Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. F. (G. F.), jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. F., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki bausmės atlikimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. F. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 71 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 12 d. nuo 00.10 val. iki 00.20 val. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) būdu dėl galimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20, 9 punktu pripažinta, kad nuteistasis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Lietuvos Respublikos ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos - Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. J. ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Navakausko 2020 m. birželio 12 d. tarnybinių pranešimų, 2020 m. liepos 1 d. pareigūno A. J. apklausos protokolo ir teismo posėdyje apklaustų šių liudytojų bei liudytojų pareigūnų Raimundo Stanevičiaus, Sauliaus Navakausko, Skirmanto Vaičiūno parodymų, 2020 m. birželio 12 d., apie 0.15 val. į trečiąjį kontrolės ir praleidimo punktą buvo pristatytas nuteistasis G. F. įtarus, kad nuteistasis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – nuteistasis svyravo, buvo vangus ir mieguistas. Pažymėtina, jog šių pareigūnų, juos apklausiant teismo posėdyje, parodymai nesutapo – pareigūnas A. J. nurodė, jog jis pamatė nuteistąjį išeinantį iš dušo patalpos svyruojantį, todėl kartu su pareigūnu Raimundu Stanevičiumi nuvedė nuteistąjį į trečią kontrolės praleidimo punktą, tuo tarpu Raimundas Stanevičius nurodė, jog „darė apėjimus“ kartu su kolega Laudansku, kai pastebėjo iš pirmo lokalinio sektoriaus pirmo būrio iš prausyklos išėjusį akivaizdžiai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį G. F., kurį jis nuvedė į trečią kontrolės praleidimo punktą pas pareigūną A. J., kuris tuo metu buvo trečiajame kontrolės praleidimo punkte. Kokie tiksliai buvo nustatyti nuteistojo apsvaigimo požymiai, nei vienas iš apklaustų pareigūnų įvardinti negalėjo, nurodydami tik, jog nuo nuteistojo nesklido alkoholio kvapas, tačiau nuteistasis nesiorientavo aplinkoje, nestovėjo ant kojų, tačiau, kaip patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai, G. F. nebuvo izoliuotas, maždaug po dvidešimties minučių, jam buvo leista grįžti į savo gyvenamąją patalpą, kadangi apsvaigimo požymių nebuvo.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 1 d.) (toliau - Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (sklindantis alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašas detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1- uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo teisinius padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo Aprašo 1-uoju priedu patvirtintos formos akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, jog neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūra pradedama tik tuomet, kai pareigūnas žodžiu nuteistajam suprantama kalba jam paaiškina nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo teisinius padarinius ir tik įsitikinus, jog nuteistasis šiuos padarinius suprato.

Kaip nustatyta iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos bei teisme apklaustų pareigūnų bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. F. yra moldavas, Maldovijos Respublikos pilietis, nekalbantis lietuvių kalba bei jos nesuprantantis. Atsižvelgiant į tai, G. F. turėjo būti jam suprantama kalba, šiuo nagrinėjimu atveju – rusų kalba, pareigūno paaiškinta kokiu pagrindu, t. y. kuo įtariant (svirduliuoja, nepastovi ant kojų, yra vangus ar mieguistas) nuteistasis yra sulaikomas bei vedamas į trečią kontrolės praleidimo punktą, taip pat nuteistąjį jau nuvedus į šį punktą, jam suprantama kalba pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) būdu bei išaiškinti nuteistajam nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai, taip pat atsisakymo vykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus, pasekmės. Visgi, kaip nustatyta išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ši pareiga nebuvo įvykdyta. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareigūnas A. J., jam kartu su pareigūnu Raimundu Stanevičiumi pastebėjus iš dušinės išeinantį svyruojantį nuteistąjį G. F., šis tiesiog buvo nuvestas į trečiąjį kontrolės praleidimo punktą. Kadangi jis pats rusų kalbos nemoka, jos nesupranta, todėl nuteistasis tiesiog buvo pristatytas į trečiąjį kontrolės praleidimo punktą ir į šią patalpą buvo pakviestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus Saugumo Valdymo skyriaus specialistas Skirmantas Vaičiūnas, kuris, kaip ir pats patvirtino teismo posėdžio metu, nuteistojo rusų kalba paklausė, ar šis atsisako atlikti apsvaigimo testą, į ką nuteistasis atsakė teigiamai – atsisako. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos vaizdo registratoriumi, kur aiškiai matoma ir girdima, jog nuteistojo pradžioje yra klausiama lietuvių kalba, po to – rusų kalba, ar šis atsisako atlikti testą. Nuteistajam atsakius teigiamai, vaizdo įrašas baigiamas. Galimos neigiamos tokios atsisakymo pasekmės ir teisinis tokio atsisakymo vertinimas išaiškintas ir išverstas į G. F. suprantamą rusų kalbą nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausiamas Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Navakauskas patvirtino, jog jis vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo nežiūrėjo, tiesiog tiki pareigūnais, kad G. F. buvo išaiškintos nesutikimo, kad būtų nustatomas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisinės pasekmės. Daugiau jokių duomenų, jog nuteistajam jam suprantama kalba aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) pagalba bei išaiškinti nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai, taip pat atsisakymo vykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus, pasekmės, nebuvo pateikta. Nors teisme apklausiamas pareigūnas Skirmantas Vaičiūnas paaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20, 9 punktu, nuteistajam atsisakius pasitikrinti apsvaigimą, pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, tačiau duomenų, jog būtent šios pasekmės pagal šį nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistajam buvo išaiškintos, kaip jau buvo minėta, byloje nėra.

Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. F., teismo posėdžio metu nurodęs, jog jam jokie teisės aktai, numatantys pasekmes už atsisakymą tikrintis apsvaigimą, nebuvo nurodyti, jo tiesiog rusų kalba buvo paklausta, ar jis atsisako pasitikrinti apsvaigimą, neišaiškinant jam suprantama kalba jokių teisinių pasekmių. Tą aplinkybę, jog nuteistojo buvo tik paklausta, ar šis iš tikrų atsisako pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) pagalba, neaiškinant jam atsisakymo priežasčių, patvirtina ir pareigūno Raimundo Stanevičiaus, parodymai, kai jis, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog eidamas iš antro būrio lokalinių patalpų matė, kaip pamainos vyresnysis Skirmantas Vaičiūnas, įjungęs vaizdo registratorių, rusų kalba paklausė G. F., ar šis sutinka daryti testą ir girdėjo neigiamą atsakymą. Kad būtų nuteistajam išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) pagalba pasekmės, jis negirdėjo. Teismo posėdžio metu apklausiami pareigūnai A. J., Raimundas Stanevičius bei Skirmantas Vaičiūnas patvirtino, jog Laisvės atėmimo vietoje laikomas asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo aktas nuteistajam G. F. į jam suprantamą rusų kalbą taip pat nebuvo išverstas bei nuteistojo pasirašytas, akte tik nurodant, jog nuteistasis aktą pasirašyti atsisakė. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodęs, jog ne tik šis aktas, tačiau ir administracinio nusižengimo protokolas jam į suprantamą rusų kalbą nebuvo išverstas. Byloje duomenų, kad tiek 2020 m. birželio 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, tiek 2020 m. liepos 3 d. administracinio nusižengimo protokolas, atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išversti į jam suprantamą kalbą ir įteikti, nėra. Nors kaip administracinio nusižengimo byloje nustatyta, nuteistasis ir atsisakė atlikti testą, tačiau vis tik teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė jokių būdu nepatvirtina, kad nuteistajam buvo žinoma, jog atsisakius atlikti šį testą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20, 9 punktu bus pripažinta, kad jis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir teismo posėdžio metu apklaustų anksčiau minėtų aptartų liudytojų pareigūnų parodymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, matyti, jog pareigūnai, surašantys administracinio nusižengimo protokolą, privalo asmeniui suteikti visas galimybes pasinaudoti vertėju ir tinkamai išaiškinti, kokį nusižengimą jis padarė. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti vertėju – teismo posėdžio metu apklausiami pareigūnai nurodė, jog įvykis buvo nakties metu, todėl užtikrinti G. F. vertėjo tuo metu nebuvo įmanoma, pareigūnas Skirmantas Vaičiūnas, suprantantis rusų kalbą, nuteistojo suprantama jam kalba tik paklausė ar šis atsisako atlikti testą, šiam rusų kalba neišaiškinant pasekmių, kylančių atsisakius pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) pagalba, taip pažeidžiant nuteistojo teisę žinoti, kuo jis yra įtariamas ir atitinkamai dėl to pasirinkti jam priimtiną elgesio variantą ginantis nuo įtarimų padarius administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių, šis G. F. teisių pažeidimas vertintinas kaip esminis šio proceso pažeidimas, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės.

Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos duomenų taip pat matyti, kad G. F. 2020 m. birželio 12 d. duotas paaiškinimas yra surašytas užsienio (rusų) kalba, byloje nėra pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, išverstas į lietuvių kalbą, kas Pravieniškių pataisos namų pareigūnams paimant paaiškinimą iš užsienio piliečio turėjo būti padaryta.

Taigi teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog G. F. veikė tyčia (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos ANK 8 straipsnyje) ar dėl neatsargumo (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos ANK 9 straipsnyje). Susidariusioje situacijoje, kai G. F., nemokančiam lietuvių kalbos, jam suprantama kalba pareigūnų, turinčių valdingus įgalinimus, nebuvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą ir apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) būdu dėl galimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pasekmės, taip pat atsakomybė už teisėtų pareigūnų reikalavimų vykdymą, taip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apribojant galimybę pasirinkti tinkamo elgesio variantą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą ir apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) būdu dėl galimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir nepaklusdamas pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą (apsvaigimą) veikė kaltai, kadangi nemokėdamas lietuvių kalbos bei pareigūnams neužtikrinus vertėjo, nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Taigi šiuo atveju nėra nustatyta G. F. kaltė, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalį bei 506 straipsnio 4 dalį. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, G. F. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 71 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį G. F. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo, o G. F. nuo nutarimo su vertimu į rusų kalbą įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.