinus Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimą ir bylą grąžinus iš naujo tirti Institucijai, tyrimas buvo atliktas formaliai. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino tik pagal 2008 m. birželio 20 d. protokolą ir jo priedą – paaiškinimą. Tačiau šie dokumentai neturėjo būti vertinami, kadangi jie buvo panaikinti minėta LVAT nutartimi ir nebeturi teisinės reikšmės. Be to, byloje nebuvo apklausti vaikai. Mano, kad V. N. tyčia surašė tikrovės neatitinkantį pareiškimą, kadangi siekia, jog skyrybų byloje vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. N. prašo jį atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. R. N. administracinė nuobauda skundžiamu teismo nutarimu paskirta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad Teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo (Įstatymo 6 str. 1 d.). Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 1 ir 2 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. Apeliantas R. N. nesutinka su jam pareikštu kaltinimu ir neigia naudojęs smurtą savo sutuoktinės V. N. atžvilgiu ir tuo pažeidęs vaikų interesus. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad visi byloje surinkti įrodymai – tiek surinkti iki, tiek po LVAT 2009 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo – yra vertinami remiantis tomis pačiomis taisyklėmis ir turi vienodą įrodomąją galią. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl surinktų įrodymų tinkamumo – joje nurodyti tik administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip procesinio dokumento, esminiai trūkumai, dėl kurių jis turėjo būti taisomas. Pirminiame paaiškinime (b. l. 2, 5) R. N. pripažino, jog būdamas neblaivus, konflikto metu išvadino žmoną necenzūriniais žodžiais, ją apstumdė, taip pat nurodė, jog namuose buvo vaikai. Pažymėtina, kad surašius naują protokolą, pareiškėjas paaiškinime taipogi pripažino, jog tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, kurio metu jis žmoną apstumdė (b. l. 37). Šiame paaiškinime asmuo jau teigė, jog namuose buvo tik vienas iš vaikų. Toks pareiškėjo pozicijų nenuoseklumas kelia abejonių jo teiginių tikrumu ir vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš vaikų buvimo namuose faktą ir konfliktą su sutuoktine R. N. pripažino viso bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus likusių bylos įrodymų kontekste, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. N. padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimą bei teisingai nurodė, jog šio straipsnio konstatavimui nėra svarbu, ar namuose buvo abu vaikai, ar tik vienas iš jų, svarbu, kad pareiškėjo agresyvus elgesys sukėlė vaikams neigiamų išgyvenimų. Apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neapklaustų liudytojų bei vaikų atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo (b. l. 56-58) matyti, kad R. N. neprašė apklausti jokių liudytojų. Pastabų dėl posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka pareikšta nebuvo, todėl jame užfiksuoti teiginiai laikytini tikrais ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant 2008 m. liepos 24 d. (b. l. 17). Tačiau jų parodymai nėra reikšmingi, kadangi jie nei konflikto tarp sutuoktinių, nei vaikų reakcijos nematė. Todėl R. N. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarimą R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.