Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei I. R., suinteresuotas asmuo R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas, vertindamas aplinkybes, kodėl nepilnamečiai vaikai nebuvo atvežti į 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 20 d. konsultacijas, neatsižvelgė į vaikų interesus. Pažymėjo, kad į nurodytas konsultacijas ji neatvežė vaikų, atsižvelgdama išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus. Nurodė, kad nepilnametis E. R., kuriam diagnozuotas psichikos sutrikimas, nenorėjo vykti į susitikimą su tėvu, jam prasidėjo isterijos priepuolis, todėl ji negalėjo jo dar labiau žaloti ir prievarta atvežti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkė I. R. neįrodė, jog sūnui E. R. prasidėjo isterijos priepuolis. Pažymėjo, kad ji tik savo paaiškinimais gali įrodyti šią aplinkybę. Be to, kaip nurodė psichologė, jeigu vaikas kategoriškai atsisako atvykti į susitikimus, prievarta jį privertus dalyvauti, susitikimas būtų nesėkmingas. Nurodė, kad išieškotojo R. R. neteisėti veiksmai, t. y. smurto naudojimas tiek prieš I. R., tiek prieš vaikus, įtakojo nepilnamečio E. R. psichinį sutrikimą ir kategorišką nenorą bendrauti su tėvu R. R., nes vaikas jo bijo. Skolininkės I. R. teigimu, išieškotojas R. R. nededa pastangų keisti savo elgesį, dėl savo netinkamo elgesio jis buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės. Nurodė, kad ji nenuteikinėja vaikų prieš tėvą, tačiau vaikai nenori matytis ir bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad išieškotojas R. R. matydamas, jog vaikai nenori su juo likti viename kambaryje, vis tiek siekia patenkinti tik savo interesus. Nurodė, kad išieškotojas iki 2014 m. gruodžio mėnesio buvo kalėjime Prancūzijoje, todėl sūnus T. R. jo beveik nepažįsta. Pažymėjo, kad išieškotojas R. R. retai būdavo namuose, smurtaudavo, todėl vaikai atsimena jį tik kaip smurtautoją.

Teismas nepagrįstai nelaikė vaiko plaukimo treniruotės ar darželio lankymo – svarbia priežastimi, pateisinančia teismo nutarties nevykdymą. Pažymėjo, kad į plaukimo treniruotes sūnus E. R. vedamas reguliariai, iš anksto nustatytu laiku, treniruotės naudingos jo sveikatai. Nurodė, kad psichologė, kuri veda susitikimus, nederino iš anksto susitikimų datų su I. R.. Pažymėjo, kad būtent I. R. privalo vaikus pristatyti į susitikimus, todėl labai svarbu susitikimų datas suderinti su ja. Atkreipė dėmesį, kad susitikimų laikas buvo derintas tik su išieškotoju R. R.. Skolininkės I. R. teigimu, jai paskirta bauda už vaikų neatvežimą susitikti su psichologe, nes pats išieškotojas R. R. nedalyvavo 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 20 d. susitikimuose. Pažymėjo, kad nei išieškotojas, nei susitikimus stebinti psichologė nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip kaip numatyta nutartyje, todėl neteisinga bausti tik skolininkę I. R. už teismo nutarties nevykdymą. Pažymėjo, kad psichologė I. Š.-S., įvykusių susitikimų metu nekontroliavo situacijos, liepdavo į susitikimą atvežti tik vieną vaiką, nors pagal teismo nutartį išieškotojas turėjo bendrauti su abiem vaikais. Teismas turėjo įvertinti tai, kad skolininkė I. R. iš anksto informavo psichologę, jog paskirtas susitikimo laikas jai yra netinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei I. R. paskirta bauda už teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 771 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka tarp R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R., T. R.. Nurodytoje teismo nutartyje nustatyta tokia bendravimo tvarka: R. R. su vaikais bendrauja vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 valandą dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, I. R. įpareigota užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui. Teismo nutartyje nurodyta, kad į susitikimus pas psichologą atvyksta E. R. ir T. R. su I. R. ir viso susitikimo metu bendrauja kartu, nedalyvaujant R. R., o psichologui rekomendavus į konsultacijas įsijungia R. R.. Antstolis S. U. kreipėsi į teismą prašydamas paskirti skolininkei I. R. baudą už tai, kad ji nevykdė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, t. y. neatvežė vaikų į 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. susitikimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. turėjusius įvykti susitikimus skolininkė I. R. nepilnamečių vaikų neatvežė dėl nepateisinamų priežasčių ir paskyrė 90 Eur baudą (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje M. v. Lithuania, no. 46600/11, 13 January 2015 nurodė, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog būtų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Nacionalinės valdžios institucijos privalo padaryti viską, kad palengvintų bendradarbiavimą tarp šalių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Skolininkės I. R. teigimu, ji negalėjo atvežti vaikų į 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. turėjusias įvykti konsultacijas, nes vaikai atsisakė važiuoti, be to, E. R. turėjo būti plaukimo būrelyje, o T. R. – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, I. R. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi įpareigota užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui. Atsižvelgiant į tai, kad minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, skolininkės I. R., kaip nepilnamečių vaikų E. R. ir T. R. įstatyminės atstovės, pareiga užtikrinti teismo nutarties vykdymą ir imtis aktyvių veiksmų atvežti vaikus į paskirtas konsultacijas (CPK 18 straipsnis, CK 3.163 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį susitikimai pirmiausia vyksta su psichologu, taip siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Dėl to, skolininkės I. R., kaip motinos, pareiga yra imtis aktyvių veiksmų, t. y. sudrausminti vaikus ir įtikinti atvykti į susitikimus su psichologu, kad jis galėtų įvertinti vaikų psichologinę būklę. Pažymėtina, kad skolininkė I. R. 2016 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog į ankstesnius susitikimus ji įkalbėdavo vaikus atvažiuoti, tačiau bendravimas su psichologu jiems jau nusibodo (2016 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min.). Aplinkybė, kad skolininkė I. R. 2016 m. liepos 1 d. pranešime psichologei dr. I. Š.-S. nurodė, jog ateityje į susitikimus atveš abu vaikus, patvirtina, kad ji gali įkalbėti vaikus atvykti (b. l. 65–66). Teismas pažymi, kad vaikų interesai yra apsaugoti nustačius, kad į bendravimą R. R. įsijungia tik psichologei leidus, tačiau visiškas vaikų neatvežimas pas psichologę, paneigia tokio bendravimo tarp tėvo ir vaikų galimybę bei pažeidžia jų neturtines teises. Juo labiau, kad bendravimas tarp vaikų ir tėvo nustatytas tik vieną kartą per savaitę, kurio neužtikrinant vaikų ir tėvo ryšiai gali visiškai nutrūkti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant psichologo išvados, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka kenkia nepilnamečių vaikų interesams ir negali būti įgyvendinama, nėra pagrindo spręsti, kad yra objektyvios priežastys nevykdyti teismo nutarties ir vaikų nevežti pas psichologę, siekiant tėvui ir vaikams pabendrauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko plaukimo treniruotė ar buvimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nėra pateisinama priežastis nevykdyti teismo nutarties. Be to, skolininkė I. R. neatveždama vaikų į susitikimus pažeidžia jų interesus – vaikų teisę bendrauti su tėvu ir tai sudaro sąlygas tolimesniam ryšio praradimui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Atmestini skolininkės I. R. argumentai, kad susitikimo datos nebuvo su ja derinamos. Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad antstolis S. U. 2016 m. balandžio 6 d. dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininkę, kad psichologė gali skirti konsultacijas 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. bei įpareigojo skolininkę kuo skubiau raštu pranešti, kuri data yra tinkama (vykdomosios bylos lapas 9). Byloje nėra pateikta duomenų, kad skolininkė informavo antstolį, kuri data jai yra tinkama. Iš vykdomosios bylos matyti, kad I. R. tik 2016 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku informavo antstolį, jog 2016 m. gegužės 20 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko atsisakymo atvykti (vykdomosios bylos lapas 32). Iš 2016 m. gegužės 23 d. psichologės dr. I. Š.-S. rašto nustatyta, kad skolininkė telefonu informavo psichologę, jog neatvyks į 2016 m. gegužės 20 d. susitikimą (vykdomosios bylos l. 33). Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas psichologei pasakė, jog nenori atvykti, nes turi važiuoti pirkti šuniui pavadėlio, tačiau nenurodė aplinkybių, kad nenori susitikti su tėvu, nes jo bijo ar pan. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkė I. R. iš anksto buvo informuota apie planuojamus sutikimus, turėjo pakankamai laiko paruošti vaikus susitikimams ir nurodyti datas, kada vaikus galėtų atvežti, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų vykdyti teismo nutartį (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, skolininkė I. R. į dalį paskirtų susitikimų vaikų neatvežė be pateisinančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė I. R. iš esmės minimalią baudą už teismo nutarties nevykdymą (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį bauda yra skiriama išieškotojo naudai. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista, tačiau nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, joje nurodant, kad skolininkei I. R. skiriama 90 Eur bauda, ją išieškant išieškotojo R. R. naudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 771 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:

„Skirti skolininkei I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą, ją išieškant išieškotojo R. R. naudai“.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.