- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2SP-4502-886/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00604-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. V., D. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V., D. V. ir A. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Teisme 2019 m. sausio 14 d. gautas pareiškėjų A. V., D. V. ir A. V. 2018 m. gruodžio 22 d. prašymas patvirtinti taikos sutartį, jų sudarytą 2018 m. gruodžio 21 d. Prašyme nurodo, kad taikos sutartimi prašo tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimu nustatyti servituto pabaigą, nes servitutas baigėsi, išnykus jo būtinumui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti ar atsisakyti ją tvirtinti ir byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, ir tuo atveju, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje CPK 579–582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad šalys neprivalo kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta. Pareiškėjai tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo gali kreiptis ir į notarą. Kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) ar funkcijų priskirtinų kitoms institucijoms.