- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1213-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03925-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atstovės pagal įgaliojimą A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6741-911/2019 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolėms V. D., B. T., teisėjoms L. G. ir R. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas ieškovo G. M. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų. Ieškinį pasirašė A. K. T., kuri nurodoma kaip ieškovo įgaliotas asmuo. Kartu su ieškiniu pateikta įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinta 2015 m. spalio 9 d. įgaliojimo kopija, kurioje nurodyta, jog ieškovas G. M. įgalioja A. K. T. atstovauti ieškovą visose teismo įstaigose, atliekant įgaliojime nurodytus veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad A. K. T. nėra tinkama ieškovo atstovė, nes pateiktas įgaliojimas atstovauti ieškovą teismuose nepatvirtina aplinkybių, jog ji turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, kuris yra būtinas, kai ieškovą, kaip fizinį asmenį, atstovauja artimasis giminaitis. Ieškinyje taip pat nenurodytos aplinkybės, kodėl pats ieškovas negali pasirašyti ieškinio. Teismas pažymėjo, kad pateikta įgaliojimo kopija nėra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad ieškinys būtų teismingas apygardos teismui pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją ar buveinės vietą, nes vienas iš ieškinio reikalavimų yra dėl 60 000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovo G. M. atstovė pagal įgaliojimą A. K. T. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui bei spręsti klausimą, ar bylą nagrinėjusi teisėja gali atlikti savo pareigas. Skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, o ypač su ieškiniu valstybei, nepaisant jokių procesinio dokumento trūkumų. Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime išaiškino, jog kiekvienas asmuo gali kreiptis į teismą be advokato.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad įgaliojimo kopija nėra patvirtina įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismas galėjo pats patvirtinti įgaliojimą ir pareikalauti, kad būtų pateiktas įgaliojimo originalas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar gali ieškovo vardu ieškinį pasirašyti ir paduoti teismui asmuo pagal įgaliojimą, neturintis teisinio išsilavinimo.
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
9. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Nagrinėjamu atveju ieškovo vardu ieškinį pasirašė ir padavė teismui A. K. T.. Prie ieškinio pridėtas 2015 m. spalio 9 d. įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad G. M. įgalioja A. K. T. atstovauti jį visose teismo įstaigose, įskaitant ieškinio pasirašymą, apeliacinio ir kasacinio skundo padavimą ir pasirašymą, atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus.
10. Procesinio atstovavimo institutas skirtas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalyje.
11. CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; 6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).
12. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo G. M. atstovė A. K. T. nepateikė duomenų, kad patenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ratą. Pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi redakcija) kiti asmenys, kurie nepatenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų sąrašą, nagrinėjamu atveju atstovė A. K. T., fizinio asmens atstovais teisme gali būti tik kartu su advokatu arba advokato padėjėju. Kadangi atstovavimas teisme apima bet kokio procesinio veiksmo atlikimą, tarp jų ir ieškinio pasirašymą, atstovė pagal įgaliojimą A. K. T. galėtų atlikti teisme atstovaujamojo vardu kokius nors procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio pasirašymą, tik kartu su advokatu arba advokato padėjėju.
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Konstatavus, jog ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
14. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu konstatavo, jog kiekvienas asmuo be advokato gali kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėtu nutarimu buvo pasisakyta dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios apeliacinio skundo surašymą ir pasirašymą, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstatuota, jog apeliacinį skundą gali surašyti bei pasirašyti ir pats jį paduodantis asmuo. Šis išaiškinimas nesusijęs su tuo, kad ieškinį suinteresuoto asmens vardu gali paduoti tik įgaliotas vesti bylą asmuo, kuriam atitinkamai taikytinos CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kurių A. K. T. neatitinka arba nepateikė atitikimą pagrindžiančių duomenų.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės nutarties priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
16. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.