Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-19-634/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-01-27
Bylos Nr.
eAN2-19-634/2025
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00067-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-19-634/2025Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00067-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.8; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas ir administracinė teisena K. V. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje K. V. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. liepos 12 d. 14.58 val., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, dešinėje pusėje, Kaišiadorių rajone 58,820 km, vairuodamas transporto priemonę „PORSCHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Už šį administracinį nusižengimą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, K. V. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino ir skundžiamą nutarimą panaikino, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių K. V. kaltę, o administracinio nusižengimo padarymas iš esmės grindžiamas prielaidomis.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertinoje byloje esančius įrodymus, o būtent vaizdo įrašus, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai nevertino pareigūno teismo posėdžio metu duotų parodymų, o išskirtinai vertino tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

3.2. Teismas nepagrįstai išaukštino pareigūno kūno kameros įrašą. Pareigūnų kūno kameros nėra skirtos nusižengimų fiksavimui. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog kūno kameros įrašas nėra tinkamas įrodymas bendroje įrodymų visumoje. Pažymėtina, jog iš kūno kameros įrašo matyti, jog nusižengimo padarymo metu oro sąlygos buvo puikios, saulėta, neapsiniaukę, nelijo, buvo labai geras matomumas. Taip pat iš kūno kameros įrašo matyti, jog eismas buvo sulėtėjęs, transporto priemonės judėjo nedideliu greičiu. Šios užfiksuotos oro sąlygos ir aplinkybės tik patvirtina faktą, jog pareigūnas puikiai matė nusižengimą.

3.3. Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino pareigūno teismo posėdžio metu duotų parodymų. Pareigūnas paaiškino, jog kūno kamerą nešioja prisitvirtinęs žemiau krūtinės, maždaug ties juosmeniu. Iš šio pareigūno nurodyto fakto konstatuotina, jog vaizdo kameros užfiksuotas vaizdas yra ne toks, kokį mato pareigūnas savo akimis. Šioje vietoje paminėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį, kuris yra gana žemas, o pareigūnas užfiksavęs nusižengimą yra aukšto ūgio ir viską matė žiūrėdamas iš viršaus žemyn, kas tik pagerina ir padidina jo regėjimo lauką. Teismas nesant jokių objektyvių priežasčių policijos pareigūno duotus parodymus teisme vertino kritiškai, kvestionavo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

3.4. Taip pat pažymima, jog pareigūnas duodamas parodymus, taip pat ir kūno kameros įraše nurodo, jog matė, kad nusižengimą padaręs asmuo laikė telefoną rankoje bei nurodė, jog jis yra mėlyname dėkliuke. Teismas nutarime padarė neteisėtą ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog pareigūnas mobilaus ryšio priemonę, būtent su šviesiu dėklu, įsiminė tik po to, kai pats pareiškėjas jam tai parodė.

3.5. Teismas daug dėmesio skyrė automobilio laisvų rankų įrangai ir nurodė, jog pareigūno kūno kamera yra užfiksuotas automobilio vidus, kur matosi iš tarp priekinių sėdynių esančio porankio išvestas telefono krovimo laidas, kuris įkištas į telefoną. Pažymėtina, jog būtent užfiksuotas vaizdas ir patvirtina, kad telefonas nėra įdėtas į kažkokį fiksatorių, o tiesiog įdėtas į puodelių laikiklio ertmę iš kurios jį ištraukti ir vėl įdėti neužtrunka nei sekundės. Ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog tuo metu, kai pareigūnas pažiūrėjo į vairuotoją jis rankose laikė mobilaus ryšio telefoną. Iš pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, jog nusižengimą padariusiam asmeniui pravažiuojant pro policijos pareigūną matyti, jo dešinės rankos padėtis, kuri akivaizdžiai atitinka telefono laikymo poziciją.

3.6. Teigiama, jog teismas konstatavęs jog vaizdo įrašas neinformatyvus, netinkamas nusižengimo fakto konstatavimui, nesiėmė jokių teisinių veiksmų abejonėms pašalinti, t. y. neskyrė vaizdo įrašo ekspertizės, kuri galėjo pašalinti visas kylančias abejones.

3.7. Pažymima, kad pareigūnas teisme patvirtino visas administracinio nusižengimo aplinkybes. Pareigūnas fiksavęs pažeidimą teisme nurodė, jog matė nusižengimą, jam jokių kliūčių jį matyti nebuvo. Pareigūno duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, pareigūnas be jokių abejonių patvirtino, kad pažeidimo faktą matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti policijos pareigūno parodymais, patikimumu, siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog policijos pareigūnai nėra asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, o šioje byloje nenustatyta jokių duomenų, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti nurodyti klaidingas įvykio aplinkybes.

3.8. Apylinkės teismas nutartyje visiškai ignoravo vaizdo įraše užfiksuotą K. V. poziciją iš karto po jo sustabdymo ir netgi teigia, jog pareigūno nurodytos aplinkybės yra netikslios ir paneigtos vaizdo įrašu. Toks teismo pasisakymas yra neteisėtas, neteisingas ir prieštaraujantis byloje esantiems duomenims. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240712-145332UTC+0300 (1).mp4“ 00:34 sekundę girdėti, kaip K. V. patvirtina jog pažeidimą padarė, jis pasako frazę „Ne, nesiginčysiu aš“, to paties įrašo 1:18 sekundę jis pasako frazę „pasiėmiau, kad galėčiau įkišti (įkroviklį)“.

3.9. Apylinkės teismas iškelia klausimą dėl nusižengimo laiko, kuris skiriasi. Vienas laikas yra nurodytas protokole, kitas kūno kamerų vaizdo įraše ir tarnybiniame pranešime. Tiek pareigūnas teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tiek ir Institucijos atstovė, nurodė, jog laikas yra teisingas tas, kuris nurodytas administracinio nusižengimo protokole ir turi būti laikytinas kaip tinkamas. Kūno kameros laikas nuo protokole nurodyto laiko skiriasi keletą minučių. Ši laiko netikslumo aplinkybė, buvo paaiškina teismo posėdyje, Institucijos atstovė nurodė, jog netikslumas gali atsirasti dėl kūno kameros duomenų saugojimo įrenginyje nustatyto laiko. Pareigūnas baigęs tarnybą įstato savo kūno kamerą į duomenų nuskaitymo įrenginį, kuris gali turėti labai nedidelį laiko neatitikimą su realiu laiku. Ši aplinkybė niekaip neįtakoja paties nusižengimo, kadangi administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas tikslus pažeidimo laikas. Visa tai buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, tačiau apylinkės teismas nutarime to nenurodo.

3.10. Institucija pažymi, jog aiškinant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąvoką, nurodoma, kad draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog K. V. pažeidė KET 20 punktą, kadangi vairuodamas transporto priemonę jis laikė rankose mobilaus ryšio telefoną, kaip jis pats teigia norėdamas įkišti įkroviklio laidą jį.

3.11. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo asmenybės, neatkreipė dėmesio į tai, jog asmuo praeityje jau buvo baustas už kalbėjimą mobiliuoju telefonu. Nors nuobauda yra įvykdyta ir išnykusi tai leidžia spręsti apie asmens požiūrį į vairavimą ir naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu tuo pačiu metu. Pareiškėjas šiuo atveju aukščiau kitų iškėlė savo asmeninį poreikį įkrauti mobilaus ryšio priemonę prieš kitų eismo dalyvių saugumą. Jis nepalaukė, kol pravažiuos eismo įvykio vietą ir galės sustoti kelkraštyje bei saugiai įsijungti telefono krovimą, o pradėjo tai daryti dar važiuodamas automobilių spūstyje, taip atlikdamas veiksmus nesusijusius su transporto priemonės vairavimu bei nukreipdamas savo dėmesį į telefono įkrovimą. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog nusižengimas buvo užfiksuotas automagistralėje, esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, esant intensyviam eismui, kuris apsunkintas ne tik dėl toje vietoje vykdomų kelio darbų, bet ir eismo įvykio.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu K. V. gynėjas advokatas K. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir K. V. iš valstybės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma ir nė vienam iš įrodymų nesuteikė pernelyg daug reikšmės. Teismas vertino tiek šalių paaiškinimus, teiktus teismo posėdžio metu, tiek byloje esančius pareigūno V. S. kūno kameros vaizdo įrašus, tiek ir paties pareigūno V. S. parodymus. Akivaizdu, kad vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuojamas administracinis nusižengimas, yra vieni iš informatyviausių įrodymų, kadangi jų peržiūra užtikrina galimybę betarpiškai susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su galimu administraciniu nusižengimu. Esant prieštaravimams tarp vaizdo įrašo turinio ir liudytojo parodymų, negali būti vadovaujamasi liudytojo parodymais jau vien dėl galimo žmogiško suklydimo, kuris vaizdo įrašo peržiūros pagalba gali būti eliminuotas.

Šalies argumentai

4.2. Nors Institucija skunde nurodo, esą pareigūnų kūno kameros nėra skirtos nusižengimų fiksavimui, o tik paties pareigūno teisinei apsaugai, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kad pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas negali būti naudojamas teismui siekiant nustatyti administracinio nusižengimo fiksavimą, priežasčių, dėl kurių kūno kamerų vaizdo įrašai negali būti laikomi patikima įrodinėjimo priemone nustatant aplinkybes, susijusias su administraciniu nusižengimu. Vaizdo įrašas yra fiksuotas ne pareiškėjo, o pačios Institucijos iniciatyva, teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl juo nesivadovauti būtų nelogiška. Institucija į bylą nepateikė jokių kitų vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuotos kitokios faktinės aplinkybės, nei kad pareigūno kūno kameros fiksuotame įraše, todėl teismas visiškai pagrįstai nusprendė kritiškai vertinti Institucijos teiginius, nepagrįstus jokiais rašytiniais ar daiktiniais įrodymais ir atsižvelgti į byloje esančius įrašus, kuriuose akivaizdžiai matyti, kad nusižengimas neegzistavo.

4.3. Institucijos teiginiai, esą pareigūno matymo laukas buvo aukštesnis nei kūno kameros, todėl pareiškėjo vairuojamam automobiliui esant žemam, pareigūnas galėjo puikiai matyti pažeidimo atlikimą, prieštarauja elementariai logikai. Juk automobiliui esant žemam, pareigūno kūno kamera, esanti žemesniame lygmenyje nei pareigūno akys, nusižengimą galėjo fiksuoti ženkliai tiksliau. Remiantis Institucijos teiginiu, būtų galima daryti išvadą, kad pareigūnas bet kuriuo atveju negalėjo matyti pažeidimo, kadangi jo akių lygmuo buvo gerokai aukščiau nei automobilio priekinis stiklas. Tokie Institucijos argumentai tik dar kartą patvirtina, kad teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai vadovavosi byloje esančių vaizdo įrašų turiniu.

4.4. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad administracinis nusižengimas buvo fiksuotas pirmosiomis įrašo sekundėmis, kadangi po to pareigūnas jau pradėjo stabdyti automobilį. Byloje kyla klausimas dėl to, ar žemiau nurodytuose vaizdo įrašo fragmentuose yra matomas administracinio nusižengimo atlikimas. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, akivaizdu, kad administracinis nusižengimas negalėjo būti fiksuojamas, kadangi pažeidimo elementariai nesimatė.

4.5. Priešingai nei teigia Institucija, iš pareigūno kūno kameros įrašo nėra matyti, kad pareiškėjui pravažiuojant pro pareigūną, pareiškėjas dešine ranka laikė mobiliojo ryšio telefoną. Tokie Institucijos teiginiai yra paremti išimtinai prielaidomis, kadangi iš vaizdo įrašo fragmento yra matoma tik pareiškėjo ranka, tačiau jokiu būdu ne telefonas. Pažymima, kad automobilio dalyje, esančioje po pareiškėjo ranka, yra sumontuotas ekranas, kuriuo galima valdyti įvairias automobilio sistemas – navigaciją, klimato kontrolę ir kt., kas negalėtų būti laikoma mobiliojo ryšio telefono naudojimu.

4.6. Tenkinus Institucijos skundą, būtų formuojama teismų praktika, pagal kurią pareigūno užfiksuotas administracinis nusižengimas negalėtų būti paneigtas jokiais kitais įrodymais. Teismas visiškai pagrįstai pareigūno parodymus įvertino kritiškai. Vien pareigūno teiginys, kuriuo byloje yra grindžiamas Institucijos nutarimo pagrįstumas, yra jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrįstas deklaravimas, esą pareigūnas matė, kaip pareiškėjas atliko administracinį nusižengimą. Jokių kitų teiginių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie pažeidimo egzistavimą, pareigūnas teismo posėdžio metu nenurodė. Pareigūnas taip pat nenurodė jokių kitų jo surinktų įrodymų, galinčių patvirtinti administracinio nusižengimo egzistavimą.

4.7. Institucija šiuo atveju akivaizdžiai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, nors veikos neteisėtumo įrodinėjimo pareiga tenka jai pačiai, o šią pareigą ji mėgina įvykdyti remdamasi išimtinai vieno liudytojo parodymais, kurie prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams.

4.8. K. V. niekuomet nepripažino savo kaltės ir administracinio nusižengimo fakto. Pareiškėjas mandagiu tonu atsakė pareigūnui, kad nesiginčys su pareigūno teiginiais dėl atlikto pažeidimo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia sutikimo su faktu, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Atitinkamai, antrojoje vaizdo įrašo dalyje, kurioje pareiškėjui buvo pristatytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjas aiškiai pasakė, kad su jam pareikštu kaltinimu nesutinka ir sieks įrodyti savo nekaltumą. Pareiškėjo teiginys apie įkroviklio panaudojimą visiškai sutampa su jo parodymais, teiktais teismo posėdžio metu. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad telefono savo rankose jis nelaikė – pareiškėjas paėmė telefono įkrovimo laidą ir jį įjungė tiesiai į automobilyje esančiame laikiklyje esančio telefono krovimo lizdą.

4.9. Nėra aiškus Institucijos inkriminuojamo nusižengimo laikas – šio neaiškumo Institucija apeliaciniame skunde nepašalino. Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad 14 val. 58 min. yra tikslus pažeidimo laikas. Akivaizdu, kad šis teiginys yra klaidingas, kadangi pirmasis vaizdo įrašas pradėtas fiksuoti (kameros tikslumu) 14 val. 53 min. O pareiškėjo pateiktoje foto nuotraukoje taip pat yra aiškiai matyti, kad jis buvo sustabdytas 14 val. 53 min. Taigi, kyla klausimas, kokį pažeidimą 14 val. 58 min. užfiksavo pareigūnas, jei pareiškėjo automobilio stabdymo laikas yra ne vėliau kaip 14 val. 53 min. Pareiškėjas nutarime nurodytu administracinio nusižengimo metu, t. y. 14 val. 58 min., automobilio nevairavo ir mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo, todėl nutarimas yra ne tik nepagrįstas dėl neįrodytos administracinio nusižengimo sudėties, bet ir dėl paties neaiškumo bei nenuoseklumo. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime pareigūnas V. S. nurodo, jog pažeidimas buvo fiksuotas 15 val. 50 min. Taigi, lieka neaišku, kada ir koks pažeidimas buvo fiksuotas ir kaip nuo pareiškėjo atžvilgiu inkriminuojamo nusižengimo jam reikėtų gintis.

4.10. Institucijos kritika pareiškėjui, kad jis privalėjo palaukti, kol pravažiuos eismo įvykio vietą ir galės sustoti kelkraštyje, yra visiškai nepagrįsta. Kelio dalyje, kurioje buvo sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis, eismas vyko dviem juostomis, tačiau pirmosios juostos funkciją atliko kelkraštis. Tai reiškia, kad pareiškėjui sustojus kelkraštyje tam, kad būtų įjungtas telefono įkroviklis, neabejotinai kiltų avarija, į kurią patektų daugiau nei du automobiliai ir dėl didelio greičio kiltų reikšmingo dydžio nuostoliai. Neegzistuoja teisinis reguliavimas, kuris automobilio vairuotojus įpareigotų sustoti kelkraštyje ar kitoje vietoje tam, kad būtų įjungtas telefono įkroviklis, todėl ši pareiga pareiškėjui taip pat negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, jog K. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog yra nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei ANK 417 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviųjų požymių bei KET 20 punkto nuostatų aiškinimu. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir pateikto atsiliepimo argumentus, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, sprendžia, jog neįrodyta K. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde su šia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinkama, nurodant, kad K. V. kaltę nagrinėjamu atveju įrodo administracinio nusižengimo protokole, Kauno apskrities VPK policijos tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime bei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, nesutinka. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta patikinimų įrodymų, kurie, įvertinus kilusias abejones dėl K. V. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, neabejotinai patvirtintų jo kaltę. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nevertino policijos tyrėjo V. S., kuris tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį, parodymų ir išimtinai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais. Tačiau pastebėtina, jog vadovaujantis policijos tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jog K. V., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes dėl K. V. galimai padaryto administracinio nusižengimo. Apylinkės teisme posėdžio metu taip pat buvo apklaustas policijos tyrėjas V. S., o skundžiamame nutarime tiesiogiai pasisakyta dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Taigi visos įvykio aplinkybės, kurios išdėstytos 2024 m. rugpjūčio 20 d. Institucijos nutarime, apylinkės teismo buvo įvertintos.

10. Nagrinėjamo įvykio metu su pareigūno kūno kamera padarytas vaizdo įrašas teismo posėdžio apylinkės teisme metu taip pat buvo peržiūrėtas, įvertintas, bei, vadovaujantis jame užfiksuotais duomenimis, priimtas sprendimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išsamiai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis ir pasisakė tiek dėl policijos tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, tiek ir dėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. duotų parodymų, juos gretinant tarpusavyje bei kartu su kitais byloje surinktais duomenimis.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas iškart po policijos pareigūnų sustabdymo savo kaltės neginčijo, tačiau vien tai, kad sustabdytas asmuo kalbėjo mandagiai nesiginčydamas su policijos pareigūnu, nereiškia, jog jis pripažino, kad vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Byloje esantys vaizdo įrašai bei juose užfiksuoti duomenys, o taip pat kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, jog K. V. nesutiko su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu bei policijos pareigūnui nurodė, jog telefono savo rankose jis nelaikė, o tik paėmė telefono įkrovimo laidą ir jį įjungė į telefono krovimo lizdą. Nepaisant to, policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų K. V. nurodytai įvykio versijai, jog jis naudojosi automobilyje įrengta laisvų rankų įranga ir mobilaus ryšio telefono rankoje nelaikė, patikrinti. Priešingai, policijos pareigūnai nagrinėjamo įvykio aplinkybių daugiau nesiaiškino, apsiribodami nurodymu, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašu.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu, kuomet buvo užfiksuotas galimai padarytas administracinis nusižengimas, tarp stovėjusio pareigūno ir keliu važiavusio K. V. vairuojamo automobilio buvo pakankamai didelis atstumas. Tai užfiksuota ir administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše, tačiau kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, iš aptariamo vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados, jog K. V., vairuodamas automobilį, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, kadangi vaizdo įrašas nėra pakankamai ryškus ir aiškiai rodantis vairuotojo rankoje laikytą daiktą.

13. Vertinant, ar K. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, svarbios ir aptariamame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kuomet policijos pareigūnas sustabdo pareiškėjo vairuojamą automobilį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo rankose laikė mobilaus ryšio telefoną, tačiau šie vaizdo įraše užfiksuoti duomenys niekaip nepatvirtina K. V. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju konstatuota, kad vis tik vaizdo įraše nėra matyti, ar K. V. laikydamas nuleistą dešinę ranką prie automobilio svirties, joje laiko mobiliojo ryšio telefoną, t. y. juo naudojasi. Svarbu ir tai, kad pareigūno kūno kamera yra užfiksuotas automobilio vidus, kur matosi iš tarp priekinių sėdynių esančio porankio išvestas telefono krovimo laidas, kuris įkištas į telefoną. Aptariamame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys visiškai atitinka K. V. duotus parodymus ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjas naudojosi mobiliuoju telefonu, vairuodamas automobilį. Daroma išvada, jog K. V. mobilųjį telefoną galimai naudojo tik įkrovikliui įkišti, o į rankas jį paėmė tik sustabdęs automobilį, rodydamas pareigūnui įkrovimo faktą ir nedalyvaudamas eisme. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad K. V. dalyvaudamas viešajame eisme pažeidė KET 20 punkto reikalavimus, pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.

14. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju galima daryti tik prielaidą, kad K. V., vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, o policijos pareigūnas galėjo sąžiningai suklysti dėl neva daromo pažeidimo fakto. Pabrėžtina ir tai, kad byloje priimant nutarimą nebūtina išnaudoti visas įmanomas priemones surenkant kuo daugiau duomenų, kadangi teisingo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, bylos nagrinėjimo procesas nėra savitikslis ir beribis, juo siekiama nustatyti reikšmingas aplinkybes teisiniam asmenų padarytų veikų įvertinimui, kas šioje byloje ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog K. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

15. Atsakant į Institucijos skundą, jog K. V. ne pirmą kartą padarė analogišką administracinį nusižengimą vairuodamas transporto priemonę ir todėl toks jo elgesys rodo neatsakingą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, aukštesnysis teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra pažeidėjo asmenybę charakterizuojančios, turinčios reikšmės tik nuobaudos skyrimui, tačiau ne jo veiksmų pagal konkretų ANK straipsnį kvalifikavimui.

16. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo padarytu administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodoma, jog aptariamu atveju yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, tačiau nei įvykį matę pareigūnai nei kita bylos medžiaga nepatvirtina, kad dėl tokių K. V. veiksmų (galimai įkrovimo laido paėmimo ir įjungimo į mobilaus telefono krovimo lizdą), būtų kilęs pavojus eismo saugumui.

17. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl K. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, neobjektyviai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus. Kaip nurodyta aukščiau, apylinkės teismas įvertino tiek policijos pareigūno V. S. duotus paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio, tiek administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis bei kitus objektyvius duomenis – vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ne tik nagrinėjamas įvykis, tačiau ir pareiškėjo pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus vertino ir faktines aplinkybes nustatinėjo nepažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, klausimas dėl administracinio nusižengimo laiko tikslumo, šiuo atveju neturi reikšmės.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nurodytų aplinkybių dėl K. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai skundžiamame nutarime padarytų išvadų dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepaneigia, pirmosios instancijos priimtas procesinis sprendimas yra teisiškai pagrįstas ir teisingas, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas netenkinamas.

19. Advokatas K. Z. atstovaujamojo vardu pateikė prašymą K. V. iš valstybės priteisti 2 323,20 EUR advokato išlaidoms atlyginti. Prie prašymo pridėjo 2024 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 323,20 EUR „už teisines paslaugas“ bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog K. V. apmokėjo minėtą sąskaitą faktūrą.

20. ANK 666 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

21. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi 2022 m. balandžio 29 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau – Rekomendacijos).

22. Rekomendacijų 9 punkte nurodoma, kad Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Kadangi advokato paslaugos buvo suteiktos 2024 m. lapkričio – gruodžio mėn., atlygintinų išlaidų apskaičiavimui aktualus yra 2024 m. II-ojo ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Jis buvo lygus 2196,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 12 punktą už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4; už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą (šiuo atveju – atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. Atlikus aritmetinius skaičiavimus ir įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, darytina išvada, kad išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti šiame procese (tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinės instancijos teisme), dydis atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. V. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas - tais atvejais, kai procesas nutraukiamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti K. V. naudai iš valstybės 2 323,20 EUR patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis