- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-189-417-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-417/2010
Teisėja L. Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažinta kalta pagal BK 227 str. 2 d. ir nuteista 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant D. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
50 litų ir 100 JAV dolerių konfiskuoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2009 m. vasario 28 d., apie 20.56 val., būdama neblaivi, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą duomenys neskelbtini, Palangos m., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus. Palangos miesto policijos komisariato tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė valstybės tarnautojams – Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliams G. K. ir A. B., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, – 50 litų dydžio kyšį, tai yra padėjo į dėklą tarp priekinių sėdynių du po dvidešimt ir vieną dešimties nominalų banknotus, siekdama išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos pareigūnams įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą ir nustačius 2,03 promilių girtumą, apie 21.52 val. D. P. policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, sustojusiame aikštelėje Plytų g., prie 9 namo atlikti alkotesterio rodmenų žymas protokole, į dėklą tarp priekinių sėdynių padėjo, tai yra tiesiogiai davė Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patruliams, vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, 100 JAV dolerių nominalo banknotą, tai atitinka 270 litų kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. P. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas tiesiogiai neištyrė visų bylos įrodymų ir nesiaiškino prieštaravimų, esančių tarp policijos pareigūnų G. K. bei A. B. parodymų, duotuose tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, taip pat nesiaiškino prieštaravimų, esančių tarp minėtųjų policijos pareigūnų parodymų bei jiems prieštaraujančių pareigūnų J. K. bei E. N. parodymų, kuriuos patvirtina įrašai budėtojų žurnale; taipogi prieštaravimų, esančių tarp policijos pareigūnų G. K. ir A. B. bei liudytojų J. B., Č. ir R. M. bei jos (D. P.) parodymų, kuriuos patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Anot apeliantės, būtent šie išvardyti įrodymai ir lemia jos veikos teisinį įvertinimą.
Nuteistoji akcentuoja, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino jos parodymų, jog patys policijos pareigūnai reikalavo papildomų pinigų ir būtent dėl to ją 1,5 valandos nepristatydami į PK, vežiojo po miestą ir apie jiems tariamai duodamą kyšį nepranešė policijos budėtojui. D. P. pažymi, kad teismas visiškai paliko nevertintas ir aplinkybes, jog jai policijos pareigūnams nurodžius, kad daugiau pinigų neturi, jie pastarąją nuvežė prie bankomatų, esančių prie „Maximos“ parduotuvės, kad ši galėtų dar pasiimti ir jiems perduoti daugiau pinigų. Nuteistoji taip pat pažymi, kad 22.20 val. ji paskambino savo draugei J. B., kuri apeliantei pažadėjo tuoj pat atvažiuoti ir atvežti trūkstamą pinigų sumą. Šias aplinkybes, anot nuteistosios, ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino J. B., tiek ir su ja buvę Č. ir R. M.. Tačiau teismas nevertino šių duomenų, t. y. kad 22.20 val. vykęs D. P. skambutis, adresuotas J. B., registravosi prie greta Plytų g. (kurioje ir išsidėsčiusi „Maxima“ parduotuvė), esančios S. Dariaus ir S. Girėno g.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino ir įvykio metu policijos komisariato budėtojų dalyje dirbusių J. K. bei E. N. parodymų, kurie patvirtino jos parodymuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad priešingai nei tvirtina liudytojai G. K. su A. B., ji į PK buvo pristatyta tik 22.35 val. Tuo tarpu minėtieji pareigūnai apklausos teisme metu patvirtino, kad apie pasiūlymą duoti kyšį policijos pareigūnai budėtojui turėtų pranešti nedelsdami, taip pat jie turėtų informuoti budėtoją apie atliekamus veiksmus bei aplinkybių pasikeitimus.
Nuteistoji akcentuoja, jog skundžiamame nuosprendyje taip pat neaptarti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus galinčio įrodyti liudytojo L. S. parodymai, jog jam atvykus į įvykio vietą transporto priemonės nuvežimo protokole įrašė pareigūno G. K. nurodytą neva tai jo į įvykio vietą atvykimo laiką. Apeliantė nurodo, jog transporto priemonės paėmimo protokole, pareigūno G. K. nurodymu, buvo įrašytas laikas 21.55 val., tai, anot nuteistosios, prieštarauja absoliučiai visiems byloje esantiems duomenims, taip pat ir alkotesterio parodymams, bei jai pareikštam kaltinimui. Tai, D. P. manymu, paaiškintina tuo, kad policijos pareigūnai siekė, kad būtų užfiksuotas kuo vėlesnis jų išvykimo iš įvykio vietos laikas.
Nuteistoji pažymi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodyta 50 litų, traktuojamų kaip kyšio, davimo vieta bei laikas, todėl, D. P. manymu, nėra aišku, ar teismas rėmėsi jos duotais parodymais apie tai, kad visus kaltinime nurodytus pinigus ji policijos pareigūnams už automobilio nutempimą sumokėjo iš karto, ar, kaip kad nurodė policijos pareigūnai, jiems neva tai duodamas kyšis buvo perduotas per du kartus. Šios aplinkybės, apeliantės įsitikinimu, yra itin svarbios vertinant policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir nelogiškumą bei siekiant pagrįsti jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus parodymus. O toks imperatyvių įstatymu normų pažeidimas suvaržė jos teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Taip pat nuteistoji D. P. akcentuoja, kad teisme liudytojai A. B. bei G. K. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie sustojimo vietas prieš atvykstant į PK ir tai pripažino, taip patvirtindami D. P. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus apie tai, kad pareigūnai ją savo automobiliu atvežė ir sustojo prie „Maximos“ parduotuvės esančios stovėjimo aikštelės. Todėl, apeliantės manymu, teismo išvados, kad pareigūnai neva tai nurodę, jog buvo sustoję prie vaistinės, neatitinka realių teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Todėl, anot nuteistosios, galima teigti, kad nesutampa ir jai inkriminuoto kyšio davimo vieta, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas adresas Plytų g. 9 yra ne „Maximos“ parduotuvės adresas. Nuteistosios įsitikinimu, minėtųjų pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir dėl išvykimo laiko į įvykio vietą, dėl pareigūnų iniciatyva įvykdytų sustojimų mieste skaičiaus, bei dėl D. P. pristatymo į PK laiko.
Nuteistoji, be to, atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad liudytojai J. B., R. ir Č. M. teisme parodė, jog ji pas Martinaičius į namus grįžo 22.45 val. Tačiau apeliantė pažymi, kad tokių parodymų nedavė nė vienas iš šių liudytojų, tokių parodymų nėra užfiksuota ir teismo posėdžio protokole, o be to, tokios nuosprendyje nurodytos aplinkybės prieštarauja ir kitiems teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams.
Šalies argumentai
D. P. nurodo, kad šioje byloje ji kaltinama tuo, kad siekė išvengti administracines atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau, jos nuomone, tokios nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka realių įvykio aplinkybių, nes patys pareigūnai G. K. bei A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog D. P. paduodama jiems pinigus jokio konkretaus prašymo nereiškė ir už ką yra perduodami pinigai, nesakė. Pažymi, kad valstybės tarnautojo papirkimas yra padaromas tiesiogine tyčia, todėl net ir remiantis policijos pareigūnų samprotavimais apie tai, kaip šie supratę apeliantės tyčios turinį, tai tėra tik pareigūnų prielaida. Be to, D. P. akcentuoja, jog remiantis policijos pareigūnų parodymais pinigai perduoti buvo tik po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatytas girtumas bei atspausdinta alkotesterio šaknelė. Todėl, apeliantės manymu, anksčiau išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo tvirtinti, kad tuo metu siekti administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo, kaip ir duoti už tai policijos pareigūnams kyšį, nebuvo jokios prasmės.
Taip pat nuteistoji akcentuoja, jog po to, kai remiantis minėtų pareigūnų parodymais, jiems neva tai buvo perduota pirmoji dalis pinigų ir jau buvo padarytas nusikaltimas, tačiau pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė, apie tai nepranešė PK budėtojų daliai, pinigų nepaėmė, jos nesulaikė ir nepristatė į PK, o toliau vežiojo tarnybiniu automobiliu po miestą.
Nuteistosios manymu, ir ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas šališkai, t. y. nors buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio davimo, tačiau jis nebuvo perduotas specializuotai tokius tyrimus atliekančiai institucijai – STT, o ikiteisminį tyrimą pagal G. K. bei A. B. pareiškimus atliko pastarųjų draugai bei kolegos, taip galbūt slėpdami minėtųjų pareigūnų nusikalstamą veiką.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nors nuteistoji D. P. kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų G. K., A. B. bei liudytojų Č. ir R. M., J. B. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.
Nuteistoji D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareigūnų G. K., A. B. parodymai dėl jos pristatymo į policijos komisariatą laiko prieštarauja liudytojų J. K. bei E. N. parodymams.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad po pranešimo apie autoįvykį išsiųstas ekipažas į komisariatą grįžo po poros valandų. Patrulis A. B. su pristatyta moterimi stovėjo lauke. Vėliau sužinojo, kad pastaroji yra neblaivi, padarė avariją ir kaltinama davus kyšį. Buvo nurodytas šią moterį įrašyti į apskaitos žurnalą. Į žurnalą įrašydamas pristatymo laiką, pažiūrėjo į savo mobilųjį telefoną ir ,‚atėmė“ apie dešimt minučių, kurias praleido lauke. Be to, liudytojas parodė, kad pareigūnai apie įvykio metu pasikeitusias aplinkybes turi pranešti. Tačiau, kad sustoję kitoje vietoje, pranešti neturėtų (t. 2, b. l. 33–34). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad atvykus D. P. į policijos komisariatą, ją užregistravo. Gali būti, kad ji buvo pristatyta 22. 35 val. (t. 2, b. l. 90).
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad užfiksavus įvykį, į policijos komisariatą nuvyko už kokių 10 minučių, tačiau tiksliai pasakyti negali, ilgai neužtruko. Atvykus į komisariatą iškart apie pažeidimus buvo pranešta. Buvo iškviestas tyrėjas (t. 3, b. l. 35).
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Č. N. parodymų laiką, kada nuteistoji D. P. buvo pristatyta į policijos komisariatą, nedavė. Parodė tik tai, jog apie įvykį turi būti pranešta per kelias minutes, o ne po valandos (t. 2, b. l. 36). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad pradėjus važiuoti į komisariatą, D. P. pasiteiravo, kur važiuojama. Sužinojus, kad į komisariatą, prašė nevežti, sakė, kad bandys susitarti. Sustojo Plytų gatvėje, netoli prekybos centro „Maxima“ esančioje aikštelėje. Sustojus, D. P. pūtė į alkotesterį bei padėjo 100 JAV dolerių kupiūrą. Per kiek laiko nuvyko į komisariatą, nurodyti negali. Dėl kyšio nekvietė ir nepranešė policijai, nes tikėjosi, kad D. P. pinigus atsiims (t. 2, b. l. 87–90).
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad į policijos komisariatą atvyko apie 22 val. Tačiau tikslaus laiko nurodyti negali (t. 3, b. l. 37). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, minėtasis liudytojas parodė, kad jau važiuojant į policijos komisariatą buvo sustoję Plytų gatvėje, ties esančia vaistine. Buvo užfiksuotas girtumas kažkur apie 21. 50 val., tačiau tiksliai neatsimena. Po to gal per 10–15 min. nuvyko į policijos komisariatą ir jame buvo apie 22 val. Sustojus minėtoje gatvėje, D. P. tarp sėdynių padėjo 100 JAV dolerių kupiūrą. Dar bandė sakyti D. P. pasiimti pinigus, nes nesinorėjo žmogų traukti į dar didesnę bėdą (t. 2, b. l. 84–86).
Taigi, kaip matyti iš aptartų parodymų visumos, iš esmės minėtųjų liudytojų parodymai neprieštarauja vienas kitam. Teisėjų kolegija juos vertina kaip patikslinančius, papildančius vienas kitą.
Kaip matyti, D. P. savo skunde ypatingą dėmesį skiria ir ypač akcentuoja laiką, per kurį nuo įvykio ji buvo pristatyta į policijos komisariatą. Laiką tikslindama minutėmis.
Tokia nuteistosios pozicija, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kiekvieno žmogaus laiko suvokimas yra labai subjektyvus dalykas. Kas vienam toje pačioje situacijoje esančiam asmeniui gali atrodyti itin trumpas laikas, kaip 5 minutės, kitam, o ypač pasimetusiam, susijaudinusiam, kaip šiuo atveju D. P., gali pasirodyti itin ilgas laikas. Todėl teigti, kad policijos pareigūnų suklydimas yra esminis, padarant 5–15 minučių paklaidą, pasakojant apie tai, kiek laiko surašinėjo dokumentus, kiek laiko užtruko sustoję ir taip leisdami ramiai D. P. pasitikrinti alkotesteriu, nėra teisinio pagrindo. Esmines aplinkybes, t. y. įvykių seką, pareigūnai nurodė teisingai ir išsamiai.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad D. P. autoįvykį sukėlė apie 21 val. Policijos ekipažas, anot liudytojo Č. M. (t. 2, b. l. 83), į įvykio vietą atvyko prieš 21. 30 val. Įvykio vietoje policija kartu su D. P., anot liudytojos J. B. (t. 2, b. l. 81– 82), prabuvo apie pusvalandį. Kadangi prisirinko daug interesantų, o D. P. itin stresavo, tą patvirtina liudytoja J. B., policijos pareigūnų buvo nuspręsta pavažiuoti atokiau tam, kad tinkamai užpildytų dokumentus, patikrintų vairuotojos blaivumą. Kadangi nuteistajai iš itin daug kartų vis nepavyko pūsti į alkotesterį, blaivumas buvo patikrintas apie 21. 52 val. Anot liudytojos J. B. (t. 2, b. l. 82), jau apie 22. 20 min. nuteistoji skambino jai ir teigė, kad šiuo metu yra prie prekybos centro „Maxima“ ir prašė atvežti pinigų už tariamą mašinos nutempimą. Tačiau netrukus, po 5–10 min., D. P. jau skambino pasakyti, kad pinigai nebereikalingi. Ir apie 22. 35 val. D. P. jau buvo atvežta į policijos komisariatą, užregistruota apskaitos žurnale.
Taigi konstatuotos faktinės aplinkybės, kolegijos nuomone, paneigia D. P. teiginį, kad 1,5 valandos ją policijos pareigūnai be tikslo vežiojo po Palangos miestą. Priešingai, teisėjų kolegijos manymu, pareigūnai labai profesionaliai, suprasdami D. P. sutrikimą, susijaudinimą, sudarė palankias sąlygas jai nurimti tam, kad tinkamai būtų galima patikrinti blaivumą bei atitinkamai išsamiai ir tiksliai užpildyti reikiamus dokumentus. Pareigūnai net dėjo pastangas, kad netektų D. P. apsunkinti jos padėties, jei pastaroji alkotesteriu nepasitikrintų ir tektų registruoti kaip atsisakymą tą padaryti. Todėl teigti, kad pareigūnų elgesys buvo netinkamas, delsiantis ir taip provokuojantis D. P., nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija vertindama nuteistosios skundo argumentą, jog pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimą – gavus kyšį nedelsiant nustatyta tvarka pranešti budėtojui apie daromą nusikaltimą – kyšio gavimą, formaliai sutinka su šio skundo argumentu. Nuteistoji teisi teigdama, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pasielgė neteisingai, jog nustatyta tvarka nepranešė apie daromą teisės pažeidimą. Tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija, pareigūnų veiksmus, t. y. nuolatinį raginimą D. P. pasiimti duotus pinigus bei tinkamai pasitikrinti blaivumą, siekiant, kad nuteistoji, kaip teigė pareigūnai G. K. ir A. B., neprisidarytų papildomų teisinių problemų, vertina kaip stengimąsi padėti apeliantei, nors ir nusižengiant pareigūnų veiklą reglamentuojantiems įstatymas. Taigi akivaizdu, kad minėtasis pareigūnų geranoriškumas tarsi nukreipiamas prieš juos pačius. D. P. bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti atsakomybės, neįvertindama aplinkybių, jog jai buvo suteiktos, galima teigti, išimtinės galimybės atsisakyti savo nusikalstamo sumanymo duoti kyšį. Todėl šiuo atveju teigti, kad tai įrodo, jog ji buvo provokuojama duoti kyšį, nėra teisinio pagrindo. Ir šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Galiausiai, jei D. P. buvo įsitikinusi, kad jos organizme negali būti alkotesteriu nustatyto alkoholio kiekio, pastaroji, išėjusi iš policijos komisariato, po įvykio tebuvo praėjusios dvi valandos, galėjo pati vykti į ligoninę, kad būtų paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Tačiau to nepadarė, iš esmės sutikdama su patikrinimo rezultatais.
Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinime nenurodžius vietos, kur buvo duoti pirmieji 50 Lt, buvo pažeista jos teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Iš byloje esančio D. P. surašyto kaltinamojo akto matyti, kad ji kaltinama tuo, jog tiek minėtuosius 50 Lt, tiek 100 JAV dolerių ji davė policijos komisariato tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Oktavia“ Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl teisėjų kolegijos manymu, nusikaltimo padarymo vieta yra aiškiai konstatuota ir šiuo atveju lieka neaiškus minėtasis D. P. skundo argumentas, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat kaip vieną iš skundo argumentų D. P. nurodo, kad liudytojų G. K. bei A. B. parodymai prieštaringi dėl sustojimo vietos Plytų gatvėje, nes Plytų g. 9 yra ne prekybos centro „Maxima“ adresas.
Teisėjų kolegija, vertindama šį skundo argumentą, pažymi, jog pasitelkus internetinės svetainės www.maps.lt teikiama informacija, matyti, kad apeliantės minėtosios parduotuvės „Maxima“ adresas yra Plytų g. 9A. Šis yra visiškai greta pastatų komplekso, priskirtų Plytų g. 9 adresui. Todėl ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, visiškai paaiškina policijos pareigūnų konstatavimą, kad jie buvo sustoję prie minėtosios parduotuvės, esančios Plytų g. 9. Tai, kad pareigūnai smulkmeniškai nepaminėjo, kad prekybos centras „Maxima“ yra tarsi Plytų g. 9 pastatų komplekso priestatas, kuris pažymėtas 9A numeriu, nelaikytina esminiu parodymu prieštaravimu. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai įvardiję vaistinę pavadinimu „Camelia“, suklydo nurodydami tik jos pavadinimą. Tačiau nurodytoje vietoje iš tikrųjų yra vaistinė, tačiau priklausanti UAB „Eurovaistinė“( www.maps.lt). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, aptarti neatitikimai negali būti traktuojami kaip esminis parodymų neatitikimas, turintis lemiamos reikšmės vertinant pareigūnų parodymų patikimumą ir tikslumą.
D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad duodama pinigus ji nenurodė, už ką yra duodami pinigai, o kad tai yra kyšis siekiant išvengti administracinės teisės pažeidimo registravimo, tebuvo pareigūnų subjektyvus manymas, nes ji neturėjo pagrindo vengti atsakomybės.
Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, tik atvykus policijos pareigūnams ir pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes tiek nuteistoji, tiek su ja buvę J. B. ir Č. M. bandė suklaidinti policijos pareigūnus ir įvykio liudytojus, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Tačiau policijos pareigūnams įspėjus, kad namo teritorija yra filmuojama ir netrukus bus išsiaiškintas tikrasis vairuotojas, D. P. pripažino, kad vairuotoja ji. Vėliau pareigūnams D. P. pasisodinus į automobilį, pastarosios draugė J. B. primygtinai reikalavo, ir tą daryti patarė nuteistajai, kad pastaroji būtų vežama į ligoninę nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Šiuo atveju akivaizdu, kad tiek pati nuteistoji, tiek ir josios draugė aiškiai suvokė, kad D. P. gali kilti problemų konstatuojant, kad ši transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Pažymėtina, kad tikrinant D. P. alkoholio matuokliu, šiai buvo nustatyta 2, 03 promilių girtumas. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į alkoholio kiekį, D. P. turėjo jausti, ir akivaizdžiai jautė, kad šis kiekis tikrai viršys leistiną alkoholio kiekį, todėl taip įnirtingai ir siekė susitarti su pareigūnais, kad pastarieji neregistruotų pažeidimo. Juolab, kad D. P. autoįvykyje nukentėjusių asmenų nebuvo ir šis įvykis nebūtų buvęs įskaitinis, D. P. būtų išvengusi jos pristatymo į policijos komisariatą ir visų kitų padarinių, atsiradusių dėl jos neblaivumo. Todėl būtent jos neblaivumas ir buvo pretekstas duoti kyšį, kad išvengtų administracinės atsakomybės. Teiginį, kad ji pinigus davė už tariamą automobilio nuvilkimą, paneigia ir jos pačios įvykių versiją tvirtinančių liudytojų Č. M. ir J. B. parodymai, jog tai jie, o ypač Č. M., rūpinosi mašinos ištempimu iš įvykio vietos, surinko visus buvusius daiktus, kalbėjosi su asmenimis, kurių turtas buvo sugadintas, tarėsi dėl žalos atlyginimo. Todėl akivaizdu, kad D. P. suprato, kad jos draugai rūpinasi jos turtu – automobiliu – ir jai to daryti tiesiog nebėra būtinybės. Galiausiai visiškai nepaaiškinama D. P. pozicija už nuvilkimą atsiskaityti policijos pareigūnų automobilyje ir būnant taip įsitikinus, kad šias įmokas renka pareigūnais, nesiimti priemonių atsiskaityti ar aiškintis dėl atsiskaitymo jau pačiame policijos komisariate. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenės informavimo priemonėmis ne kartą ir pakankamai išsamiai buvo pranešama, kad pareigūnai neturi teisės imti jokių įmokų įvykio vietoje, net ir paskirtosios baudos už KET pažeidimus. Ir ši aplinkybė D. P., kaip vairuotojai, turėjo būti žinoma. Be to, iš KET pažeidimų suvestinės matyti, kad D. P. už pažeidimus bausta net septynis kartus. Vieną kartą už eismo įvykio sukėlimą, vairuotojai esant neblaiviai. Ir šie duomenys darkart parodo, kad D. P. buvo aiškiai žinoma, kad pareigūnai nerenka jokių įmokų – nei už automobilio nuvilkimą, nei paskirtųjų baudų. Todėl apeliantės aptartoji pozicija vertinama tik kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios prokuroro funkcijas (BPK 171 str.), atliekant ikiteisminį tyrimą, numato, kad tik prokuroras sprendžia klausimą, kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą. Todėl šiuo atveju teigti, kad vien todėl, jog ne Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, aiškiai rodo šio tyrimo tendencingumą ir suinteresuotumą padėti pareigūnams išvengti atsakomybės už tariamą kyšio reikalavimą, tėra tik visiškai nepagrįstas apeliantės subjektyvus teiginys.
Apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais grindė sprendimą D. P. pripažinti kalta pagal BK 227 str. 2 d., ir to nepaneigia apeliantės nurodyti skundo argumentai. Todėl naikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. P. apeliacinį skundą atmesti.