Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėja R. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., R. Č., V. Č., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po A. Č. mirties neužvesta. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. Č., šios palikimą priėmė duktė R. Č. paduodama (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui. A. Č. ir J. Č. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė vaikų: dukros V. Č. (dabartinė pavardė – A.), gimusios (duomenys neskelbtini), R. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), R. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis J. Č. vardu (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo (duomenys neskelbtini) registruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos vardu įregistruota 9/18 dalys žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,91000 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Be to, Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas – gyvenamojo namo priklausiniai – įgytas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), tuoj po savo sutuoktinio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusios J. Č. viso turto, priklausiusio jai mirties dieną, paveldėjimo). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal to meto teisinį reguliavimą turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jos motina J. Č. po savo sutuoktinio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti, įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad, mirus sutuoktiniui, pareiškėja liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuos gyvendami santuokoje sukūrė, jai liko visi sutuoktinio asmeniniai daiktai, taip pat baldai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktiniui mirus, J. Č. organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinio palikimą ji pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą. J. Č. rūpinosi malkų bei anglių įsigijimo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo viename iš ūkio pastatų, mokėjo už suvartotą elektros energiją. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais abejoti ir nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų ir nenurodė tokius parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Suinteresuoti asmenys – pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai savarankiškų reikalavimų nereiškė, kiti suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, kas įgalina spręsti, kad su pareiškimu sutinka, interesų konflikto nėra. Kaip nustatyta bylos duomenimis dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po A. Č. mirties suinteresuoti byla juridiniai asmenys nesikreipė. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, kaip pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, turi subjektinę teisę paveldėti mirusios motinos turtą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jai sukels teisines pasekmes, nes ji galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjų turtą. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjos motina J. Č. tuoj po savo sutuoktinio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 29,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidų valstybei suma iš pareiškėjos priteisiama (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.