Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo H. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo H. D. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį užpildant teisinio reguliavimo spragą ir sušvelninant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013 H. D. paskirtosios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, ir bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d., bei to paties teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė H. D. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-202/2015 nuteistojo H. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeitė. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria H. D. paskirtos bausmės subendrintos, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2016 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016 nuteistojo H. D. kasacinį skundą atmetė.

4. Įsiteisėjus anksčiau minėtiems nuosprendžiams ir nutartims, nuteistasis H. D. pareiškimu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jo kreipimuisi (pareiškimui) suteiktas numeris 48303/16. Šio kreipimosi dalis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimo Europos Žmogaus Teisių Teisme sujungta su kitais pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimais.

5. Nuteistasis H. D. apygardos teismui pateikė prašymą palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį). Nuteistasis prašyme nurodė, jog visi duomenys, kuriais jo gynėjas grindė ankstesnį prašymą palengvinti teisinę padėtį, išlieka aktualūs ir prašė jais remtis, nagrinėjant šį prašymą.

6. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo H. D. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad šiuo metu nebėra pagrindo užpildyti susidariusią teisės spragą ad hoc, nes Lietuvos Respublikos Seimas nustatė bausmės peržiūrėjimo institutą. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo sprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, todėl, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad tenkinti nuteistojo prašymo nėra pagrindo.

7. Nuteistasis H. D. skunde prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti nuteistojo prašymą iš esmės jį tenkinant, tai yra palengvinant nuteistojo H. D. teisinę padėtį, sušvelninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą bausmę parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį).

7.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepagrįstai susiaurino Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) išaiškinimus, pateiktus 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), skundžiamoje nutartyje remdamasi tik šio sprendimo 180 punkto išaiškinimu, tarsi kiti minėto sprendimo išaiškinimai, konkrečiai, dėl teismo teisės užpildyti teisinio reguliavimo spragas, neturėtų jokios teisinės reikšmės. Anot nuteistojo, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai interpretavo EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą teismo pateiktus išaiškinimus. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimu Nr. KT12-S5/2016 nurodo, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktu (išskyrus pačią Konstituciją) nustatytas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis; Konvencijos normos turi būti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas taip, esą valstybės įstatymai numato ką kita; EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje taipogi konstatavo, kad tiek Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai. Taigi, nuteistojo teigimu, susidarė situacija, kuomet ta pati teisėjų kolegija nesilaiko savo pačios išaiškinimų, dėl to, nuteistojo manymu, buvo pažeista BPK 346 straipsnio 1 dalis.

7.2. Nuteistojo vertinimu nesuprantama, kodėl teismui pasirodė visiškai nepagrįsta taikyti galiojančią EŽTT praktiką. Nuteistojo nuomone, jo nuteisimas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos be skirtos bausmės peržiūrėjimo ir lygtinio paleidimo galimybės yra toks pat kaip ir asmenų, kurių atžvilgiu EŽTT konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą. Be to, nuteistasis pažymi, kad EŽTT nagrinėjamoje byloje D. ir kiti prieš Lietuvą yra pradėta pilot judgement (pilotinio sprendimo) procedūra, kuri įpareigoja teismą išspręsti situaciją anksčiau nei tai padaro EŽTT.

7.3. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą sprendime EŽTT konstatavo teisės nepatirti kankinančio elgesio pažeidimą. Nuteistasis nurodo, kad jo atveju kankinantis elgesys tęsiasi nuo pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo. Nuteistasis nurodo, kad yra senyvo amžiaus, patyręs insultą, tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tai, kad nesiėmus priemonių pašalinti Konvencijos pažeidimų, nuteistasis jau niekuomet nebeišeis į laisvę. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad bet koks teisinis reguliavimas, net ir naujas, negali konkuruoti su Konvencijos nuostatomis ir EŽTT sprendimais, taigi apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė esminę teisės taikymo klaidą.

H. D. skundas atmetamas.

8. Išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo suteikiamas galimybes asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. Seimui priėmus amnestijos aktą arba Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78 ir 79 straipsniai), pripažino neveiksmingomis. EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Pažymėtina, kad galimybė sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalį teisminiu keliu turėjo būti numatyta įstatyme, kadangi tiesioginis išaiškinimų byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taikymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT yra pateikti ir dar neišnagrinėti nuteistojo H. D. ir kitų asmenų pareiškimai dėl to paties klausimo, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas negalėjo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nuteistojo atžvilgiu anksčiau nei dėl to pasisakys EŽTT nagrinėdamas nuteistojo pareiškimą ir tai, kad byloje pradėta pilotinio sprendimo procedūra šios išvados nepaneigia.

10. Šiuo atveju pažymėtina ir sprendžiant nuteistojo skunde keliamą klausimą svarbu yra tai, kad po aptariamo EŽTT sprendimo priėmimo įstatymų leidėjas ėmėsi teisinio reguliavimo ir keitimo (papildymo) veiksmų ir 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Šiuo metu galiojančioje BK 51 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BK 51 straipsnio 2 dalies redakcija, keista 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005, įsigaliojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d.).

11. Taigi, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad įstatymų leidėjas šiuo metu jau yra nustatęs konkrečią procedūrą bei aiškius kriterijus, kuriais vadovaudamasis teismas turi teisę švelninti nuteistajam jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl sprendimas dėl šio klausimo turi būti priimamas vadovaujantis įstatyme nustatyta procedūra. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad teismui nesiėmus priemonių tiesiogiai pašalinti Konvencijos pažeidimus, nuteistasis dėl savo amžiaus ir sveikatos problemų nebegali tikėtis kada nors išeiti į laisvę, o tai yra esminis EŽTT formuojamos praktikos pažeidimas, teismo vertinimu nuteistojo įvardijamos aplinkybės dėl jo amžiaus ir sveikatos nesudaro pagrindo daryti išimtį iš įstatyme aiškiai nustatytų bausmės peržiūrėjimo sąlygų bei terminų, be to, nuteistojo pasvarstymai dėl galimybės kada nors išeiti į laisvę neabejotino nebuvim, tėra prielaidos.

12. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad BPK 360¹ straipsnyje numatyta, jog BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Galimybė nuteistajam tiesiogiai teikti teismui prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, įstatyme nenumatyta. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nuteistojo prašymas tiesiogiai taikyti EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra nepagrįstas,o siekiant pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatytu bausmės peržiūrėjimo institutu būtina vadovautis BPK 360¹ straipsnyje nustatyta tvarka, todėl apygardos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Dėl išdėstytų priežasčių nuteistojo skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo priimta teisėta ir pagrįsta skundžiama nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

H. D. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.