Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-641-661/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2S-641-661/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07189-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
UAB „B2Kapital“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-641-661/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07189-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 670,51 Eur negrąžintą kreditą, 3 156,86 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. kovo 1 d., 704,46 Eur delspinigius, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas nusprendė priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai: ieškovui iš atsakovės priteista 4 670,51 Eur skolos, 3 156,86 Eur palūkanų 704,46 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 531,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 192 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl 2020 m. birželio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Nurodė, kad ji negalėjo susipažinti su byloje esančiais procesiniais dokumentais, tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Atsakovė karantino metu negalėjo išeiti iš namų, nes augina penkis vaikus, o mobilų parašą, kuris, pasak jos būtų leidęs susipažinti su byla, įgijo tik pasibaigus karantinui šalyje ir atsidarius klientų aptarnavimo salonams. Sužinojusi apie bylą, susisiekė su ieškovu, tačiau ieškovas jai nepateikė jokios informacijos, o apie jos tokio pobūdžio kreipimąsi neinformavo teismo. Atsakovė pirmą kartą su byla susipažino 2020 m. birželio 10 d. Ieškovas jai nepateikė tinkamų įrodymų dėl skolos perėmimo / nupirkimo. Priimtas teismo sprendimas už akių neatitinka naujausios Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos dėl pelno palūkanų skaičiavimo po paskolos sutarties nutraukimo, ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, nes pats ieškovas vilkino procesą dėl dokumentų nepateikimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovas nėra kredito įstaiga, todėl negalėjo perimti reikalavimo iš pirminio kreditoriaus.

Atsiliepimas

7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

8. Nurodė, kad pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę į atsakovės skolą, nes paskolos davėjas teises ir pareigas gali perleisti tik į Lietuvos banko tvarkomą vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito gavėjui, yra taikoma tada, kai sutartis nėra nutraukta, o paskolos sutartis su atsakove reikalavimo teisės perleidimo dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d. jau buvo nutraukta (pradinis kreditorius sutartį su atsakove nutraukė 2018 m. gruodžio 10 d.). Atsakovė buvo informuota apie sutarties nutraukimą 2018 m. gruodžio 10 d., o 2018 m. gruodžio 11 d. buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą raštu. Taip pat 2018 m. gruodžio 12 d. su atsakove buvo susisiekta telefonu turint tikslą informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą, kurio ieškovė neginčijo. Vėliau bendravimas su atsakove vyko telefonu ir el. paštu. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų mokėti skolą, prašė pateikti reikalavimo teisės perleidimo faktą patvirtinančius dokumentus, kurie jai el. paštu siųsti du kartus. Bendras ikiteisminis skolos išieškojimo laikotarpis vyko nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. kovo 10 d. (kreipimosi į teismą dienos), kurio metu ieškovas bandė susitarti su atsakove dėl skolos grąžinimo, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovas neturi informacijos, kad atsakovė po sutarties nutraukimo toliau mokėjo skolinį įsipareigojimą pirminiam kreditoriui. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. susisiekė su ieškovu el. paštu ir patvirtino, kad nieko nežino apie esamą įsiskolinimą, o ieškovas atsakovę informavo, kad visi dokumentai kartu su ieškiniu 2020 m. kovo 10 d. buvo pateikti teismui, kur ji ir galėjo susipažinti su visa jai reikalinga informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

10. Teismas nurodė, kad:

Atsiliepimas

10.1. Atsakovė teigia, jog dėl nagrinėjamos bylos kreipėsi į ieškovą, todėl darytina išvada, kad atsakovė dar iki sprendimo už akių priėmimo žinojo apie nagrinėjamą bylą, taigi atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu atsakovė nepateikė dėl savo pačios nerūpestingo procesinio elgesio ir jai turi kilti įstatyme nurodytos tokio elgesio neigiamos pasekmės.

10.2. Ieškovas teikė pagrįstą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, o pasikeitusi teismų praktika neturėtų įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui, todėl šiuo aspektu atsakovės teisės nebuvo pažeistos ir peržiūrimas sprendimas už akių nėra nepagrįstas.

10.3. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė teismui papildomų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir dėl kurių būtų matyti, kad teismas priėmęs sprendimą už akių akivaizdžiai pažeidė atsakovės teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgus į tai, teismas darė išvadą, kad nenustačius sąlygų, nurodytų CPK 288 straipsnio 4 dalyje ir sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovės pareiškimas netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje bei suteikti atsakovei galimybę aktyviai sudalyvauti procese ir pateikti atsiliepimą bei priešieškinį.

12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė negalėjo tinkamai susipažinti su pateiktais procesiniais dokumentais, bei tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Ieškovas į teismą kreipėsi tada, kai visoje šalyje buvo paskelbtas karantinas, atsakovė negalėjo nei fiziškai, nei nuotoliniu būdu susipažinti su bylos medžiaga, nors pačiam ieškovui net parašė ir paklausė apie situaciją kai telefonu sužinojo apie egzistuojančią bylą.

12.2. Teismas nesuteikė galimybės atsakovei pareikšti savo reikalavimų, įrodymų, vadovavosi tik vienos šalies – ieškovo pateiktais argumentais.

12.3. Ieškovas atsakovei taip ir nepateikė tinkamų įrodymų dėl skolos perėmimo/nupirkimo, tai jog jis yra teisėtas šios skolos įgijėjas, nes ne visi gali kreditą perimti, juo labiau, jog jis dar buvo mokamas. Atsakovė būtų pateikusi netgi priešieškinį, kadangi skolos pats perėmimas galimai neteisėtas.

Atsiliepimas

12.4. Atsakovė su ieškovu bendravo, kai jai buvo nurodyta padengti vėluojančias įmokas, atsakovė nedelsiant sureagavo, tikrajam kreditoriui mokėjo įmokas.

12.5. Pati skola buvo 5000 Eur, skolos buvo padengta daugiau nei 1000 Eur. Palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki kol sutartis nebuvo nutraukta, tačiau teismas to nevertino, nes neatsižvelgė į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tuo klausimu 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7-75-823/2020.

13. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo apie tai, jog ieškovas perėmė reikalavimo teisę, nes atsakovei buvo siunčiama informacija apie tai ir ji tam neprieštaravo. Ieškovas turėjo teisę perimti reikalavimo teisę, nes vartojimo sutartis tuo metu jau buvo nutraukta.

13.2. Atsakovei taip pat buvo žinoma, kad ieškovas yra kreipęsis į teismą su ieškiniu, nes atsakovė jau po ieškinio pateikimo bendravo su ieškovu ir jai tokia informacija buvo suteikta. Taigi, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

13.3. Teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palūkanų (nuostolių) skaičiavimo klausimu – 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7-75-823/2020, nes teismo priteistos palūkanos sudaro nuostolius, kuriuos pirminis kreditorius, o po reikalavimo teisės perėmimo ieškovas, pagrįstai galėjo tikėtis gauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes neatsižvelgė į jos nurodytas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atskirojo skundo teiginiais.

16. CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-251/2013, 2019 m. sausio 2 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-31-403/2019 ir kt.).

18. Atsižvelgiant į teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-396/2012 ir kt.).

19. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-31-403/2019).

20. Taigi, iš čia pacituotos teismų praktikos matyti, kad tiek priimant sprendimą už akių, tiek sprendžiant dėl jo peržiūrėjimo, svarbiausias tikslas yra tai, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas teisingai ir nebūtų pažeisti nei vienos iš šalių interesai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių dažniausiai vertina tik vienos šalies teiginius bei pateiktus įrodymus, tas vertinimas būna tik formalus, tačiau kitos šalies teiginiai ir įrodymai vertinami nebūna. T. y. sprendimo už akių priėmimo atveju, dažniausiai būna išklausyta tik viena šalis.

21. Kaip minėta, sprendimo už akių priėmimas nėra sankcija byloje aktyviai nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Taigi, jeigu priėmus sprendimą už akių, kita šalis pradeda elgtis aktyviai – teikti savo paaiškinimus bei įrodymus į bylą, jai turi būti sudaryta galimybė būti išklausytai: nurodyti argumentus dėl ko nesutinka su ieškinio (kaip šiuo atveju) reikalavimais, pateikti įrodymus, kurie nebuvo vertinti byloje. Tam, kad būtų teisingai išspręstas ginčas, turi būti išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o tą galima padaryti tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje – panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau to negalima padaryti sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

22. Dėl šių priežasčių CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga bylos nagrinėjimo atnaujinimui – kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti suprantama plačiau – ne tik kaip tam tikrų įrodymų pateikimas, bet ir tam tikrų reikšmingų aplinkybių nurodymas.

23. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodė tokias aplinkybes: ieškovas nėra kredito įstaiga, todėl negalėjo perimti reikalavimo iš pirminio kreditoriaus; ieškovas nebuvo nepateikęs atsakovei tinkamų įrodymų dėl skolos perėmimo; priimtas teismo sprendimas už akių neatitinka naujausios Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos dėl pelno palūkanų skaičiavimo po paskolos sutarties nutraukimo; ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, nes pats ieškovas vilkino procesą dėl dokumentų nepateikimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovė taip pat teigia, kad ji yra grąžinusi apie 1000 Eur paskolos. T. y. iš šio atsakovės teiginio galima suprasti, kad ieškiniu reikalaujamas pagrindinės skolos dydis yra netikslus – paskolos sutartimi buvo suteikta 5000 Eur dydžio paskola, o ieškovas reikalauja priteisti 4 670,51 Eur skolos.

24. Nors šiuo atveju nagrinėjamas tik sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas ir nepasisakoma dėl ieškinio reikalavimų iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės 2020 m. birželio 9 d. vartojimo Kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjo išlaidas ir kitus mokesčius nustatančias vartojimo kredito sutarties sąlygas būtina įvertinti turinio aspektu ir nustatyti jų atliekamą funkciją. Jeigu nustatoma, kad tam tikri mokesčiai atlieka kompensacinę funkciją, jiems taikomi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti ribojimai.<…> Kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma.

25. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, ieškovas prašo priteisti būtent pelno palūkanas, kurios pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nors ieškovas nurodo, kad tai yra jo patirti nuostoliai dėl to, kad atsakovė nesilaikė kredito sutarties, ieškovas turi įrodyti, kokius jis realiai patyrė nuotolius, nes būtina atsižvelgti į tai, kad: ieškovas nėra pirminis kreditorius, jis įsigydamas reikalavimo teises veikė savo rizika; būdamas savo srities profesionalas nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo tuo dar labiau didindamas savo nuostolius, dėl kurių neturėtų būti atsakinga atsakovė – silpnesnė sutarties šalis (vartotoja).

26. Iš atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodytų teiginių matyti, kad ji nesutinka nei su skolos perleidimu, nei su pačios skolos dydžiu, nei su paskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais. Be to, atsakovė nurodė, kad ji ketina teikti priešieškinį. Taigi, tarp šalių kyla ginčas dėl esminių aplinkybių kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Kaip minėta, toks ginčas negali būti išnagrinėtas sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla ir laikomasi proporcingumo bei šalių interesų derinimo principų, turi būti išklausytos abi šalys, joms turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę ir paskaičiavimus dėl skolos, palūkanų bei delspinigių dydžio, įrodymus kiek paskolos realiai buvo padengta ir kt., taip pat atsakyti tokie klausimai kaip kreditorinio reikalavimo perleidimo teisėtumas ir t. t. Šie veiksmai gali būti atlikti tik nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo.

27. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas ir teismų praktiką todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: tenkinamas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovės R. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti atsakovės R. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjas Alvydas Barkauskas