- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-273-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00809-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog patikrinimo metu 2018 m. lapkričio 24 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kur pagal nusistovėjusią praktiką lengvieji automobiliai ir taksi laukia klientų, VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini)) kontrolieriai, turintys teisę tikrinti keleivinį kelių transportą ir taksi (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 4 dalis), pastebėjo stovintį lengvąjį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rūkė sėdėdamas už automobilio vairo. Ant lengvojo automobilio šonų buvo kvadratų eilė ir telefono numeris (duomenys neskelbtini), ant priekinių durelių – (duomenys neskelbtini) logotipas. Ant automobilio stogo buvo įrengta magnetinė (radijo ryšio) antena. Pagal nustatytą aplinkybių visumą (lengvojo automobilio apipavidalinimą, stovėjimo vietą, radijo ryšio antenos buvimą) galima teigti, kad šiuo lengvuoju automobiliu yra teikiamos keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos. Kontrolieriams priėjus, prisistačius ir paprašius pateikti kelionės dokumentus, vairuotojas dokumentus pateikti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudydamas kontrolieriams atlikti jiems pavestas pareigas. Lengvojo automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė MB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šiuo automobiliu naudojasi K. P.. 2019 m. sausio 23 d. buvo susisiekta telefonu su K. P. ir jis patvirtino, kad patikrinimo metu lengvąjį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. K. P. kaltinamas pažeidęs Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarimu K. P. administracinio nusižengimo byla pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas prašo panaikinti 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą ir K. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam baudą, numatytą šio straipsnio sankcijoje.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, paviršutiniškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, nepagrįstai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti bylą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog neužfiksuota, kad automobilis stovėjo vietoje, kurioje būtų ženklas, žymintis taksi paslaugos teikimo vietą. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės nedraudžia transporto priemonėms, kuriomis teikiamos keleivių vežimo paslaugos, stovėti ne tik taksi stotelėse, bet ir bet kurioje miesto vietoje, jeigu to nedraudžia Kelių eismo taisyklės (Taisyklių 11–13 punktai). Patikrinimo metu nustatyta ir byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, jog lengvasis automobilis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo strategiškai patogioje vietoje laukdamas keleivių ten, kur nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. Patikrinimo metu K. P. atsisakymas pateikti dokumentus kontrolieriams turėtų būti vertinamas kaip teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, kadangi, atsisakydamas pateikti prašomus dokumentus, jis galbūt siekė išvengti gresiančios atsakomybės už rūkymą automobilyje, kuriuo teikiamos keleivių vežimo paslaugos, ir už keleivių vežimo paslaugų teikimą, neturint leidimo ar kitų privalomų turėti dokumentų, numatytų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 45 punkte.
3.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintomis Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėmis reglamentuojamas automobilių, kuriais teikiamos taksi paslaugos, apipavidalinimas, o transporto priemonių, kuriomis teikiamas keleivių vežimas už atlygį, apipavidalinimas šiose taisyklėse nėra reglamentuojamas. Akivaizdu, kad esant dabartiniam teisės aktų reglamentavimui (kai nuo 2017 metų yra nustatyta keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga) nebėra ribojimo tikrinti transporto priemones tik esant visiškam taksi apipavidalinimui, t. y. tik transporto priemones, turinčias šachmatines juostas bei geltonos spalvos plafoną. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto kodeksas numato pareigą kontrolę vykdantiems pareigūnams tikrinti ir lengvaisiais automobiliais už atlygį vežančius vežėjus, o teisės aktai nenumato jokių privalomų reikalavimų jų apipavidalinimui, nebėra objektyvių galimybių vien iš apipavidalinimo atskirti, ar asmuo teikia pavėžėjimo, ar neteisėtas taksi paslaugas. Nesant transporto priemonių, kuriomis teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, apipavidalinimo reglamentavimo, patikrinimus vykdantys kontrolieriai turi teisę tikrinti automobilius, kuriais galbūt teikiamos nurodytos paslaugos, tuo tikslu, kad galėtų nustatyti, ar šias paslaugas teikiantys asmenys turi privalomus turėti dokumentus, taip pat nustatytos formos deklaraciją dėl teikiamų keleivių vežimo už atlygį paslaugų. Apie nurodytų paslaugų galimą teikimą ir būtinumą tikrinti privalomus dokumentus turėtų būti sprendžiama iš visų aplinkybių visumos, t. y. kaip ir šios konkrečios bylos atveju: 1) transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apipavidalinimas leidžia daryti prielaidą, kad ja buvo tiekiamos keleivių vežimo paslaugos; 2) panašaus apipavidalinimo transporto priemonės buvo ne kartą fiksuotos neteisėtai teikusios keleivių vežimo paslaugas. Nepriklausomai nuo to, kad posėdžio metu K. P. nurodė, jog automobiliu (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikė keleivių vežimo paslaugų, jis privalėjo vykdyti teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus ir pateikti privalomus dokumentus, kadangi iš jo vairuojamo automobilio apipavidalinimo galima spręsti apie keleivių vežimo paslaugų teikimą. Transporto priemonė buvo apipavidalinta taip, kad iš apipavidalinimo visumos galima spręsti, jog ja yra teikiamos taksi ar pavėžėjimo paslaugos, t. y. ant lengvojo automobilio šonų buvo kvadratų eilė ir telefono numeris 311 113, ant priekinių durelių – (duomenys neskelbtini) logotipas, ant automobilio stogo buvo įrengta magnetinė (radijo ryšio) antena. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kontrolieriai šiuo atveju turėjo teisę tikrinti K. P. vairuojamą transporto priemonę, o K. P. privalėjo vykdyti teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus ir pateikti dokumentus patikrinimui.
3.3. Institucija atkreipia dėmesį, kad jeigu asmenys neteikia taksi paslaugų, neturėtų naudoti taksi atributikos ir tokiu būdu klaidinti keleivių. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 3-155 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 55 „Dėl keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, lengvasis taksi automobilis privalo turėti plafoną, ant automobilio šono privalo būti nurodytas taksi įmonės pavadinimas ir iškvietimo telefono numeris. Pabrėžtina, kad šis teisės aktas reglamentuoja visos šalies, visų markių ir modelių reguliaraus keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimą, griežtai apibrėžiama, kam šios nuostatos taikomos, t. y. vietiniams (miesto ir priemiestinių) ir tolimojo susisiekimo autobusams, taip pat tarptautinio susisiekimo autobusams, lengviesiems taksi automobiliams, maršrutiniams taksi. Taigi asmenys, neteikiantys paslaugų lengvaisiais taksi automobiliais, šiomis nuostatomis vadovautis negali ir transporto priemonių apipavidalinti pagal šias nuostatas taip pat negali. Todėl K. P., kuris bylos posėdžio metu neigė teikęs keleivių vežimo paslaugas, negali važinėti transporto priemone, kuri apipavidalinta kaip taksi, ir klaidinti keleivius. Institucijos manymu, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, byloje esančią vaizdo medžiagą, K. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje , ir dėl to skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
4. Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių.
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kliudymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. parodymams, nevertindamas jų nuoseklumo ir atitikties kitiems byloje esantiems duomenims, taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių K. P. kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįsileidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
10. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nurodė, kad byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar K. P. 2018 m. lapkričio 24 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lengvuoju automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teikė keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia rašytiniai bylos duomenys, be to, tokią išvadą paneigia iš dalies ir paties K. P. elgesys pažeidimo padarymo metu. Apygardos teismas sutinka su Institucijos skundo argumentais, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog K. P. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.3 punkte yra nurodyti ženklai, kuriais turi būti pažymėtas taksi automobilis. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 24 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stovintis lengvasis taksi automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, kadangi ant automobilio šonų buvo užklijuota šachmatinė taksi atpažinimo ženklinimo juosta, (duomenys neskelbtini) logotipai, telefono numeris, ant automobilio stogo buvo uždėta magnetinė radijo ryšio antena. Be to, pažymėtina, jog K. P. automobilio stovėjimo vieta, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė, ir tai, kad, priėjus VšĮ (duomenys neskelbtini) pareigūnams, K. P. sėdėjo automobilyje, rodo, jog K. P. teikė taksi paslaugas, t. y. laukė klientų. Todėl šiuo konkrečiu atveju VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolieriai teisėtai ir pagrįstai prašė taksi automobilio vairuotojo, t. y. K. P., pateikti kelionės dokumentus, tačiau vairuotojas tai daryti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudydamas kontrolieriams atlikti jiems pavestas pareigas.
12. K. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis 2018 m. lapkričio 24 d. 20.50 val. neteikė keleivių vežimo paslaugų, todėl neturėjo pareigos pateikti pareigūnų prašomų dokumentų. Tačiau minėtų Taisyklių 45 punktas numato, kad vairuotojas darbo metu privalo turėti ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (kai tikrinamas taksi vairuotojas), taksometro patikros sertifikatą (kai tikrinamas taksi vairuotojas), taksi vairuotojo atestavimo liudijimą (jeigu savivaldybių institucijų nustatyta tvarka jis yra būtinas) (kai tikrinamas taksi vairuotojas), Taisyklių 3 priede nustatytos pavyzdinės formos taksometro registracijos liudijimą (kai tikrinamas taksi vairuotojas), pinigų priėmimo kvitus, jeigu taksometras naudojamas be spausdintuvo (kai tikrinamas taksi vairuotojas); pinigų priėmimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus reglamentuoja Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, užpildytą vežėjo pasirinktos formos kelionės lapą, taksometro kasos operacijų žurnalą (kai tikrinamas taksi vairuotojas), keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu sutartį, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis sudaryta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų (kai tikrinamas lengvojo automobilio vairuotojas), dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vežėjas transporto priemonę valdo teisėtai, jeigu transporto priemonė nepriklauso vežėjui nuosavybės teise (kai tikrinamas lengvojo automobilio vairuotojas). Taigi Taisyklių 45 punktas reikalauja turėti ir kontrolieriams pateikti įvairius dokumentus, tarp kurių ne tik susiję su keleivių vežimo veikla, tačiau ir vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto automobilis buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, taigi VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierė teisėtai ir pagrįstai prašė pateikti kelionės dokumentus, todėl K. P. kilo pareiga kontrolę atliekantiems pareigūnams reikalaujant pateikti reikalaujamus dokumentus. Vien aplinkybė, kad apeliantas tuo metu esą neteikė keleivių vežimo paslaugų ar neturėjo leidimo vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais, savaime nešalina jo atsakomybės dėl inkriminuoto nusižengimo.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 24 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stovintis lengvasis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, teikė taksi paslaugas, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierė teisėtai ir pagrįstai prašė pateikti kelionės dokumentus, tačiau vairuotojas atsisakė tai daryti, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ir kliudydamas kontrolieriams atlikti jiems pavestas pareigas. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad K. P. nepadarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
14. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenustatyta K. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. P. skirtina bauda, artima sankcijos, numatytos ANK 505 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-459 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:
pripažinti K. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-459 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), ir paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti K. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra 19098948979. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.