Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta vieneri metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Solidariai iš S. S., E. K., N. G. nukentėjusiosios A. S. naudai priteista 4100 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. K. ir N. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Skundžiamas taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nuosprendis, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, S. S. pagal BK 214 straipsnį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. G. ir E. K., 2005 m. balandžio 3 d., apie 15.13 val. iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudoję svetimą mokėjimo instrumentą – A. S. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ ir apgaule įgiję svetimą turtą, paėmė 4100 Lt, šiais veiksmais padarydami nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Kasaciniame skunde S. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde kasatorius nurodo, kad apie tai, jog kortelė „(duomenys neskelbtini)“ yra vogta, jis nežinojo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pats E. K. patvirtino, jog vagystę jis padarė vienas. S. S. tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi, o apklausos protokoluose juos patvirtino savo parašu neperskaitęs, nes jam buvo pasakyta, jog byloje jis bus liudytojas. Teisingi yra tik parodymai, duoti teisme. Be to, kasatoriaus nuomone, nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes teismo išvados dėl jo kaltės nėra pagrįstos įrodymais.

Nuteistojo S. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 ir 305 straipsnių taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Čia nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skirtingai nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kur nagrinėjami ir sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, sprendžiami tik teisės, bet ne fakto klausimai. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, remiasi žemesnės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pats faktų nenustatinėja, įrodymų netiria ir jų nevertina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai tai susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Priešingu atveju, įrodymų vertinimas yra tik apeliacinio teismo nagrinėjimo dalykas.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šioje baudžiamojoje byloje kasacinė teisėjų kolegija neranda BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Įrodymų vertinimo taisyklės, sprendžiant S. S. kaltės klausimą, nepažeistos. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

Faktinių duomenų S. S. kaltei įrodyti yra pakankamai. S. S. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnyje, patvirtina nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma: kasatoriaus ir nuteistojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriais S. S. ir N. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiosios A. S. nuoseklūs ir vienodi parodymai viso proceso metu, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos nuotraukos. Teismas visiškai pagrįstai nuteistųjų S. S. ir N. G. teisme duotus parodymus vertino kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu nuteistieji teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau įtikinamųjų argumentų, paaiškinančių tokį savo elgesį, jie nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad N. G. paaiškinimas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus, nes E. K. yra jo draugas nuo vaikystės ir jis nenorėjo, kad pastarasis vienas prisiimtų kaltę, yra neįtikinamas, kadangi taip gerai pažinodamas E. K., jis vis dėlto nežinojo, kad šis niekur nedirba, pragyventi lėšų neturi ir gali be jokios akivaizdžios priežasties skolinti gan dideles pinigų sumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai įvertino ir E. K. parodymus. Nors, kaip nurodo kasatorius, E. K. teisminio nagrinėjimo metu paneigė, kad kiti nuteistieji žinojo apie jo įvykdytą vagystę, tačiau teismas tokius jo parodymus vertino kritiškai – kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo bei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitiems nuteistiesiems. Tokias išvadas teismas padarė atsižvelgdamas į E. K. atsisakymą ikiteisminio tyrimo metu paaiškinti nusikaltimo aplinkybes, taip apsunkinant tyrimą, įrodymų rinkimą bei į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis davė parodymus, jau žinodamas kitų kaltinamųjų pasirinktą gynybos poziciją. Taip pat nėra priežasčių manyti, kad S. S. apklausos metu duoti parodymai užfiksuoti netinkamai ir todėl neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų. S. S. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos atitinka šiam procesiniam veiksmui keliamus BPK numatytus reikalavimus (BPK 179 ir 188 straipsniai), jas atliko tam baudžiamojo proceso įstatymo suteiktą teisę turintis pareigūnas, dalyvaujant gynėjui ir jų teisingumas patvirtintas paties nuteistojo, jo gynėjo ir tyrėjo parašais (T. 4, b. l. 6, 9-10, 14, 16-17). Duomenų, leidžiančių manyti, kad šie parodymai suklastoti, nėra.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. S. kasacinį skundą.