- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 1-330-298/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
J. B. (J. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2004-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m., 2009-05-18 atliko bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent jis:
2013 m. birželio 27 d., apie 10.01 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas I. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 punktų reikalavimus, numatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, „vairuotojas pasirinkdamas greitį privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra vairuodamas automobilį jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, šviesiu paros metu artėdamas prie priverstinai sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio arba automobilio „(duomenys neskelbtini)“ saugiai neapvažiavo, dėl ko į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ važiavusi keleivė A. M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl kairės mentės lūžimo nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas ir automobilyje „F. P.“ važiavęs keleivis B. P. (B. P.), kuriam dėl nosies kaulo lūžimo nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad automobilis priklauso jo sugyventinei I. P.. 2013 06 27 kelyje stovėjo kaimynas B. P., tai jis sustojo jį pavežti. B. P. atsisėdo šalia jo. Iš priekio važiavo krovinis automobilis, kuris pasuko į šoną. Jis nesuspėjo sureaguoti, sustabdyti ir atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis paskambino B. P. tėvui ir pranešė apie avariją. B. P. skundėsi, kad jam skauda krūtinę. Jis iškvietė medikus. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo dvi moterys. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo kelio dešinėje pusėje. Dėl padaryto jis gailisi ir prisipažįsta kaltu. Visų labai atsiprašo. 5000 litų civilinį ieškinį jis pripažįsta ir sutinka viską atlyginti. Jis jaučia savo atsakomybę dėl B. P. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
- liudytojos R. B. paaiškinimu, kad 2013-06-27, apie 9.30 val. ji važiavo į (duomenys neskelbtini) su savo anyta A. M. B., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklausė jos vyrui K. B.. Ji vairavo, anyta sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Oras buvo geras. Kelyje pradėjo trinkčioti automobilis, užgeso variklis. Ji pritraukė automobilį prie kelio užtvaro, kuo dešiniau, įjungė avarines šviesas. Tai buvo beveik prie (duomenys neskelbtini). Ji pradėjo skambinti vyrui, sakė, kad jis atvažiuotų ir ją patemptų. Sėdėjo automobilyje su anyta, kalbėjosi. Netikėtai į jų automobilio galą atsitrenkė kažkoks automobilis. Tas automobilis nulėkė į priekį. Įvykio metu ji truputį nukentėjo, bet nieko rimto jai nebuvo. Anytai lūžo kairės pusės mentė. Ji buvo po to sugipsuota. Ji neturi jokių pretenzijų kaltinamajam. Automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Jį išmetė. Draudimas apmokėjo jiems pilnai žalą. Anyta irgi neturi jokių pretenzijų. Kaltinamasis iš karto atsiprašė;
- liudytojo K. B. paaiškinimu, kad R. B. jo žmona. Apie 2013-06-27 avariją jam žinoma. Paties įvykio jis nematė. Tą dieną žmona išvažiavo su jo mama į miestą. Apie 9.30 val. jam paskambino žmona ir pasakė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sugedo. Žmona pasakė, kad sustojo (duomenys neskelbtini) ant posūkio. Jis pasakė, kad tuoj atvažiuos. Pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Po 10 min. jam paskambino žmona ir pasakė, kad į ją atsitrenkė. Kai jis atvyko į vietą, tai pamatė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Toje vietoje yra posūkis. Matomumas geras. Oras buvo geras. Jo automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Žalą jam atlygino draudimas. Jokių pretenzijų kaltinamajam jis neturi. Motinai A. M. B. žinoma apie posėdį. Ji neturi jokių pretenzijų kaltinamajam. Motina turi problemų su sveikata, todėl prašė nagrinėti bylą be jos;
- liudytojos I. P. paaiškinimu, kad kaltinamasis J. B. jos sugyventinis. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai priklauso jai, tik naudojasi automobiliu dviese. Nusipirko jį bendromis lėšomis. 2013-06-27 jai paskambino J. B. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) padarė avariją, atsitrenkė į kitą automobilį. Jis važiavo, nepamatė priekyje stovinčio automobilio ir į jį įvažiavo. Tuo metu ji buvo darbe. Automobilis sugadintas nepataisomai. Jokių pretenzijų J. B. ji neturi;
- nukentėjusiosios S. S. paaiškinimu, kad 2013-06-27 ryte jai paskambino ir pranešė, kad jos tėvas B. P. pateko į avariją ir yra vežamas į ligoninę. Atvyko su vyru į ligoninę. Tėvas buvo labai sumuštas. Buvo sprogęs diržas, jis atsitrenkė keliais į automobilio priekį. Jį apžiūrėjo, padarė tyrimus, nustatė, kad lūžo nosis. Jį nusiuntė gydytis ambulatoriškai. Tėvas gydėsi pas ją dvi savaitės. Po to nuvežė jį į kaimą. Jis nenorėjo gydytis. Ji leido jam vaistus nuo skausmo. Jam skaudėjo viską. Ji kalbėjo su J. B.. Sakė, kad jai reikia pagalbos, tačiau pastarasis jai neskambino. 1,5 mėnesio tėvui buvo blogai. Vieną dieną tėvui pasidarė blogai, nuvežė jį į ligoninę, o kitą dieną jis mirė nuo kepenų cirozės. Ji pateikė 5000 litų civilinį ieškinį už tėvo priežiūrą. Tėvas kentėjo, jis negalėjo atsikelti. Ji pirko daug vaistų, tepalų, vežiojo tėvą pas gydytojus. Iki avarijos tėvas vaikščiojo, viskas buvo tvarkoje. Po avarijos jis visiškai neatsikėlė. Iki eismo įvykio prieš metus tėtis buvo paguldytas į ligoninę. Lėtinių ligų jis neturėjo. Jam skaudėjo tik ranką. Tėtis po įvykio gyveno dvi savaites pas juos. Jis negalėjo paeiti net iki tualeto. Jie jį nešiojo. Tėtis išgerdavo. Po eismo įvykio jam labai skaudėjo, tai jis pradėjo daugiau gerti iš skausmo. Ji buvo vienintelė tėvo dukra. Nesupranta, kodėl draudimui nekyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ji neturi jokių žalą patvirtinančių dokumentų;
- civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo paaiškinimu, kad yra atlyginę jau materialinę žalą Ligonių kasoms, B.. Mano, kad jiems nekyla pareiga sumokėti ieškinį, nes B. P. yra jau miręs ir neaišku, ar pastarasis patyrė dvasinius išgyvenimus. Po avarijos jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra priežastinio ryšio tarp avarijos ir jo mirties. Pats B. P. nesikreipė į teismus po avarijos. Civilinė ieškovė nurodė, kad paveldėjo reikalavimus po tėvo mirties, tačiau CK 5.1 str. 3 d. sako, kad tokios teisės nėra paveldimos. Civilinė ieškovė paminėjo, kad ir pati patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau jų priežastis nėra aiški. Draudikas turi pareigą atlyginti tik tokią žalą, kurią sukėlė mūsų draudiko vairuojamas automobilis. Mano, kad ieškovė turi įrodyti, kad patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas turi nustatyti, ar reikalinga atlyginti tokią žalą. Mano, kad S. S. nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų. Civilinis ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. B. P. jau yra miręs ir to nustatyti nėra įmanoma. AB „Lietuvos draudimas“ ir sumokėjęs žalą, tokią sumą priteistų iš I. P.. Draudikas maksimaliai gali atlyginti 5000 eurų. Tačiau jiems nekyla pareiga atlyginti tokios žalos;
Žemesnės instancijos teismas
- liudytojos A. M. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-06-27 vyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Automobilį vairavo R. B.. Automobiliu važiavo dviese, abi buvo prisisegusios saugos diržus. Automobilis, kuriuo važiavo staiga sugedo ir sustojo kelkraštyje. Laukdamos kol atvyks jos sūnus, sutvarkyti automobilį, staiga pajuto smūgį į automobilį. Koks automobilis į juos trenkėsi ji nematė, iš kurios pusės atvažiavo ji taip pat nematė. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota, jai lūžo kairės pusės mentis. 2013-07-23 jai buvo nuo menties nuimtas gipsas ir planuojama reabilitacija. Pretenzijų eismo įvykyje dalyvavusiems vairuotojams ji neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 57);
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kad 2013-06-27 (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km. J. B. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio kelio vingyje į kairę, atsitrenkė į kelyje, jo eismo juostoje stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja R. B., keleivė A. M. B. bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivis B. P. (b. l. 1);
Žemesnės instancijos teismas
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu, kad nuvykus į įvykio vietą, kur susidūrė du automobiliai, R. B. paaiškino, kad sugedo jos automobilis ir ji sustojo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, įjungė avarinę signalizaciją, tačiau į jos automobilį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“. J. B. paaiškino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam priekyje važiavo mikroautobusas, kuriam staiga pasukus į kairę jis pamatė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo neįjungęs avarinės signalizacijos, ir jis į šį automobilį atsitrenkė. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivis išvežtas į ligoninę, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivė ir vairuotoja išvažiavo į ligoninę (b. l. 2);
- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km., važiuojant link (duomenys neskelbtini) m., kelio vingis į kairę. Eismas nereguliuojamas, kelio dangos tipas asfaltas, kuris apžiūros metu yra sausas. Važiuojamosios dalies plotis 6,2 m., kelkraščių dešinėje bei kairėje nėra, kelio pakraščiuose metaliniai atitvarai. Važiuojamoji dalis paženklinta siaura ištisine kelio ženklinimo linija 1.1, kelio aplinka medžiai ir krūmai, matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje šviesiu paros metu apie 100 m. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešinėje kelio pusėje (važiuojant link (duomenys neskelbtini) m.), dešine puse atsitrenkęs į metalinį kelio atitvarą. Priekinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini). Automobilio kairės pusės priekinių ratų ašies iki kairės pusės kelio važiuojamosios dalies pradžios yra 5,5 m atstumas, nuo galinės ašies 5,3 m atstumas. Už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies, nutolęs 1,3 m atstumu, stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi link (duomenys neskelbtini), nuo priekinės kairės jo ratų ašies iki kelio važiuojamosios dalies pradžios 4,2 m, o nuo galinės, kairės pusės ašies iki kelio važiuojamosios dalies pradžios 3,3 m atstumu. Padangų pėdsakai: matomas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ slydimo pėdsakas, kuris prasideda nuo dešinės pusės važiuojamosios dalies pradžios ir pasibaigia prie dešinės pusės priekinio rato, jo ilgis 3,1 m, stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės matomos pagal šukių koncentraciją dešinėje eismo juostoje (važiuojant link (duomenys neskelbtini)), prasideda tie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekine dalimi ir išsidėsčiusios kelyje 4,2 m ilgiu ir 2,5 m pločiu nuo ašinės linijos. Pagrindiniai duomenys apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: ištekėję skysčiai, dėmė tarp susidūrusių automobilių, kurios ilgis 1,3 m, plotis 1,7 m, nutolusi nuo dešinės pusės važiuojamosios dalies pradžios 0,4 m atstumu (b. l. 10-16 );
- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta: lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. P., draustas DB „Lietuvos draudimas“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2014-05-05. Išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužytas dešinės pusės priekinis žibintas ir posūkio žibintas, priekinis stiklas, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, aušinimo radiatorius, variklio dangtis, dešinės pusės priekinė pakaba, suveikusi vairuotojo pusės saugos pagalvė. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,3 m, padangų protektoriaus brėžinys paprastas, priekinės „(duomenys neskelbtini), galinės „(duomenys neskelbtini), KET reikalavimus atitinka. Automobilis nepakrautas, rankinis stabdis neįjungtas, pavarų svirtis sugadinta eismo įvykio metu. Vairo mechanizmas po eismo įvykio nesugadintas, judesiai persiduoda į priekinius ratus, pagrindinis stabdis veikia tvarkingai, laisvoji eiga nepadidėjusi, skysčio nutekėjimo nėra, rankinis stabdis neveikia. Apšvietimo prietaisai, veidrodžiai, valytuvai, langų stiklai tvarkingi, išskyrus sugadintus eismo įvykio metu (b. l. 17-23);
- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. B., apie draudimą duomenų nėra. Išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužyti abiejų pusių galiniai žibintai, galinis bamperis, galinė sienelė, bagažinės dangtis, kairės pusės galinis ratas, kairės pusės galinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,4 m, padangų protektoriaus brėžinys paprastas, visos keturios „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), KET reikalavimus atitinka. Automobilis nepakrautas, rankinis stabdis neįjungtas, automatinės pavaros „P“ padėtis. Vairo mechanizmas po eismo įvykio nesugadintas, judesiai persiduoda į priekinius ratus, pagrindinis stabdis veikia tvarkingai, laisvoji eiga nepadidėjusi, skysčio nutekėjimo nėra, rankinis stabdis veikia tvarkingai, įsijungia ties 6 spragtelėjimu. Apšvietimo prietaisai, veidrodžiai, valytuvai, langų stiklai tvarkingi, išskyrus sugadintus eismo įvykio metu (b. l. 28-35);
- A. M. B. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, VTMT specialisto išvada, kuriuose nurodyta, kad A. M. B. nustatytas kairės mentės lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama (b. l. 56);
- VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 61);
- B. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, VTMT specialisto išvada, kuriuose nurodyta, kad B. P. nustatytas nosies kaulo lūžimas, kuris padarytas nosies veido sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, veidu atsimušant į automobilio salono priekinę dalį ir vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulo lūžimo gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (b. l. 64);
- asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, kur užfiksuota, kad J. B. 2013-06-27 12.14 val. buvo blaivus (b. l. 68);
- VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. B. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino. Šlapime opijatų ir etilo alkoholio nerasta. Išvada - vartoja narkotikus (stimuliatorius), neapsvaigęs (b. l. 71-72);
- Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini):
1. Tikėtinas toks transporto priemonių susidūrimo mechanizmas: kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km ruože, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis apie 44 km/h greičiu priekinės plokštumos dešine puse trenkėsi į stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį (kairę pusę). Kontakto metu tarp šių automobilių išilginių ašių buvo smailus kampas, atviras link jų priekinių dalių bei buvo deformuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklio dangtis, priekinis kairys sparnas, priekinis bamperis, sudužo priekinis kairys žibintas. Tuo tarpu automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo deformuotas bagažinės dangtis, abu galiniai sparnai, galinio bamperio apdaila bei sudužo galinis kairys žibintas. Smūgio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ persislinko į plane užfiksuotą padėtį ir pasisuko pagal laikrodžio rodyklę. Tuo tarpu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastumtas į priekį ir dešiniu sparnu bei bamperio apdailos dešine puse slystamai kontaktavo su atitvaru. Po to automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo užfiksuotoje padėtyje. Transporto priemonių susidūrimo vieta pavaizduota tiriamojoje dalyje, 6 pav. Prieš susidūrimą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina, važiavo apie 44 km/h greičiu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. B. veiksmai - šviesiu paros metu artėdamas prie priverstinai sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini).“, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio arba automobilio „(duomenys neskelbtini)“ saugiai neapvažiavo, dėl ko į jį atsitrenkė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (b. l. 75-80 ).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tikėtinas toks transporto priemonių susidūrimo mechanizmas: kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km ruože, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis apie 44 km/h greičiu priekinės plokštumos dešine puse trenkėsi į stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį (kairę pusę). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. B. veiksmai - šviesiu paros metu artėdamas prie priverstinai sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio arba automobilio „(duomenys neskelbtini)“ saugiai neapvažiavo, dėl ko į jį atsitrenkė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (b. l. 75-80 ). Šiuo atveju matyti, kad J. B. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 p. reikalavimus. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, kad nespėjo sustabdyti automobilio pamatęs savo važiuojamojoje kelio juostoje sustojusį automobilį ir į jį atsitrenkė. Remiantis tuo, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. B. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių – A. M. B. ir B. P. sveikata, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai ir jo darbinėms funkcijoms atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, yra nevedęs, teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir nusikalstamą veiką padarė atlikęs bausmę, bet nesant išnykusiam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.) ir 5 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių 4 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Nukentėjusioji S. S. pateikė patikslintą ieškinį kaltinamajam J. B. ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad J. B. sukelto eismo įvykio metu buvo sužalotas jos tėvas B. P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (lūžo nosis, daugybiniai kūno sumušimai). Jos tėvas patyrė moralinį skausmą, nepatogumus, po eismo įvykio nustojo vaikščioti ir (duomenys neskelbtini) mirė. Ji yra B. P. testamentinė įpėdinė, todėl turi teisę reikšti ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Be to, po eismo įvykio ji nuolat prižiūrėjo tėvą, kartu su juo patyrė nepatogumus ir dvasines kančias (b. l. 143-144). Atkreiptinas dėmesys, kad iki mirties B. P. dėl patirtos turtinės ar neturtinės žalos nesikreipė ir niekam pretenzijų nepareiškė. Byloje yra duomenys apie jo patirtus sužalojimus, kurie vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtos turtinės ar neturtinės žalos dydį. Nukentėjusioji S. S. pateikė teismui B. P. testamento kopiją, kuri patvirtina, kad B. P. visas savo turtines ir asmenines neturtines teises palieka S. S. (b. l. 123). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 5.1 str. 3 d. nustato, jog nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Šiuo atveju, tarp B. P. mirties ir J. B. sukelto eismo įvykio nenustatyta jokio priežastinio ryšio. Todėl remiantis nurodytu reglamentavimu, teisė kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo priklausė B. P., buvo neatsiejamai su juo susijusi ir negali būti paveldima S. S.. Nukentėjusiajai J. S. negali būti priteisiama B. P. patirta neturtinė žala, nes tokia žala gali būti priteisiama tik žalą patyrusio asmens naudai (LAT nutartis Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008).
Be B. P. patirtų sužalojimų sukeltų kančių, S. S. civiliniu ieškiniu prašė atlyginti ir jos dvasinius išgyvenimus, kai ji po B. P. sužalojimo juo rūpinosi iki pat mirties. Nukentėjusioji S. S. nurodė, kad po eismo įvykio B. P. nustojo vaikščioti ir ji jį prižiūrėjo. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. B. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, VTMT specialisto išvada, patvirtina, kad B. P. nustatytas nosies kaulo lūžimas, kuris vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulo lūžimo gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (b. l. 64), tačiau šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad dėl patirtų sumušimų B. P. negalėjo vaikščioti ir savimi pasirūpinti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp eismo įvykio metu patirtų B. P. sužalojimų, kuriuos sąlygojo J. B. veiksmai, ir to, kad S. S. turėjo rūpintis B. P. ir dėl to patyrė dvasines kančias, t. y. neturtinę žalą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (LAT nutartis Nr. 2K-358/2008). Todėl byloje nenustačius priežastinio ryšio tarp S. S. patirtų dvasinių išgyvenimų ir būtinybės rūpintis B. P., S. S. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad ji yra pareiškusi pretenzijas draudimo bendrovei dėl 443,59 Lt turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų A. M. B. ir B. P. gydymą. Draudimo bendrovė atlygino žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereikš (b. l. 48-51).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.
nusprendė:
J. B. (J. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt (1882 eurų)) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę,- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. kardomosios priemonės neskirti.
S. S. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.