Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-972/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
1-7-972/2020
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00229-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
M. S.
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-972/2020Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00229-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.3.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Livetai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nukentėjusiajam M. S.,kaltinamajam E. S., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tikslesnis adresas nežinomas, Lietuvoje gyv. vietos nėra deklaravęs, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku, pagrindinio (10 klasių) išsilavinimo, teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-01-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. S. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2014-01-22, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie bibliotekos, esančios Tilžės g., Klaipėdoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, paėmė iš M. S. mobiliojo ryšio telefoną „HTC HD7“, melagingai pažadėdamas už jį sumokėti 115,84 Eur (400 Lt), tačiau įsipareigojimo nevykdė ir už telefoną pinigų M. S. nesumokėjo. Tokiu būdu E. S. apgaule savo naudai įgijo M. S. priklausančio turto už 115,84 Eur (400 Lt).

Kaltinamasis E. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu su nukentėjusiuoju buvo bendradarbiai. Praėjo daug laiko, todėl tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Kiek pamena, jam tuo metu reikėjo pinigų, todėl sugalvojo apgaule išvilioti iš nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusiajam žadėjo pinigus už telefoną sumokėti vėliau, tačiau iš tikrųjų jis sumokėti nukentėjusiajam neketino, pardavęs telefoną lombarde, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Labai gailisi dėl savo poelgio, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą 115,84 Eur žalą. Jis 2014 m. išvyko į Angliją ir nežinojo, kad jo atžvilgiu dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie tai sužinojo tik grįžęs į Lietuvą. Į Lietuvą grįžo 2019 m. pabaigoje ar 2020 m. pradžioje, artimiausiu metu planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje, iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini) ir dirbo statybininku. Turi vaiką, kuris gyvena su mama, kas mėnesį vaiko išlaikymui moka 250 Eur, kitų išlaikomų asmenų, kreditų neturi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

2014-02-04 pareiškėjo M. S. paaiškinime nurodyta, kad jis 2014-01-22 prie bibliotekos, esančios Tilžės g., E. S. pardavė savo telefoną. E. S. pinigus už telefoną žadėjo sumokėti vakare, tačiau to nepadarė, telefono taip pat negrąžino (1 t., b. l. 5).

Kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-21 jam E. S. parašė SMS žinutę, klausdamas, ar jis turi atliekamą mobiliojo ryšio telefoną. Jis atrašė, kad turi mobiliojo ryšio telefoną „HTC HD7“. Edvardas norėjo šį telefoną įsigyti, todėl jie susitarė susitikti. 2014-01-22, apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, susitiko su E. S. ir jo broliu E. S.. Paduodamas E. telefoną susitarė, kad jis jam telefoną parduos už 115,84 Eur (400 Lt). E. S. jam pažadėjo tą patį vakarą perduoti pinigus. Vėliau tą patį vakarą E. S. patikinus, kad pinigus už mobiliojo ryšio telefoną turįs, susitarė susitikti kitą dieną. Kitą dieną E. S. jam nei atrašė, nei skambino, į jo skambučius neatsiliepė. Tik E. S. 2014-01-23 parašė, kad jo brolis E. S. jį apgavo, kad nei pinigų, nei telefono neatiduos. Taip jis suprato, kad yra apgautas. Telefoną vertina 173,77 Eur (600 Lt) (1 t., b. l. 7-8). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jis nesutinka su kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis neva buvo skolingas jo broliui. Būtent kaltinamojo brolis E. S. pasiūlė parduoti telefoną E.. Tą telefoną buvo neseniai įsigijęs už 800-900 Lt, naudojosi juo apie metus laiko. Neatsimena, kokią kainą sutarė parduodamas telefoną. Sutinka, kad tai galėjo būti 400 Lt, todėl sutinka sumažinti civilinio ieškinio sumą iki 400 Lt (115,84 Eur).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. S. pažįsta nuo 2013 m. vasaros, kartu nuomojosi butą, gerai sutarė. 2014 m. sausio mėnesį jis M. paskolino 200 Lt, pastarasis pasakė, kad už tai atiduos telefoną, jį padavė jo broliui E. S. (1 t., 28-29).

Iš 2014-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo M. S. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2“, kuriame užfiksuoti liudytojo E. S. 2014-01-23 siųsti SMS pranešimai nukentėjusiajam (1 t., b. l. 13-15).

Iš 2014-01-22 (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 48498 matyti, kad 2014-01-22 (duomenys neskelbtini) lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), E. S., pateikęs savo pasą, užstatė mobilaus ryšio telefoną „HTC HD7“ (1 t., b. l. 25).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. S. apgaule savo naudai įgijo nedidelės 115,84 Eur vertės M. S. priklausantį turtą. Šie kaltinamojo E. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi nustatyta, kad jis apgaule savo naudai įgijo M. S. priklausantį turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos (nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL sudarė 37,65 Eur). E. S. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja M. S. priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų jis patirs turtinę žalą, ir to norėjo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nukreiptą į kito asmens nuosavybę, juo padaryta turtinė žala, ji nėra atlyginta. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau vėliau 2016-01-05 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nusikaltimo nuosavybei padarymą, šiuo metu dirba Lietuvoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį viso šio proceso metu, tai yra į tai, kad jis be svarbių priežasčių neatvyko į teismo paskirtus posėdžius, demonstravo nepagarbą teismui ir aiškų vengimą atvykti šaukiamam į teismą, už tai teismas 2020-01-14 nutartimi kaltinamajam paskyrė BPK 163 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – areštą 7 paroms. Baudžiamąją bylą buvo galima užbaigti tik sulaikius kaltinamąjį paskirtos procesinės prievartos priemonės atlikimui. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda, jos dydį nustatant pagal BK 47 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 1 punkte numatyus reikalavimus mažesnį, nei apskaičiuotas vidurkis (taikoma kaltinamajam švelnesnę atsakomybę numatanti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija, kurioje numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma iki 50 MGL dydžio bauda, be to, taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (1 MGL – 37,65 Eur)). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-09-04 21.35 val. iki 2014-09-05 18.55 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt (173,77 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 11). Teisiamojo pasėdžio metu nukentėjusysis sumažino civilinio ieškinio dydį iki 115,84 Eur (atitinka 400 Lt). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiojo M. S. naudai priteistina 115,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 15 MGL (564,75 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 10 MGL (376,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-04 21.35 val. iki 2014-09-05 18.55 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 8 MGL (301,20 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą E. S. savanoriškai privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiojo M. S. naudai priteisti 115,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė