- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- 1S-263-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00778-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- V. B.
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. V. B. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 4, 11 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 metų laisvės atėmimo.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, jog nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir sprendė, kad V. B. bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos Probacijos.
4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį bei sprendė, kad vis dar nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu V. B. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals, o taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis V. B. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, jog Kauno apylinkės teismas kaip vieną iš lygtinio paleidimo netaikymo V. B. motyvų vertino jo nusikaltimo sunkumą, tačiau pagal BVK nustatytas lygtinio paleidimo nuostatas tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tad šis teiginys neturi teisinio svorio ir yra nevertintinas. Kadangi nusikaltimų pobūdis yra svarbi bausmės skyrimo dalis, tačiau svarstant lygtinio paleidimo klausimą, tai neturėtų turėti svarbios reikšmės, kadangi šis Teismo motyvas niekada nepasikeis ir šis faktas niekaip nerodo asmens elgesio pataisos namuose. Šis faktas neišnyks ir praėjus dar pusei metų ar atlikus visą bausmę. Teismas skirdamas man bausmę atsižvelgė į šį faktą ir atitinkamai paskyrė bausmę. Nuteistasis taip pat skunde pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Padarytas nusikaltimas - praeitis, o dabar turi būti vertinama dabartis.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nuteistasis V. B. skunde taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo vertino kokia liko neatliktos bausmės dalis. Skundo autorius nurodo, kad šis motyvas prieštarauja vienam iš formaliųjų pagrindų taikyti lygtinį paleidimą. Šis pagrindas yra tas, kad asmuo turi būti atlikęs minimalią bausmės dalį, t. y. minimali bausmės dalis yra apskaičiuojama pagal bausmės dydį, todėl sunkesnius nusikaltimus padariusiems asmenims minimali bausmės dalis yra didesnė nei lengvesnius nusikaltimus padariusiems asmenims. Vien tik neatliktos bausmės dydis negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo. Neatliktos bausmės dydis niekaip necharakterizuoja asmens ir neturi jokios įtakos sprendžiant ar asmuo bausmės atlikimo metu taisėsi ir elgėsi drausmingai. Pagal BVK nuostatas - reikalavimas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas - atlikti tam tikrą bausmės dalį, o ne vertinama kokia bausmės dalis turi likti. V. B. nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į kitų visuomenės narių interesus, tačiau apeliantas pažymi, kad lygtinis paleidimas - ne atleidimas nuo bausmės, o nuteistasis būdamas probacijos prižiūrimas bausmę atliks iki pabaigos.
Šalies argumentai
5.3. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, jog padarytas nusižengimas rodo, kad jis nepasitaisęs ir teigia, kad minėtas pažeidimas buvo padarytas prieš vienuolika metų, o nuteistojo gautus paskatinimus, kurių jis gavo dvidešimt vieną, pirmosios instancijos teismas įvertino tik formaliai. Paskatinimai pataisos įstaigoje skiriami ne už tai, kad nuteistasis elgėsi kaip turėtų elgtis visi nuteistieji, bet už pavyzdingą elgesį. Tai reiškia, kad asmuo turi elgtis geriau nei kiti, kad gautų paskatinimą, todėl paskatinimai turėtų būti vertinami vienodai kaip ir pažeidimai. Teisės aktai neleidžia skirti prioritetą tik į neigiamą faktą, bet įvertinti visus faktus objektyviai ir vienodai. Skunde taip pat pažymima, kad vertinti reikia ne patį nuobaudos faktą, o jos šiurkštumą ir/ar pavojingumą.
5.4. Nuteistasis V. B. akcentuodamas Komisijos nutarimo jam taikyti lygtinį paleidimą pagrįstumą nurodo, kad kad Komisija jau ne pirmą kartą sprendė nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir tai turi stipresnę galią jos nutarimui, kadangi Komisija pamatė, kad jų skiriamos elgesio korekcijos priemonės veikia.
5.5. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis taip pat nesutinka su Kauno apylinkės teismo konstatuotu, kad V. B. turi finansinių problemų ir kad nesistengia dengti įsipareigojimų ir nurodo, kad skolos dengiamos jas išskaičiuojant iš atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad kitų būdų kaip dengti skolą neturi, kadangi turto neturi ir dirba pilnu etatu. Vienintelis būdas greičiau dengti skolą būtų laisvėje įsidarbinus, kadangi ten algos didesnės nei kalėjime.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo V. B. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas tenkinamas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
8. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam V. B. gali būti efektyvus, tai yra, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo V. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamo elgesio, interesus bei bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nagrinėjamu atveju nuteistojo neatliktos bausmės dalis negali būti nevertinama, svarstant lygtinio paleidimo taikymo instituto taikymą nuteistajam. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje taip pat akcentuojami nuteistajam V. B. nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, akcentuojant lygtinio paleidimo negalimumą. Su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija ne tik tinkamai įvertino formalaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą, tačiau tinkamai įvertino ir nuteistojo V. B. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog jis daro akivaizdžią pažangą, o tai atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus materialiuosius lygtinio paleidimo tikslus, todėl nuteistajam sušvelninus teisinę padėtį, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybai. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.
11. Kaip minėta anksčiau, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė kriminogeninių veiksnių egzistavimui, neatliktos bausmės dydžiui bei į turimus gana didelius finansinius įsipareigojimus, dėl ko negalima daryti išvados, jog jo pataisos procesas yra nuoseklus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Žemesniojo teismo motyvai turėtų būti vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
12. Komisijos nutarime ir Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodyti duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Komisijos posėdžio dieną nuteistasis buvo atlikęs daugiau nei 13 (trylika) metų laisvės atėmimo bausmės iš paskirtos 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės. Aukštesnysis teismas, įvertinęs V. B. laisvės suvaržymo laiką paskirtos bausmės kontekste, sprendžia, kad jo laisvė suvaržyta jau reikšmingą laiko tarpą. Nuteistojo atlikta bausmės dalis bei jo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, kad vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs tai, jog nuo pat pirminio vertinimo, atlikto 2022 m. birželio 13 d., pagal OASys metodiką, nuteistajam V. B. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog žema nusikalstamo elgesio rizika išliko iki paskutinio vertinimo, atlikto 2024 m. rugpjūčio 9 d., kuomet taip pat buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina tai, kad po praeito vertinimo, teismui nutarus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, V. B. buvo nustatytos rekomendacijos – nedaryti teisės aktų pažeidimų, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tęsti darbinę veiklą. Per rekomendacijų vykdymo laikotarpį nuteistasis disciplinuotai laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pažeidimai nefiksuoti, jis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima darbine veikla. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad stebima išliekanti nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, jis užsiima darbine veikla, savanoriškai dengia vykdomuosius dokumentus, įsitraukia į resocializacijos procesą, V. B. elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą, įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, asmuo atitinka akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus.
13. Nuteistajam V. B. tebeišskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu bei priežiūros/apribojimų pažeidimai. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistajam nefiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų. Iš Socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje nesaikingai vartojo svaigiuosius gėrimus, būdamas . Įkalinimo įstaigoje V. B. neatsisakė dalyvauti prevenciniuose užsiėmimuose, kurie būtų susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis V. B. viso tris kartus pažeidė numatytą tvarką, vieną iš jų buvo baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą pažeidė numatytą tvarką 2013 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei dvylikai metų. Nuteistasis skatintas dvidešimt vieną kartą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės nelaikytinos tokio pavojingumo, kad užkirstų kelią lygtinio paleidimo taikymo galimybei.
14. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis V. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, periodiškai vyksta į trumpalaikes išvykas. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko 2023 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų. Aukštesniojo teismo įsitikimu, nurodytos aplinkybės neleidžia abejoti daromą nuteistojo pažangą ir teigiamą elgesį.
15. Kaip minėta anksčiau, vienas pagrindinių pirmosios instancijos teismo motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistajam V. B. netaikytinas lygtinio paleidimo institutas – jo turimi gana dideli finansiniai įsipareigojimai. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nuteistajam priteisti išties dideli civiliniai ieškiniai bei sumos advokatų išlaidoms apmokėti. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Darbine veikla pradėjo užsiimti iš karto atvykęs į įkalinimo įstaigą, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esančiais duomenimis, nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. vasario 2 d. dirbo nuteistųjų valgykloje virėjo pareigose, nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2017 m. sausio 11 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. sausio 12 d. dirbo įkalinimo įstaigos aktų salės darbuotoju, o šiuo metu teigia dirbantis pasimatymų suteikimo ir siuntų priėmimo korpuse pagalbiniu darbininku. V. B. po bausmės nurodė turintis planų dirbti pagal profesiją bei kreipsis į Užimtumo tarnybą. Skunde apygardos teismui nuteistasis nurodė, jog jo turimi finansiniai įsipareigojimai būtų greičiau dengiami jam taikius lygtinį paleidimą ir turint galimybę darbine veikla užsiimti laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdu, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis visą laiką dirbo, todėl darytina išvada, jog jis deda realias pastangas padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad V. B. turi palaikančio pobūdžio šeiminius ryšius, bausmės atlikimo metu stengiasi juos palaikyti. Apygardos teismo įsitikinimu, artimas bendravimas su artimaisiais, palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas (išleistas lygtinai gyventų pas seserį (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena jo sesuo, nuteistasis deklaravęs savo gyvenamąją vietą) bei motyvacija darbui ir turima darbinė patirtis, neabejotinai laikomi apsauginiais faktoriais, kurie paleidus asmenį lygtinai, stabdytų nuteistąjį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms bei, kad yra pagrindas manyti, jog taikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nors nuteistojo elgesys tam tikrais atvejais nebuvo nepriekaištingas, tačiau nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Taigi, nuteistasis V. B. deda pastangas įrodyti, kad elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu. Šiame kontekste pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
17. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo pastangas valdyti rizikos veiksnius, siekį koreguoti mąstymą ir elgesį bei kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl šis nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo V. B. skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – tvirtinamas Komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.