Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18463-18,

kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Matlaukio k., Kybartų sen., Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas: 2014-10-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsniu 1 dalį 9 MGL (1170 litų) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 MGL (780 litų) bauda, baudą sumokėjęs 2014-12-15, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. balandžio 19 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine I. G. metu, nukentėjusiajai sėdint už automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo, stovėdamas prie automobilio tyčia sugriebė nukentėjusiąją I. G. už kaklo, jį suspaudė, palenkdamas nukentėjusiosios galvą žemyn ir, taip laikydamas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvą pakaušio srityje, po to delnu ne mažiau kaip 4 smūgius į dešinę veido pusę, tuo padarė nukentėjusiajai I. G. odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad I. G. - jo sugyventinė, kartu gyvena tris metus, augina dukrą T. D., gim. (duomenys neskelbtini) Kurį laiką gyveno Anglijoje, prieš savaitę grįžo į Lietuvą ir apsistojo I. G. priklausančiame bute. Jų santykiai iki 2018-04-19 buvo geri, tarpusavio konfliktų pasitaikydavo, tačiau konfliktuodavo tik žodžiais, smurto prieš sugyventinę niekada nenaudojo. 2018-04-19 maždaug pietų metu ketino važiuoti apsipirkti, bet prieš pat išeinant iš namų, apsibarė dėl I. G. išsakytos pastabos dėl jos elgesio su vaiku. I. G. supyko. Jis pasiėmė dukrą ir nuėjo į automobilį. I. G. neatėjus, grįžęs į butą pasiteiravo, ar ji ateis, bet I. su juo nesikalbėjo. Tada jis kartu su dukra nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę Kauno link užpilti automobiliui degalų. Kai grįžo prie namų, pamatė, kad I. G. įsėdo į jai priklausantį automobilį „Volvo“, valst. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Kadangi I. G. ne kartą buvo išvažiavusi iš namų ir „dingusi“- kurį laiką negrįždavo, neatsiliepdavo telefonu, važiavo paskui ją. Sugyventinė važiavo Jonavos kryptimi, o turbūt pastebėjusi, kad jis važiuoja paskui, nusuko nuo kelio maždaug ties restoranu „(duomenys neskelbtini)“ ir, kiek pavažiavusi, automobilį sustabdė. Jis savo automobilį sustabdė ties šonine sugyventinės automobilio dalimi ir išlipo. Priėjęs prie I. G. automobilio, matė, kad ji verkė, automobilio durelės buvo užrakintos. Beldėsi į langą ir prašė jas atidaryti. Grįžęs prie savo automobilio, įsitikino, kad dukra miega ant galinės automobilio sėdynės ir vėl nuėjo prie sugyventinės automobilio, paprašė, kad dureles atrakintų. I atrakinus duris, jis, atidaręs automobilio dureles, palinko link sugyventinės, kuri kažką šūkčiojo, buvo įsižeidusi dėl pastabos apie elgesį su vaiku. Jis ketino sugyventinę apkabinti, nes norėjo nuraminti, bet ji rankomis įsikabino į jo vilkėtą bliuzoną ir jį prispaudė prie vairo. Stūmė ją nuo savęs. Kaip tai darė, sunku apibūdinti. Nežino, į kur stūmė, gal ranka galėjo bestumdamas kliudyti jos priekinę kaklo pusę – nežino, kokį veiksmą atlikinėjo ir kaip, bet sugyventinės už kaklo nebuvo sugriebęs, jos kaklo nespaudė, galvos žemyn nelenkė ir nesudavinėjo jai smūgių kumščiu į pakaušio sritį. Kai pavyko atsitiesti, I. G. kažką tebešūkčiojo, „isterikavo“. Jis, ketindamas ją nuraminti, kairiu delnu plekšnojo jai per dešinę veido pusę, kiek kartų, nepamena, gali būti, kad tokiu būdu jai padarė pranešime apie įtarimą nurodytą sužalojimą. Tada sėdo į automobilį ir grįžo į namus. Beveik iš karto po to į namus sugrįžo sugyventinė. Kalbėjosi su ja apie situaciją. Sakė, kad jai reikėtų apsilankyti pas psichologą dėl savo psichologinės būklės arba tiesiog pradėti gydytis, tačiau ji su tuo nesutiko ir tuo pokalbis baigėsi. Ant sugyventinės veido jokių sumušimo žymių nei ketvirtadienį, nei penktadienį (balandžio 19-20 d.) nebuvo. 2018-04-20 pasakė I. G., kad vienas važiuoja į „(duomenys neskelbtini)“ Kaune ir išvažiavo. Tačiau iš karto žinojo, kad nebenori daugiau tarpusavyje aiškintis ir tęsti konfliktinės situacijos, todėl nutarė išvažiuoti į tėvų namus, kur ir apsigyveno (b. l. 35-36, 39).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. D. kaltę be jo dalinio prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios I. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su sugyventiniu P. D. gyvena beveik tris metus, augina dukrą T. D., gim. (duomenys neskelbtini). Beveik visą laiką kartu gyveno Anglijoje. Į Lietuvą grįžo maždaug prieš tris savaites ir gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu jie konfliktuoja dažnai ir dėl įvairių smulkmenų. 2018-04-19 apie pietus P. D., pasiėmęs dukrą savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris angliškas, jo nepamena, išvyko iš namų. Kur ir dėl ko važiavo, neaiškino, ji neklausinėjo. Ji apie 15.30 val. nutarė išvažiuoti aplankyti močiutę G. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kad važiuos, sugyventiniui nesakė, tačiau, išėjusi į kiemą, matė, kad jis sugrįžęs išlipinėjo iš savo automobilio. Ji sėdo į jai priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kryptimi. Prieš restoraną „(duomenys neskelbtini)“ pamatė paskui važiuojantį sugyventinį, suprato, kad yra sekama, todėl pasuko nuo kelio (duomenys neskelbtini) į keliuką dešinėje. Privažiavusi nedidelį tvenkinį, automobilį sustabdė. Sugyventinis irgi sustabdė savo automobilį. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė iš automobilio išlipantį P. D.. Jis priėjo prie jos automobilio, bandė atidaryti dureles, tačiau ji buvo užsirakinusi. Manė, kad neatidaręs durų, nuvažiuos, bet jis ėmė daužyti kumščiu vairuotojo pusės durelių langą ir pasakė, kad jei ji durų neatidarys, išdauš stiklą. Ji dureles atrakino. Atidaręs dureles, stovėdamas jai iš kairės, P. D. palinko link jos, dešine ranka sugriebė ją už kaklo, spaudė jį, tokiu būdu jos galvą palenkdamas žemyn. Taip laikydamas, kairiu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į pakaušio sritį. Nors buvo palenkta vairo link, nuo smūgių kumščiu veidu į vairą neatsitrenkė. Stengėsi apsiginti, kažkokiu būdu atsitiesė ir abiem rankomis bandė atstumti sugyventinį nuo savęs. Bandant P. D. nustumti, jis delnu (nežino, kuria ranka) sudavė jai ne mažiau kaip keturis smūgis į dešinę veido pusę. Jai ėmus verkti, P. D. atsitraukė, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Netrukus grįžusi į namus, ten rado P. D. su dukra. Bandė aptarti įvykį su juo, rodė kraujosruvą prie dešinės akies, kuri, mano, atsirado nuo suduotų smūgių delnu, tačiau P. D. viską neigė, sakė, kad ji pati „isterikuoja“, išsigalvoja ir kad jokių kraujosruvų ant jos veido nėra. Sekančią dieną sugyventinis pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti, tačiau kai po kelių valandų negrįžo, suprato, kad išvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną pas tėvus. Vakare ji nuėjo pas gretimame name gyvenančią draugę E. K.-Z, papasakojo, kas nutiko. Draugė pranešė policijos pareigūnams. Tai buvo ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo, tačiau kiek tiksliai kartų smurtą jis naudojo ir kada tai buvo, nurodyti negali. Ne kartą P. D. ją yra pastūmęs, tačiau smūgius sudavė pirmą kartą. Anksčiau į policiją nesikreipė, nes susitaikydavo, o kadangi sužalojimų nepatirdavo, nesikreipė ir į medikus. Sugriebdamas ranka už kaklo ir jį suspausdamas, suduodamas smūgius kumščiu į pakaušio sritį bei delnu į dešinį skruostą, P. D. jai sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu, kai P. D. prieš ją smurtavo, mažametė dukra buvo sugyventinio automobilyje, miegojo ir jai suduotų smūgių nematė. Civilinio ieškinio nereikš, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 1-2, 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1282/2018 (02) konstatuota, kad I. G. odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke padarytas vienu poveikiu briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas galėjo išsivystyti nuo slystančio poveikio ir traumuojant voką nagu, galimai ant rankos buvusiu žiedu ar panašiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas negalėjo būti padarytas krentant ar spiriant (b. l. 28).

Liudytojos E. K.-Z parodymai, kad I. G. pažįsta keletą metų, žino, kad ji turi sugyventinį – P. D., su kuriuo augina bendrą vaiką, tačiau su šiuo vyru beveik nebendravo, jį žino iš matymo. 2018-04-20 vakaro metu paskambino I. G., pasakė, kad nori pasimatyti. Iš balso buvo aišku, kad draugė verkė, todėl pasiteiravo, kas atsitiko. Ji papasakojo, kad 2018-04-19 kažkur už (duomenys neskelbtini) prie miškelio automobilyje ją sumušė sugyventinis – sugriebė už kaklo ir į galvą sudavė smūgius. Pasiteiravus, kodėl taip nutiko, I. G. aiškino, kad sugyventinis ją išvadino paleistuve, „psichine“ ir dar visokiais žodžiais, bet dėl ko kilo konfliktas, E. K.-Z nežino. Vėliau atėjo I su dukra, matė, jog ji „išėjusi iš veido“, užsiverkusi. I sakė, kad policijai apie smurtą nepranešė, nes bijo sugyventinio. I akivaizdoje ji paskambino numeriu 112. Panašaus pobūdžio konfliktų tarp draugės ir jos sugyventinio yra buvę. Maždaug prieš pusmetį jie tarpusavyje taip susibarė, kad net ėjo į jų namus su abiem kalbėtis. Tada atkreipė dėmesį, kad P. D. geba taip pateikti situaciją, jog atrodo, kad dėl konflikto kalta I. G.. Draugė buvo užsiminusi, kad sugyventinis prieš ją smurtavo ir anksčiau, tačiau kuo tada smurtas pasireiškė, nežino (b. l. 31).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. M. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2018-04-20 apie 21.10 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, vykusį 2018-04-19. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė smurtą patyrusios I. G. draugė E. K.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva I. G. dešinės akies srityje. Smurtu įtariamas P. D. įvykio vietoje nerastas (b. l. 17-18).

2018-04-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – vietovė prie vandens telkinio (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nefotografuota, nieko nepaimta (b. l. 1-2).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis P. D. kaltę pripažino iš dalies, t. y. nepripažino, kad sugriebė nukentėjusiąją I. G. už kaklo, jį suspaudė, palenkdamas nukentėjusiosios galvą žemyn ir, taip laikydamas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvą pakaušio srityje. Tačiau teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nuoseklius nukentėjusiosios I. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes, nurodytas atliekant medicininį tyrimą bei specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad I. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotus smūgius - nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis P. D. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine I. G. metu, tyčia sugriebė nukentėjusiąją I. G. už kaklo, jį suspaudė, palenkdamas nukentėjusiosios galvą žemyn ir, taip laikydamas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvą pakaušio srityje, po to delnu ne mažiau kaip 4 smūgius į dešinę veido pusę, tuo padarė nukentėjusiajai I. G. odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad P. D. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo P. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 63–65).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis P. D. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (sugyventinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 46–51), administracine tvarka baustas (b. l. 57–61), nedirba (b. l. 55), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 56), Vilkaviškio PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 54).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam P. D. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 9 mėn. laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus.

P. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40–71) - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

P. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.

Išaiškinti kaltinamajam P. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.