Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria J. G. skundas netenkintas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2017 m. spalio 23 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 346 straipsnio 3 dalį 175 Eur dydžio bauda, už tai, jog 2017 m. spalio 12–13 dienomis jai priklausantys ūkiniai gyvūnai, t. y. karvės, nepririšti vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) sav., viešąsias vietas, gyventojų individualius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) sav., tokiu būdu darydami žalą (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nariams priklausančioms ir tvarkomoms erdvėms. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių 23 punkto reikalavimus.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuria J. G. skundas netenkintas, pakeistas Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad J. G. pažeidimo esmėje nurodytais veiksmais pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-94, 23 punktą, kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Taip pat skunde J. G. pažymi, kad jos atveju apylinkės teismo padarytas institucijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimo ištaisymas nepašalina padarytų pažeidimų, nes ji bylos nagrinėjimo metu nežinojo jai inkriminuoto teisės akto ir jo turinio.

J. G. skunde neginčija, kad jos veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-94, 23 punkto pažeidimas, tačiau nesutinka, kad tai užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnį. J. G. nuomone, iš ANK 346 straipsnio dispozicijos akivaizdu, kad ši teisės norma skirta gyvūnų gerovės apsaugai, o tas faktas, kad jos karvė išėjo iš ganyklos, niekaip nepakenkė jos (karvės) gerovei, tik galimai sukėlė nepatogumus gyventojams ir žalą jų želdiniams, o už šiems gėriams padarytą žalą atsakomybę numato ANK 335 straipsnis (Pasėlių nuganymas, laukuose esančio nuimto žemės ūkio kultūrų derliaus sugadinimas, sunaikinimas, želdinių sužalojimas, kai tai padaro gyvuliai ar paukščiai).

Dėl paskirtos baudos J. G. nurodo, kad jos kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis kažkodėl nebuvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. G. teigia, kad bylą nagrinėjant institucijoje ji net neturėjo galimybės pateikti prašymą išdėstyti jai paskirtą baudą, nes jai nebuvo išaiškinta tokia galimybė, taip pat neturėjo galimybės pasikonsultuoti, nes protokolą ir nutarimą gavo tuo pačiu metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 346 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 120 iki 230 Eur. Administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad dėl nepririštų karvių buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, surašyti asmenų, taip pat ir J. G., paaiškinimai, pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuotas pažeidimas. Šiuos duomenis apylinkės teismas, nagrinėdamas J. G. skundą, dar kartą įvertino kartu su teismo posėdyje apklaustų Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovių paaiškinimais, pateikė išsamius argumentus dėl J. G. kaltės padarius nusižengimą. Skunde apygardos teismui apeliantė kartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir jos skunde apylinkės teismui, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo klaidų, skundžiamos nutarties motyvų dėl nusižengimo kvalifikavimo ir J. G. kaltės dar kartą nekartoja. Pažymima tik tai, kad administracinė atsakomybėn traukiama J. G. nebuvo pripažinta kalta dėl gyvūnų teisių, jų ženklinimo ar jų registracijos tvarkos pažeidimo, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję skundo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais. Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, 23 punktas numato ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojui pareigą užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Nagrinėjamu atveju J. G. neužtikrino, kad jos laikomos karvės nevaikščiotų po (duomenys neskelbtini) seniūnijos viešąsias vietas, gyventojų individualius sklypus, darydamos žalą (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nariams priklausančioms ir tvarkomoms erdvėms, ir tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentą, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą jai nebuvo leista susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, taip buvo pažeista teisė pasiruošti gynybai, atkreipiamas dėmesys, kad analogiškas aplinkybes J. G. jau buvo nurodžiusi ir skunde apylinkės teismui, dėl jų skundžiamoje nutartyje pasisakyta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog objektyvių duomenų, rodančių, kad asmens teisės buvo pažeistos, byloje nėra. J. G. savo parašu patvirtino, kad susipažino su protokolu (protokolo priedai yra nurodyti protokole ir laikomi sudėtinėmis jo dalimis), jos teisės ir pareigos jai buvo paaiškintos. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas iš tikrųjų buvo surašyti tą pačią dieną, tačiau ši aplinkybė pati savaime asmens procesinių teisių pažeidimo nelemia. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl protokole nurodyto bylos nagrinėjimo laiko jokių pastabų ar prieštaravimų J. G. nenurodė. Jokių pastabų nėra ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos priimtame nutarime. Teismo posėdyje apklausta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad J. G. asmeniškai dalyvavo bylos nagrinėjime, pasirašė protokole. Įvertinus aptartus duomenis daroma išvada, kad objektyvių aplinkybių, patvirtinančių asmens teisės į gynybą pažeidimo faktą, byloje nėra.

Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, jog J. G. nubausta per griežtai. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog prisipažinimas ir gailėjimasis turėtų būti vertinami kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pažeidėja J. G. savo elgesio nevertina pakankamai neigiamai. Nors J. G. pripažino faktą, kad jai priklausanti karvė nepririšta vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) seniūnijos viešąsias vietas, gyventojų individualius sklypus, tačiau savo kaltę neigė, nesutikdama su tuo, kad ji nepakankamai prižiūrėjo savo laikomus gyvulius. Be to, tai jau antras analogiškas jos padarytas pažeidimas. Aptartos aplinkybės neleidžia J. G. gailėjimosi vertinti kaip nuoširdaus ir pripažinti tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl apeliantės prašymo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 1 metų laikotarpiui atkreiptinas dėmesys, kad nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyti ANK 675 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. rašytinio prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis ne teismo posėdžio metu per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nepateikė, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai turi būti sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei J. G. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.