Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-107-425/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2S-107-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-04754-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
Panevėžio miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
R. S., A. S.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-107-425/2019.

Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-04754-2013-9.

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19.;3.4.2.3.1.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9713-452/2018 pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., A. S. dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasties pripažinimo svarbia, kreditorių sąrašo patikslinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu, kuriuo prašė termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastį pripažinti svarbia bei įtraukti ją į bankrutuojančių fizinių asmenų R. S. ir A. S. kreditorių sąrašą.

2. Nurodė, kad R. S. ir A. S. 2008 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš UAB „Domi grupė“ įsigijo 50/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini). UAB „Domi grupė“ 2004 m. gegužės 25 d. buvo išsinuomojusi 5,0127 ha ploto žemės sklypo dalį, kurioje stovėjo minėtas pastatas. Pagal žemės sklypo pasidalinimo planą buvo apmokestinti bendrovės pastatų pirkėjai. A. ir R. S. valstybinės žemės nuomos mokesčiu apmokestinti nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. 2016 m. balandžio 19 d., 2017 m. kovo 21 d., 2018 m. kovo 15 d. nuomos mokesčio deklaracija ir priminimai sumokėti žemės nuomos mokestį buvo siunčiami A. Ir R. S. paskiausiai žinomu gyventojų registre nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 4 d. deklaracija pakartotinai išsiųsta paskutiniu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). R. ir A. S. pagal pareiškėjos paskaičiavimą yra skolingi 364,22 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 26,23 Eur priskaičiuotų delspinigių, susidariusių dėl nesumokėto mokesčio už 2014 – 2017 metus. Savivaldybė apie suinteresuotiems asmenims iškeltą fizinio asmens bankroto bylą sužinojo tik tada, kai buvo išsiųsti minėti priminimai apie skolą ir į juos niekaip nebuvo reaguota. P. A., apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, nustatyta, kad R. ir A. S. Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vadovaujantis fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus teismo nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimas pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patikslinti kreditorių sąrašą suinteresuotiems asmenims R. S., A. S. atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2013 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. lapkričio 15 d. Teisme pareiškėjos prašymas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis bei įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 390,45 Eur finansinį reikalavimą gautas 2018 m. rugpjūčio 14 d., be to, kreditorinis reikalavimas pareikštas dėl bankrutuojančių fizinių asmenų skolos, kuri susidarė jau po bankroto bylos iškėlimo, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m.

5. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėja nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurias objektyviai būtų galima pripažinti svarbiomis, termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimas neatitiktų bankroto proceso koncentruotumo principo ir bankrutuojančių fizinių asmenų interesų. Be to, pareiškėja ilgą laiką dėl teismui nenurodytų priežasčių nesikreipė dėl skolos nei į teismą, nei į fizinių asmenų bankroto administratorių, savo veiksmais leido skolos bei delspinigių sumai didėti, nors kaip juridinis asmuo turėjo pareigą ir galimybes gauti informaciją apie suinteresuotiems asmenims iškeltą bankroto bylą. Taigi visuma byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių neleidžia pripažinti, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjos kreditoriniams reikalavimams pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip nepagrįstą, ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti pareiškėjos kreditorinio reikalavimo R. S. ir A. S. pateikimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti; taip pat patikslinti R. S. ir A. S. kreditorių sąrašą, įtraukiant į jį pareiškėją bei patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės 390,45 Eur kreditorinį reikalavimą R. ir A. S. bankroto byloje.

7. Nurodo, kad skolininkai valstybinės žemės nuomos mokesčiu buvo apmokestinti dar 2013 m. rugsėjo 6 d., o fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 15 d., dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįsta.

8. Apeliantė pabrėžia ir tai, kad pareiškėja, iš skolininkų iki 2014 m. lapkričio 15 d. nesulaukusi mokesčio už 2014 m. ir iki 2015 m. lapkričio 15 d. – už 2015 metus, ėmėsi raginti skolininkus įvykdyti prievolę – 2016 m. balandžio 19 d., 2017 m. kovo 21 d., 2018 m. kovo 15 d. siuntė priminimus apie skolą, tačiau į juos reaguota nebuvo. Tuomet patikrinus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, pateiktus tarnybos interneto svetainėje, nustatyta, kad skolininkams Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2013 m. spalio 7 d. iškelta fizinio bankroto byla. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių skolos išieškojimo veiksmų. Negana to, nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio išieškojimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

9. Kartu pabrėžia ir tai, jog šiuo atveju byloje nenustatyta akivaizdaus pareiškėjos nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsisakymas patvirtinti pareikštą kreditorinį reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bankroto procedūrų vykdymo tęstinumo pažeidimo, neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų. Svarbu ir tai, kad nei skolininkai, nei skolininkų bankroto administratorius neginčija prievolės buvimo ir neprieštarauja pareiškėjos įtraukimui į kreditorių sąrašą.

10. Taigi šiuo atveju pareiškėja terminą, kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių – apie skolininkams iškeltą bylą sužinojo tik 2018 m. liepos 17 d., o prieš tai buvo atlikusi aktyvius skolos išieškojimo veiksmus, t.y. ne kartą ragino skolininkus sumokėti skolą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu R. ir A. S. bankroto administratorius prašo spręsti klausimą teismo nuožiūra. Taip pat mano, kad atskirasis skundas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo(nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl pripažinimo kreditoriumi ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-10-07 nutartimi A. S. ir R. S. iškėlė fizinių asmenų bankroto bylą (civilinė byla Nr.2FB-5914-755/2013), bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Inovestus“, nustatė A. S. ir R. S., kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius reikalavimus. Teismas 2013-11-26 nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimai; 2015 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

16. Suinteresuotiems asmenims R. S. ir A. S. nuo 2008 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise priklauso 50/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuoti asmenys naudojasi dalimi valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-69). Už naudojimąsi žemės sklypo dalimi suinteresuotiems asmenims buvo skaičiuojamas nuomos mokestis. A. S. ir R. S. 2014-2017 metų laikotarpiu nemokėjo paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio, todėl susidarė iš viso 390,45 Eur skola, kurią pagal pareiškėjos pateiktas suinteresuotiems asmenims minėtu laikotarpiu deklaracijas bei mokesčių mokėtojo kortelę sudaro 364,22 Eur nesumokėtas nuomos mokestis ir 26,23 Eur delspinigiai, paskaičiuoti laiku nesumokėjus nuomos mokesčio (b. l. 5-9).

17. Nagrinėjamo apeliacine tvarka civilinės bylos atveju pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybė prašo fizinių asmenų R. ir A. S. bankroto byloje prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kuris susidarė po fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo bei mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos apeliantės prašymo, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patikslinti kreditorių sąrašą, padaręs išvadą, kad savivaldybės kreditorinis reikalavimas pareikštas dėl bankrutuojančių fizinių asmenų skolos, kuri susidarė jau po bankroto bylos iškėlimo, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pareiškėjos apeliantės Panevėžio miesto savivaldybės prašomą įtraukti į fizinių asmenų bankroto bylos kreditorių sąrašą 390,45 Eur skolos sumą nepagrįstai nepripažino kreditoriniu reikalavimu, kilusiu iš R. ir A. S. nesumokėtų žemės nuomos mokesčių. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai ir kt.) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą.

19. Atsižvelgiantį tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti Panevėžio miesto savivaldybės prašomą 390,45 Eur kreditorinį reikalavimą į fizinių asmenų R. ir A. S. bankroto bylos kreditorių sąrašą, kurį sudaro A. S. ir R. S. 2014-2017 metų laikotarpiu nemokėtas žemės nuomos mokestis po ir prie jiems nuosavybės teises priklausančios pastato dalies.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turėtų būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apeliantės prašomas patvirtinti 390,45 Eur kreditorinis reikalavimas fizinių asmenų bankroto byloje sudaro A. S. ir R. S. 2014-2017 metų laikotarpiu nemokėtas žemės nuomos mokestis, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra praleistas ieškininės senaties terminas, todėl nėra pagrindo svarstyti termino atnaujinimo klausimą.

21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nesumokėtų žemės nuomos mokesčių patvirtinimą fizinių asmenų bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos apeliantės prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Fizinių asmenų A. S. ir Reginos bankroto byloje (civilinė byla Nr.2FB-5914-755/2013) į kreditorių sąrašą įtraukti Panevėžio miesto savivaldybę su 390,45 Eur kreditorinio reikalavimo suma.

Teisėjas Laimantas Misiūnas