Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi pareiškėjo atsiskaitomojoje sąskaitoje nebuvo rasta lėšų, todėl Kauno teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10000393995 pripažino netekusius galios savo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 10000390712, taigi nagrinėjamoje byloje neliko ginčo. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2018 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 10000394661, kuriuo nusprendė 24 088,57 Eur muito mokestinę nepriemoką išieškoti iš pareiškėjo turto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0026 įregistravo 649 944,97 Eur (25731,87 Eur muito, 338297,61 Eur akcizo, 85 827,44 Eur PVM, 123 715,25 Eur akcizo delspinigių, 31 386,99 Eur PVM delspinigių, 44 985,81 Eur baudos) mokestinę prievolę solidariems skolininkams S. Č., V. K., O. K., Č. K., Ž. R., A. S. ir V. K. (b. l. 26–27).

Pareiškėjui neįvykdžius Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0026 įregistruotos mokestinės prievolės, Kauno teritorinė muitinė 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 10000390712 nusprendė nurašyti 648 629,46 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje (b. l. 17, 32).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nurodyta, kad mokestinę nepriemoką ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permoką administruoja ta teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje, nustatytoje Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 98 „Dėl teritorinių muitinių reorganizavimo“, yra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo deklaruota gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 15 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui, atliekant jam pavestas funkcijas, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, akivaizdu, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas), atliko mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo (administravimo) veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti Taisyklių 4 punktas, vadovaudamasi MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, nesutikdamas su jam apskaičiuota mokestine prievole, pareiškėjas 2017 gruodžio 21 d. apskundė Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0026 Muitinės departamentui (b. l. 6–16), kuris 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 1A-11 netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 47–51).

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Pagal MAĮ 14 straipsnio 6 dalį, muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos sąjungos muitų teisės aktams.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013 m. spalio 9 d. Nr. 952/2013, nustatančios Sąjungos muitinės kodeksą, 45 straipsnyje numatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, tačiau muitinė visiškai ar iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad, gavus informaciją apie pareiškėjo pateiktą 2017 m. gruodžio 21 d. skundą Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0026) (b. l. 6–16), Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 10000394288 sustabdė pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0026 įregistruotos 624213,10 Eur mokestinės prievolės (338 297,61 Eur akcizo, 85 827,44 Eur PVM, 123 715,25 Eur akcizo delspinigių, 31 386,99 Eur delspinigių ir 44 985,81 Eur baudos) priverstinį išieškojimą, kol bus išspręstas mokestinis ginčas. Šiuo sprendimu nebuvo sustabdytas 24 088,57 Eur muito priverstinis išieškojimas, nes pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar įrodymų, kad dėl tokios garantijos pakeitimo jis gali patirti ekonominių ar socialinių sunkumų (b. l. 36). Dėl šio sprendimo teisėtumo byloje ginčo nėra.

Bylos nagrinėjimo metu Kauno teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10000393995 pripažino netekusiu galios skundžiamą 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 10000390712 (b. l. 34). Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 10000394661 nusprendė išieškoti 24 088,57 Eur muito mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto (b. l. 38,41).

Akivaizdu, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10000393995 nagrinėjamoje byloje ginčijamą administracinį aktą pripažino netekusiu galios, todėl byloje neliko nagrinėjimo dalyko. Dėl šios aplinkybės administracinėje byloje nebeliko pagrindo vertinti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjant bylą pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti teismui patikslintą skundą dėl atsakovės sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti 24 088,57 Eur muito mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto panaikinimo (b. l. 54–55), tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, t. y. pareiškėjas nepareiškė byloje jokių kitų reikalavimų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų, gynimu.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad skundžiamas Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 10000390712 yra negaliojantis ir pareiškėjui jokiu teisinių pasekmių nebesukuria, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo naikinti negaliojančio administracinio akto. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.