Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-307/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
1S-127-307/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-127-307/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį galutine septynerių metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė, pritaikius amnestiją, buvo sumažinta, A. J. skiriant galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 7 punktą, 235 straipsnį ir 42 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

4. Šiuo Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už tai, kad pakartotinai, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su V. P. ir G. G., 1999 m. rugsėjo 1 d., apie 1 val. nakties, V. autobusų stoties prieigose užpuolė L. M., panaudoję prieš ją fizinį smurtą ir grasindami medžiokliniu peiliu, vedėsi link V. ežero, kur užvaldė L. M. kelioninius krepšius su įvairiais jos daiktais, iš viso užvaldydami nukentėjusiosios turto už 1158 Lt. Jis taip pat nuteistas už tai, kad atvedęs L. M. prie ežero, ką tik padaryto plėšimo metu atliktais smurtiniais veiksmais palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą lytiškai santykiavo su L. M. prieš jos valią, t. y. ją išžagino. Taip pat nuteistas už tai, kad kartu su V. P. nusivedę L. M. nuo V. ežero į A. J. tėvų gyvenamąjį namą, užsirakinę atskirame kambaryje, šiais veiksmais ir anksčiau pavartotu smurtu bei grasinimais palaužę nukentėjusiosios pasipriešinimą A. J. su L. M. atliko prievartinį lytinį aktą natūralia forma, o V. P. su ja lytiškai santykiavo oraliniu būdu, t. y. padarė išžaginimą grupėje asmenų. Jis taip pat nuteistas už tai, kad pakartotinai, 1999 m. rugsėjo 1 d., apie 3 val. 30 min., kartu su V. P. ir E. Ž., vesdamasis L. M. iš savo namų link V. ežero, atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, užvaldė L. M. pasiūlytus už jos paleidimą 470 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė tuo metu buvo 2942,20 Lt. Jis taip pat nuteistas už tai, kad kartu su V. P., sužinoję apie nukentėjusiosios L. M. ketinimus pranešti apie jos apiplėšimą ir išžaginimus, ir turėdami tikslą šiuos sunkius nusikaltimus paslėpti, 1999 m. rugsėjo 1 d., apie 4 val., prie V. ežero sumušė L. M. spardydami kojomis į šonus ir į galvą, jai pargriuvus, spardė bato kulnu į kaklą, krūtinę, šokinėjo jai ant krūtinės, kumščiais sudavė smūgius į veidą ir murkdė nukentėjusiąją vandenyje. Suduodami nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 14 smūgių, jie padarė L. M. įvairius kūno sužalojimus, o dėl smūgio į kaklą nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Tokiu būdu A. J. su V. P. tyčia nužudė L. M., turėdami tikslą paslėpti kitus sunkius nusikaltimus. A. J. dar nuteistas ir už tai, kad nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 1999 m. rugsėjo 1 d. V. mieste neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą – peilį, savadarbiu būdu pagamintą pagal medžioklinių peilių pavyzdžius.

5. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartimi A. J. veikos buvo perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalies į BK 149 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 7 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio į BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paliekant A. J. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

6. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartis buvo pakeista: nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paliekant A. J. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

7. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 15 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimo. Apygardos teismas nurodė, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teismas konstatavo, kad nuteistasis A. J. neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

9. Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9.1. Skunde nurodo, kad jis per atliktą bausmės laikotarpį labai pasikeitė, išsiugdė žmogiškas vertybes, kurių neturėjo būdamas paauglys, t. y. tuo metu kai padarė nusikalstamas veikas. Nuteistasis nurodo, jog jis norėtų sukurti šeimą, pasirūpinti savo motina, įsidarbinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini). Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pakeitė savo elgesį, vertybes, todėl ateityje jis nebenusikalstų, būtų naudingas visuomenei.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

11. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo A. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

14. Šiuo metu nuteistasis A. J. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

15. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikime nurodyta, kad nuteistojo A. J. bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos. Nuteistasis vengia destruktyvių grupių, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą ateityje, yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti teisėtais būdais.

16. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo devynis kartus skatintas, trylika kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, septynis kartus baustas, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su motina ir broliu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi dailidės specialybės. A. J. bausmės atlikimo metu apie 10 metų dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Perkeltas į Alytaus pataisos namus nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau nesant laisvų darbo vietų nuteistasis įdarbintas nebuvo. 2020 m. birželio 12 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių nuteistasis taip pat kreipėsi dėl įdarbinimo – vieną mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, tačiau nuostatos į darbą išlieka teigiamos. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu iš nuteistojo buvo priteista 852 Eur bei solidariai kartu su bendrininkais 2030 Eur nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti. 2021 m. kovo 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-1376 nurodoma, jog nuteistasis A. J. priteistus civilinius ieškinius yra atlyginęs iš gauto darbo užmokesčio. Pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų jo vardu nėra gavusi (asmens bylos 3 tomas, b. l. 130–134, 135). Tokios aplinkybės rodo teigiamus A. J. elgesio pokyčius.

17. Visgi sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

18. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 7 punkte (perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą). A. J. nuteistas už tai, kad 1999 m. rugsėjo 1 d. jis veikdamas kartu su kitais asmenimis, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusiąją. A. J. panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, grasindamas jai peiliu, ją išžagino, po to, išžagino veikdamas kartu su bendrininku, užvaldė jos pinigus, bijodamas, kad nukentėjusioji praneš policijai apie apiplėšimą bei išžaginimą, su bendrininku toliau prieš nukentėjusiąją smurtavo, sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant krūtinės, murkdė vandenyje, taip tyčia ją nužudė (asmens bylos 1 tomas, b. l. 48). Taigi A. J. atlieka bausmę už itin pavojingų nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą, t. y. tyčinį žmogaus nužudymą, įvykdytą siekiant nuslėpti kitus padarytus nusikaltimus. Be to, ir iki šių nusikaltimų padarymo A. J. buvo teistas 6 kartus, dažniausiai už vagystes bei plėšimus. Nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus. Ankstesniu Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už tai, kad 1999 m. rugpjūčio 8 d. ir 1999 m. rugsėjo 2 d. įvykdė plėšimus, šiuos nusikaltimus įvykdė nepraėjus nei mėnesiui, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (asmens bylos 1 tomas, b. l. 10–16). A. J. du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, be to, ne kartą buvo atleistas nuo bausmės lygtinai prieš terminą. Tačiau A. J. tinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nekeitė. Tokios aplinkybės rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat reikšminga.

19. Nuteistasis A. J. per bausmės atlikimo laiką trylika kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau paskutinė drausminė nuobauda buvo skirta pakankamai neseniai – 2018 m. gruodžio 21 d. (panaikinta prieš terminą 2019 m. birželio 10 d.). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apygardos teismas, nuteistasis ne visada pripažindavo padarytus drausminius pažeidimus, būdavo linkęs savo elgesį pateisinti (asmens bylos 1 tomas, b. l. 160, asmens bylos 2 tomas, b. l. 79, 108, 109; asmens bylos 3 tomas, b. l. 29, 30). Be to, nors nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, jis ilgą laiką dirbo, tačiau bylos duomenimis jis 2009 m. liepos 27 d. buvo atleistas iš darbo už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (asmens bylos 2 tomas, b. l. 85). Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Be to, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktose nuteistojo A. J. 2005 m. – 2010 m. metinėse charakteristikose be jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių savybių: mandagus, vengiantis konfliktų, gebantis valdyti savo jausmus ir emocijas, motyvuotas darbui, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, taip pat nurodoma ir tai, kad A. J. elgesys atliekant bausmę vertinamas patenkinamai, jis linkęs smulkiai pažeidinėti bausmės atlikimo režimą, dienotvarkės ir nuteistųjų elgesio taisyklių reikalavimus, turi polinkį pasinaudoti kitų silpnybėmis ir silpnavališkumu, mėgstantis gudrauti, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, jam būdingi individualistiniai – egoistiniai polinkiai, labai vertina materialines vertybes, pavydus, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, mano, jog nuteistas per griežtai, interesų sfera labai siaura, interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu (asmens bylos 2 tomas, b. l. 20, 29, 44, 50, 117). Taigi, nuteistojo A. J. elgesys bausmės atlikimo metu buvo vertinamas tik patenkinamai. Vien tokio nuteistojo elgesio pokyčio nepakanka pripažinti tam, kad A. J. padarė pozityvias išvadas dėl savo elgesio.

20. Pagal 2021 m. kovo 4 d. atliktą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimą (OASys metodika), nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – vidutinė rizika 70 balų, iš jų 45 balai yra statiniai. 2019 m. balandžio 30 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 77 balai, iš jų 35 balai statiniai, 2019 m. rugsėjo 19 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 69 balai, iš kurių 35 balai statiniai. Kaip nurodoma Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikime, statiniai balai pagal 2021 m. kovo 4 d. atliktą vertinimą padidėjo, kadangi atlikus pakartotinį vertinimą buvo nustatyta, kad netinkamai įvertinti duomenys apie dabartinį bei ankstesnius nusikaltimus. Taigi, nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 45 balai, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 25 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo mažinantys veiksniai yra socialinių ryšių palaikymas, specialybės siekimas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Vertinant nuteistojo A. J. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jo elgesį paskirtos bausmės atlikimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti su bendrininku). Taigi nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors stebimas teigiamas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutiniuosius kelerius metus, šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu ir nuteistojo elgesiu per jį, šiuo metu dar nėra pagrindo A. J. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis pakeitė savo moralines vertybes, gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, ką patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) organizacijos atstovas M. P., yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą. Nepaisant to, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes – nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo nuteistajam A. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes pakeitus nuteistajam A. J. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasRegina Pocienė