Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-2578-866/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2-2578-866/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10383-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
UAB „Padvaiskas ir Ko“
Atsakovas
UAB „BS Consulting“
Civilinė byla Nr. 2-2578-866/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10383-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 116 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ atstovui Arvydui Padvaiskui ir advokato padėjėjai Justinai Valaitytei,

atsakovo UAB „BS Consulting“ atstovui Arūnui Auruškevičiui,

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ ieškinį atsakovui UAB „BS Consulting“, dėl sumokėtos išankstinės įmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. tarp šalių buvo pasirašyta sistemos diegimo sutartis Nr. D100514, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įdiegti ieškovui verslo valdymo sistemą „Microsoft Dynamics NAV“ su pritaikymais, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už licenziją ir diegimo darbus. Ieškovas vykdydamas šią sutartį perdavė atsakovui 45 529, 08 Lt išankstiniam apmokėjimui, tačiau iki šiol jokių darbų pagal sutartį atsakovas nėra įvykdęs ir perdavęs ieškovui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 45 529, 08 Lt dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 35-36).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remiantis sutarties pirmu priedu, kuriame abi šalys sulygo dėl licenzijų kainų, bei sutarties 4.2.1. nuostatomis buvo užsakytos licenzijos penkiems vartotojams, ir pateikta išankstinio mokėjimo sąskaita. Atsakovas gavęs išankstinio mokėjimo patvirtinimą, įsigijo penkias licenzijas, o jų kodus perdavė ieškovui, bei atliko valdymo sistemos programavimo darbus. Atsakovas teigia, kad jis įvykdė sutartyje numatytą pareigą perduoti valdymo sistemos licenzijas ieškovui, o ieškovas šias prekes priėmė, todėl remiantis CK 6.305 straipsnyje pateikta pirkimo – pardavimo sutarties samprata, ieškovui atsirado prievolė įvykdyti priešpriešinė prievolę, t. y. Sumokėti už perduotas prekes. Taigi, anot atsakovo, ieškovo užsakytos prekės jam yra perduotos, o jokių papildomų darbų už įmokėtą sumą jis neprivalėjo atlikti, nes sutartyje licenzijų įsigijimo kainos ir diegimo darbų kainos yra atribotos. Be to, atsakovas pažymi, kad įgytos licenzijos yra vardinis produktas, kuris negali būti perduodamas tretiesiems asmenims (b. l. 44-47).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovą surado interneto pagalba, su kuriuo buvo sulygta, jog pusmečio bėgyje pradės veikti programa, kurios bendra kaina buvo 80 000 Lt. Ieškovas yra pasamdęs naują specialistą A. L., su kuriuo ieškovas siūlė atsakovui susitikti, siekiant išspręsti kilusias problemas, tačiau atsakovas jokios iniciatyvos nerodo. Nurodė, kad programa turėjo apimti visą gamybos procesą nuo žaliavų gavimo, iki perdavimo į sandėlį, bei išvežimo gatavo produkto. Pažymėjo, kad sutarties tekstą ruošė atsakovas, juo pasitikėjo, kaip tos srities specialistu. Atsakovas prieš pasirašant sutartį buvo susitikęs su ieškovo gamybos vadovu, kuris atsakovui paaiškino kokio tikslo siekiama įdiegiant programą. Atsakovas buvo atvykęs į ieškovo įmonę, neva kažką dirbo prie kompiuterio, tačiau jokių apčiuopiamų darbo rezultatų nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Arūnas Auruškevičius, kuris tiesiogiai ir vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad jis parengė sutarties tekstą, o sutartis nebuvo įvykdyta, nes ieškovas nuolat kaitaliojo reikalavimus. Pažymėjo, kad darbų procesą derino su ieškovo darbuotoju T. U., buvo sulygta dėl pigesnio varianto, aptarė kas konkrečiai bus programuojama, kad tai atitiktų tą dieną aptartus jų poreikius. Rugsėjį atvyko su programa, tačiau pradėjus peržiūrėti programą T. U. pareiškė, kad rezervuoti taip kaip buvo sutarta anksčiau nebus galima, nes jis nusprendė padaryti pakeitimų. Tuomet, atsakovas paaiškino, kad programa pagal pakeitimus automatiškai neveiks, todėl sausio mėnesį buvo padaryti pakeitimai, pagal kliento poreikius. Pradėjus žiūrėti gamybos procesą, paaiškėjo dar daugiau neatitikimų ir teko vėl pildyti programą. Kiekvieną kartą buvo keičiamos sąlygos ir vis reikėjo pildyti programą. Kai nusiųsdavo ataskaitą buhalterijai su klausimu ar tiks, tačiau nė karto negavo atsakymo, t. y. arba nežiūrėdavo arba žodžiu patvirtindavo, kad tiks. Vėliau atsakovas nurodė, kad nori uždaryti įmonę ir gali prirodyti ar paskirti kitą žmogų, kuris pabaigtų darbus.

Teismo posėdyje apklaustas A. L. paaiškino, kad Sistema licencijuojama dviem tipais. Pirmosios licenzijos tipas, vadinamas („business essentials“) paprastasis, leidžia įmonei atlikti veiksmus susijusius su buhalterine ir finansine apskaita, pirkimo–pardavimo apskaita. Kitas licenzijos tipas, vadinasi („atlant management“) išplėstas licenzijos tipas, leidžia įmonei įsigyti papildomo funkcionalumo, t. y. gamybos, sandėlio valdymo. Paprastosios licenzijos taip papildyti negalima. Šios sistemos veikla yra apribota tik toje srityje, kuriai ji pritaikyta. Įsigijus paprastą licenzijos tipą vartotojo pakeitimai yra neženklūs. Sertifikuotas diegėjas (įmonė), kuris turi licenzijas gali šią sistemą modifikuoti, sukurti papildomą funkcionalumą. Tačiau jeigu sistemos funkcionalumas labai didelis ir tam nebepakanka sistemos objekto (lentelės, kur saugomi duomenys, ataskaitos), tuomet papildomai įsigyjami sisteminiai objektai, kurių pagrindu ir sukuriamas tas papildomas funkcionalumas. Jo nuomone, kad sukurti papildomą funkcionalumą, kuris apimtų gamybą, valdytų jos resursus ir leistų valdyti sandėlį yra didelis ir sudėtingas darbas, todėl tokiai įmonei saugiau yra pirkti platesniąją licenziją, nei įsivelti į programavimus ir rizikuoti, nes neaišku ar pavyks. Diegti standartinę programą daug mažiau rizikinga, t. y. geriau įsigyti platesnę licenziją, bet standartinę. Klientui licenzija suteikiama visam laikui su apribotomis teisėmis. Programa jam priklauso, tačiau intelektinis produktas priklauso Microsoft. Antras aspektas, pirmaisiais metais kartu yra įsigyjama metinė priežiūra iš Microsoft, kuri leidžia gauti naujas sistemos versijas. Praėjus metams klientas nusprendžia ar jis tęsia tai ar ne. Jeigu netęsia, jis negauna minėtų papildomų paslaugų, bet gali toliau ja naudotis, kiek jam to reikia. Įmonė, kuri programuos papildomą funkcionalumą, ji programavimui licenziją jau turi. Tačiau pereinant prie sekančio etapo, diegimo sistemos, tuomet kad klientas galėtų naudotis ne vien standartiniu funkcionalumu, bet ir tuo papildomai sukurtu, tuomet jau reikalinga praplėsta licenzija. Tačiau kalbant apie standartinės sistemos išbandymą, parodymą klientams yra tokios demo licenzijos su apribotu galiojimu laike, kurių pagalba klientas gali sistema pilnavertiškai naudotis, atsižvelgiama ne į fizinį laiką, tačiau kada yra nurodyta operacijos data. Licenzijos pagrindu galima atlikti visus programavimo darbus, ir jeigu vėliau tampa reikalingi papildomi sisteminiai objektai, kurie neįtraukti į standartinę licenziją, tuomet jau klientui prireikia tos licenzijos, taip pat galima pasinaudoti demo licenzija. Šiuo atveju, liudytojo nuomone, tikslinga licenziją buvo pirkti prieš pradedant diegti sistemą, t .y. kai jau yra sukurtas pagrindinis papildomas funkcionalumas, tam, kad vartotojai galėtų juo naudotis. Viskas priklauso nuo to ar reikia įsigyti papildomų objektų. Jeigu jų nereikia ir modifikuojama tik bazinė licenzija, tuomet pakanka ir demo licenzijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2010 m. gegužės 17 d. buvo pasirašyta sistemos diegimo sutartis Nr. D100514 (b. l. 5-12), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įdiegti ieškovui verslo valdymo sistemą „Microsoft Dynamics NAV“ su pritaikymais, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už licenziją ir diegimo darbus. Ieškovas vykdydamas šią sutartį pervedė atsakovui 45 529, 08 Lt išankstiniam apmokėjimui (b. l. 3-4). Diegimo darbai nebuvo atlikti. Atsakovas teigia, kad darbai nebuvo atlikti dėl to, kad ieškovas nuolat keitė reikalavimus. Ieškovas teigia, kad atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kokių tikslų siekiama įdiegiant programą. Sutarties 4.2.1. nustatyta, kad užsakovas apmoka už užsakomą licenziją pagal vykdytojo pateiktą išankstinę sąskaitą – faktūrą, sutarties 6.1.1. punktu vykdytojas įsipareigojo kokybiškai atlikti sistemos diegimo darbus taip, kad būtų užtikrintas maksimaliai įmanomas tinkamas ir patogus vartotojui sistemos darbas. Darbai turėjo būti atlikti iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. (sutarties 6.1.2. punktas). 2011 m. gegužės 20 d. aktu ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė (b. l. 67-68). Sutarties nutraukimo atsakovas neginčijo.

Remdamasis sutarties turiniu teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas nesuteikė ieškovui visos reikiamos informacijos. Atsakovas yra profesionalias paslaugas teikiantis informacinių technologijų specialistas. Tuo tarpu, ieškovas yra atitinkamų produktų gamintojas, kurio tikslas sudarant sutartį buvo siekis palengvinti gamybos proceso apskaitą. Taigi, teismo nuomone, sudarant sutartį, atsakovas būdamas savo srities specialistas privalėjo pasirinkti tokius būdus ir priemones, kuriomis būtų galima realiai pasiekti ieškovo siekiamų tikslų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas nurodydamas, kad įsigyjama licenzija „business essentials“ atitiks ieškovo poreikius, ir bus pakankama sutarties tikslui pasiekti, tinkamai nepasirinko darbui reikalingų priemonių, dėl ko sutartis ir nebuvo įvykdyta. Pažymėtina, kad atsakovui tvirtinant, kad didžiąją dalį darbų jis yra atlikęs, ieškovui prašant, buvo atidėtas teismo posėdis, siekiant sudaryti atsakovui galimybes patvirtinti savo teiginius. Tačiau atsakovas jokių priemonių patvirtinti savo teiginiams nesiėmė. Atsakovas nesutikdamas, su ieškovo reikalavimais, apeliavo ir į tai, kad įgytos licenzijos jis grąžinti negali. Teismas sprendžia, kad sutartyje aptartą licenziją ieškovas įgijo tam, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas, t. y. vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas neneigė aplinkybių, kad aukščiau nurodyta licenzija tinkamai neatlikus kitų sutartyje sulygtų darbų neįmanoma naudotis. Teismas laiko, kad atsakovas nurodydamas ieškovui apmokėti už įsigyjamą licenziją, nesant jokių objektyvių duomenų, jog po to bus įmanoma pasiekti sutartyje aptarto rezultato, veikė savo rizika. Be to, ieškovo teiginius, apie tai, kad atsakovas nuolat kaitaliojo reikalavimus, laiko deklaratyviais, neparemtais jokiais objektyviais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad sutartis neįvykdyta dėl atsakovo neveikimo, t. y. dėl netinkamo darbo organizavo ir netinkamų priemonių pasirinkimo.

Aukščiau nurodyta, kad sutartis ieškovo vienašališkai nutraukta. Sutarties nutraukimo atsakovas neginčijo. Iš atsakovo paaiškinimų apie tai, kad jis ketino nutraukti savo vykdomą veiklą, siūlė ieškovui bendradarbiauti su trečiaisiais asmenimis, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo ketinimų sutartį įvykdyti. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį (CK 6.222 straipsnis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 45 529, 08 Lt.

Sutarties 4.3.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei vykdytojas dėl savo kaltės laiku neatlieka savo įsipareigojimų, užsakovas turi teisę reikalauti sumokėti po 0, 02 proc. delspinigių nuo užsakymo darbų sumos už kiekvieną vėluojamą dieną. Ieškovas apskaičiavo, kad delspinigių suma sudaro 1 552, 31 Lt (b. l. 13). Atsakovas apskaičiuotų delspinigių neginčijo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 552, 31 Lt delspinigių.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1322 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai priteistina iš atsakovo 28, 03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „BS Consulting“, į. k. 302058546, ieškovo UAB „Padvaiskas ir KO“, į. k. 123467284, naudai 45 529, 08 Lt skolos, 1 552, 31 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1822 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „BS Consulting“, į. k. 302058546, 28, 03 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Asta Pikelienė