- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-158-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18838-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- V. B., R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29310-475/2019 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl teisės pripažinimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą, prašydama leisti ieškovei be atsakovų sutikimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė L. B. ir atsakovas V. B. 1980 m. sausio 11 d. sudarė santuoką. 2000 m. lapkričio 7 d. atsakovui V. B. jo tėvas padovanojo 200/1563 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalis jame stovinčio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą-kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 39/100 dalimis kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau šalys jame apsigyveno iškart sudarius santuoką. Santuokos metu (laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m.) tiek pastatas, tiek kioskas buvo iš esmės pagerinti. 2000–2014 m. buvo atlikta pastato rekonstrukcija, kurios pagrindu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3001-955/2019 yra pareikštas reikalavimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, santuokos metu, 1996 m., buvo nupirktas namelis, kurio rekonstrukcija atlikta 1999–2015 m., įregistruojant pakeitimus viešame registre, kurios pagrindu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3001-955/2019 yra pareikštas reikalavimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėtoje santuokos nutraukimo byloje 2018 m. lapkričio 22 d. teismas paskyrė teismo ekspertizę nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimų vertei ir rinkos vertei (kainai) nustatyti. Vykdant teismo ekspertizę, teismo ekspertė nurodė, jog yra būtina atlikti naujus pastato kadastrinius matavimus, nes faktinė pastato būklė neatitinka kadastro duomenų, įregistruotų viešajame registre. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko naujus pastato kadastrinius matavimus. 2019 m. vasario 26 d. buvo baigta ekspertizė, parengtas teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas. Ieškovės atstovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama įregistruoti kadastro duomenis, 2018 m. spalio 4 d. užfiksuotus UAB (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi ieškovei nepriklauso nuosavybės teisės į pastatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog siekdama įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis kreipėsi į atsakovus.
5. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų, ar ieškovė skundė Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kas yra pagrindu pateiktą ieškovės ieškinį atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį. Ieškovė neskundė Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, nes su tokiu sprendimu sutinka. Ieškovė iš tiesų neturi teisės įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenų be gyvenamojo namo savininkų, atsakovų sutikimo. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai netikslingas teismo nurodymas kreiptis į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, nes nėra ginčo dėl sprendimo. Išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka padeda asmenims apginti savo pažeistas teises, tačiau šiuo atveju ieškovė neturi teisės įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenis, vadinasi, nėra tikslo tokios nesamos teisės ginti ikiteisminio ginčo tvarka. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, neginčija teritorinio registratoriaus sprendimo, o su juo sutikdama siekia įgyti teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo kadastro duomenis, kadangi jie neatitinka kadastro duomenų, įregistruotų viešajame registre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ieškovei nesilaikius ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
11. Kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – tai kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
12. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto ieškinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovė sutinka su pagrindu, kuriuo remiantis VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis, t. y. sutinka, kad ji neturi teisės tokio prašymo teikti minėtą sprendimą priėmusiai institucijai. Pasirinkdama kitą dėl teisių gynimo būdą ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad jai nėra pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kurio kadastro duomenis be atsakovų sutikimo prašo įregistruoti. Taip pat nurodo, kad šis pastatas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, ir kad remiantis su ieškiniu pateiktu ekspertizės aktu, pastatas iš esmės yra pagerintas ir pripažintinas jungtine sutuoktinių nuosavybe (ginčas dėl to nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1849-955/2020), todėl ieškovė laiko, kad turi teisę reikalauti, jog viešajame registre būtų įregistruoti pastato-gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimai, atitinkantys faktinę situaciją.
13. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamam atvejui įstatymas nenumato ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nes ieškovė teismui reiškia reikalavimą dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo viešame registre, o ne dėl to, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. priimtą sprendimą laikytų neteisėtu, todėl po kreipimosi į VĮ Registrų centrą, neprieštaraudama tokiam sprendimui, ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynybos būdą ir kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovei skųsti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimą ir atsisakymas priimti ieškinį užkertą kelią ieškovei ginti jos teises.
14. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, dėl ko be teisėto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.