Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-772-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01781-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. spalio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta visa neatlikta bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš V. U. 356,25 Lt UAB „Lirasta“ naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu – nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktus – piniginę, žirkles nagams karpyti, laikrodį, 6 vnt. matelinių raktų, saugomus Klaipėdos m. 1–ojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti V. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra V. U. 2011 m. gruodžio 9 d., apie 00.38 val., Klaipėdos m., Priestočio g. 1 A, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koja išspyręs, išdaužęs baro „Metalinė širdis“ 300 Lt vertės langą ir tokiu būdu įsibrovęs į barą, pasikėsino pagrobti UAB „Lirasta“ priklausantį turtą: alkoholinius gėrimus –62,50 Lt vertės 0,5 litro talpos brendžio butelį „Grand Cavalier“, 120 Lt vertės 0,7 litro talpos brendžio butelį „Torres“ bei 56,25 Lt vertės 0,5 litro talpos degtinės butelį „Zelionaja Marka“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais V. U. pasikėsino pagrobti UAB „Lirasta“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 238,75 Lt ir sugadino UAB „Lirasta“ priklausantį turtą, kurio vertė 300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. U. kaltės. Nuteistojo V. U. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nors nuteistasis V. U. savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis iš kavinės „Metalinė širdis“ pagrobė tik vieną degtinės butelį, o ne tiek, kiek nurodė D. T., be to, apelianto teigimu, teismas nevertino jo teisiamojo posėdžio metu išsakytų argumentų dėl nepagrįstai didelio reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydžio, tačiau nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tiek savo apeliaciniame skunde, tiek apeliacijos teismo posėdyje prašė pakeisti nuosprendį tik dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl V. U. paskirtos bausmės.

Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. U. apeliacinio skundo dėl švelnesnės bausmės jam paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam V. U. paskyrė teisingą bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę V. U., apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei į bausmės tikslus.

Apeliantas V. U. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš jų viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 12 straipsnis). Apeliantas V. U. anksčiau dvylika kartų buvo teistas, iš jų daugiausia už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo. Šios aplinkybės rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas. Nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors apelianto skunde nurodoma, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes V. U. visų nusikalstamos veikos aplinkybių nepripažino. Kita vertus, V. U. savo apeliaciniame skunde bei bylos nagrinėjimo apeliacijos teismo posėdyje neprašė šios aplinkybės, t. y. jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. U. anksčiau daug kartų buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, V. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje – arešto bausmę, nustatęs, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam V. U. už apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, o už BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 30 parų arešto bausmę, kuri labai nežymiai viršija BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės vidurkį tokio pobūdžio nusikalstamai veikai.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam V. U., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors V. U. apeliaciniame skunde teigiama, jog jis iš baro „Metalinė širdis“ pagrobė tik vieną butelį degtinės „Zelionaja Marka“, kitų daiktų, kuriuos nurodė baro šeimininkas D. T., nepagrobė, tačiau pažymėtina, jog teismas civilinio ieškovo UAB „Lirasta“ atstovo, baro „Metalinė širdis“ savininko D. T. pareikštą 618,75 Lt sumos ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš V. U. UAB „Lirasta“ 356, 25 Lt, iš jų 300 Lt už sugadintą turtą – baro „Metalinė širdis“ langą ir 56,25 Lt už pasikėsintą pagrobti degtinės „Zelionaja Marka“ butelį, kuris buvo nugertas. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, jog V. U. pareikštas kaltinimas dėl mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės pagrobimo iš baro „Metalinė širdis“ yra nepagrįstas ir šią aplinkybę, t. y. V. U. inkriminuotą šių daiktų pagrobimą pašalino iš kaltinimo. Aptarti duomenys rodo, kad jog teismas iš nuteistojo civiliniam ieškovui UAB „Lirasta“ priteisė tik už baro „Metalinė širdis“ išdaužtą langą, jį V. U. sugadino, įsibraudamas į barą, koja išstumdamas, išspirdamas ir taip išdauždamas šį langą, bei už vieną butelį degtinės „Zelionaja Marka“. Nors apelianto skunde teigiama, kad priteista ieškinio suma yra per didelė, tačiau, kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti už sugadintą langą 300 Lt ir už butelį degtinės „Zelionaja Marka“ 56,25 Lt, nes šios sumos, atsižvelgiant į rinkos kainas, yra protingos ir realios, nors jas patvirtinantys įrodymai ir nebuvo pateikti.

Nors nuteistasis V. U. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, nes, apelianto teigimu, ši bausmė jam buvo pakeista į 20 parų arešto bausmę ir šią bausmę jis yra atlikęs, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats V. U.. Tokių duomenų nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl šis apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau pažymėtina, jeigu nuteistasis turi duomenų, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžiu jam paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda iš tiesų buvo pakeista į areštą ir jis šią bausmę yra atlikęs, V. U. gali kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą su prašymu išspręsti šį klausimą, pateikdamas teismui minėtus duomenis patvirtinančius dokumentus – teismo nutartį, jog jam paskirta bauda buvo pakeista į areštą ir kad jis šią bausmę yra atlikęs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.