- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 1S-142-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48084-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- L. S.
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria teismas, patenkinęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą, pakeitė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. RV-22-1164 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. S. ir jam netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių ) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir skirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartimi panaikintas 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, galutinė bausmė – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo;
1.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta ir sumažinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat ištaisytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 19 d.
3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-1164 taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 11 (vienuolikos) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Komisijos nutarime nurodyta, kad stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius, kurie turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Jis nurodo, kad šiuo metu jo prioritetas yra šeima ir siekis užsiimti darbine veikla būnant laisvėje, o šie veiksniai yra jo paskata nenusikalsti. Komisija savo nutarime pažymėjo, jog nuteistasis vykdo rekomendacijas ir resocializacijos plane numatytas priemones: dalyvauja užsiėmimuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu, pokalbio metu nurodo, kad gilina žinias apie nesaikingą alkoholio vartojimą ir daromą jo žalą. Nuteistasis taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kurios skatina tinkamą laisvalaikio praleidimo būdą, siekia įgyti profesiją, bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla, stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, skatintas vieną kartą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei apskundus šį Komisijos nutarimą Nr. RV-22-1164, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. kovo 5 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Komisijos nutarimą ir nuteistajam L. S. netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad nuteistojo L. S. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals
Šalies argumentai
5. Nuteistasis L. S. aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsireikalavo iš įkalinimo įstaigos visą medžiagą apie jį, tačiau savo nutartyje pateikia klaidingą informaciją. Visų pirma, jis yra skatintas 2 (du) kartus, antra, 2021 m. birželio mėnesį jis įgijo suvirintojo specialybę, trečia, nutartyje nurodomi 25 (dvidešimt penki) kriminogeniniai faktoriai, nors iš viso jų yra tik 9 (devyni), ketvirta, teismas sudubliavo nuosprendžius įtraukdamas nuosprendį, kuris iš viso net nėra paskelbtas. Nuteistojo vertinimu, toks neatsakingas teismo darbas rodo, kad teismas pirmenybę teikė prokuratūros argumentams, o paties nuteistojo vertinimas liko nuošalyje.
5.2. Cituojama teismų praktika, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) aiškiai apibrėžta, kaip turėtų būti vertinama nuteistojo padaryta pažanga. Įkalinimo įstaigų sąlygomis gali būti sudėtinga keliolika balų sumažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistieji neturi galimybės dirbti, mokėti turimas skolas, jiems gali kilti sunkumų sukuriant šeimą, susirandant gyvenamąją vietą laisvėje. Tokiu būdu užkertamas kelias taikyti lygtinį paleidimą daugeliui nuteistųjų.
5.3. Pažymima, kad informacija apie nuteistojo kriminalinį elgesį yra įvertinama dar iki teismo proceso (į tai yra atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką bei rengiant socialinio tyrimo išvadą), todėl sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo praeitis nevertintina, kadangi ji jau buvo įvertinta jį nubaudžiant galutine bausme. Ar nuteistasis pasitaisys ar ne, tai nustatyti neįmanoma, tai galima nustatyti tik subjektyviais kriterijais. Kai teismas vadovaujasi bausmės tikslais, o ne bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais (tai yra padėti nuteistajam pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų), tokiu atveju lygtinio paleidimo tikslas praranda savo prasmę.
5.4. Akcentuojama, kad teismas nepaisė nuteistąjį gerai charakterizuojančių aplinkybių ir vertino tik prokuroro poziciją. Cituojama teismų praktika, kurioje lygtinio paleidimo kriterijai interpretuojami nevienodai. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje, kai nepalankios prognozės atveju asmeniui nepritaikomas lygtinis paleidimas, dažniausiai nekeliamas klausimas, kokia elgesio rizika bus tuomet, kai asmuo, atlikęs visą bausmę, bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, bei neatsižvelgiama į bausmės vykdymo tikslą – resocializaciją. Nuteistasis, vykdydamas visus įpareigojimus, vertinamas kaip nepasitaisęs.
5.5. Pažymima, kad dažnai nesąmoningai yra taikoma inkaro euristika. Galima kelti prielaidą, kad teismai, priimdami sprendimus dėl lygtinio paleidimo, kai kuriais atvejais taip pat gali taikyti inkaro euristiką, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie gali susidurti su keliais jiems pateikiamais inkarais – Komisijos ir prokuroro nuomone dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atkreipiamas dėmesys, kad prokuroro nuomonė šiuo atveju dažniausiai būna negatyvi, tuo tarpu advokato, atstovaujančio nuteistojo interesams, nuomonė lygtinio paleidimo bylose dažnai nėra išsakoma, tad teismui dažnai gali būti nepateikiamas nuteistajam palankus „inkaras“. Lietuvos Respublikos prokuroro įsakymu Nr. I-154 patvirtintose rekomendacijose dėl prokuroro pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę.
5.6. Toliau skunde nurodoma, jog kadangi BVK nėra pateikta lygtinio paleidimo sąvoka, nėra aiškiai apibrėžtų lygtinio paleidimo tikslų, tai pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik subjektyviais kriterijais. Taip pat teismas vadovavosi ne bausmės vykdymo paskirtimi ir principais, o tik bausmės tikslais ir prioritetiniu bausmės tikslu laiko asmens nubaudimą.
5.7. Atkreipiamas aukštesnio teismo dėmesys į tai, kad nuteistasis per visą bausmės laikotarpį dėjo visas pastangas keisti savo gyvenimą geresne linkme, pervertino didelę dalį savo vertybių ir padarė dideles išvadas, supranta, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, nuvylė savo artimuosius. Su šia našta jis gyvens iki gyvenimo pabaigos. Labai gailisi dėl padarytų klaidų, deda pastangas jų nekartoti. Nori eiti toliau, tačiau suklumpa ir pasijunta beverčiu, kai jam pateikiamos tokios išvados. Gaunasi taip, kad padarė klaidą ir visi keliai jam užsiveria, yra pasmerktas visam likusiam gyvenimui. Kartais mokomasi greitai, o kartais mokomasi visą gyvenimą, tačiau šiuo atveju jis nenori nuleisti rankų, stengiasi ir stengsis eiti tolyn.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė atsiliepime į nuteistojo L. S. skundą prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. S. skundas atmetamas
7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo L. S. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu
9. Nagrinėjamu atveju L. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
11. Iš 2024 m. sausio 8 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) matyti, kad 2023 m. birželio 14 d. taikant OASys metodiką L. S. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastebėtina, kad 2023 m. gruodžio 13 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nors ir akcentuojama stebima pažanga mažinant šią riziką, tačiau nuteistajam vėlgi nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai yra vidutinė nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nemažėja ir išlieka nepakitusi nuo 2023 m. birželio 14 d., tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, kas reiškia, kad daugiau nei per šešis mėnesius neužfiksuota esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios.
12. Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartyje nurodomi 25 (dvidešimt penki) kriminogeniniai faktoriai, nors iš viso jų yra tik 9 (devyni). Su tokiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo L. S. atžvilgiu yra konstatuoti 9 (devyni) statiniai ir 25 (dvidešimt penki) dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis šiuo atveju skunde ir nurodo, kad per visą bausmės laikotarpį jis dėjo pastangas keisti savo gyvenimą geresne linkme, pervertino savo didelę dalį savo vertybių ir padarė dideles išvadas, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti net 25 (dvidešimt penki) dinaminiai veiksniai, o būtent: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2023 m. gegužės 19 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis vis tik neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir esminės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nustatyti tik 2 (du) apsauginiai veiksniai (teigiamas požiūris į darbinę veiklą; socialinių ryšių palaikymas ir puoselėjimas bausmės atlikimo metu) kol kas nustatytų daugiau nei dvylika kartų viršijančių 25 (dvidešimt penkių) dinaminių kriminogeninių veiksnių santykinai niekaip nepadengia.
13. Pritariant skundo argumentams neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tai yra – asmuo vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmime, siekia įgyti profesiją, užsiima darbine veikla, pateikė prašymą, kad nuo jo uždarbio būtų dengiami finansiniai įsipareigojimai, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu laikosi disciplinuotai struktūruotos aplinkos nustatytų taisyklių, per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra skatintas – pagal byloje esančius įrodymus (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio mėn. pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus) L. S. skatintas 1 (vieną) kartą, tai yra 2023 m. lapkričio 14 d. skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis skatintas 1 (vieną) kartą. Skunde dėl skatinimų skaičiaus nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikta klaidinga informacija ir pabrėžia, kad jis yra skatintas 2 (du) kartus. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje yra konstatavęs būtent nuteistojo akcentuojamą naujesnę informaciją, kad 2024 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo metu jis jau buvo skatintas 2 (du) kartus.
14. Aukštesnio teismo vertinimu, nežiūrint į šiuos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, visgi akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo elgesio teigiamų pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, nenustatyti. Kaip ir minėta, vis dar išlieka nustatyta vidutinė jo nusikalstamo elgesio rizika, kurią norėdamas sumažinti iki žemos nuteistasis toliau turi dėti pastangas mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie šiai dienai yra nustatyti net 25 (dvidešimt penki). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atlikus didelės žalos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu taip pat nustatytas vidutinis rizikos lygis. Esant tokiai situacijai, paminėti veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti toliau koreguojami. Juolab, kad iš Teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenų matyti, jog L. S. praeityje teistas daugybę kartų, šiuo metu jis atlieka bausmę pagal šešioliktą jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė to paties teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi subendrinta su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Būtent taip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, todėl kaip nepagrįsti atmestini skundo argumentai, kad teismas sudubliavo nuosprendžius įtraukdamas nuosprendį, kuris iš viso nuteistojo atžvilgiu net nėra paskelbtas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad daugumą nusikalstamų veikų L. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stebima, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiau geba valdyti savo impulsus. Nors L. S. bausmės vykdymo metu alkoholio problemą stengiasi spręsti, tai yra dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmime, tačiau, kaip matyti, tarp pirmiau paminėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių su alkoholiu susijusi problema dar visgi išlieka aktuali. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau šio teismo juo parodyto pasitikėjimo L. S. neįvertino, toliau sistemingai ir sąmoningai darė nusikalstamas veikas, kurios iš esmės tapo jo gyvenimo būdu. Šių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog nuteistajam L. S. turi būti keliami aukštesni reikalavimai, kad jis savo elgesiu įrodytų, jog yra pasirengęs pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų.
15. Nors nuteistasis skunde ir deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo L. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Ž. T. Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad L. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.