Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-920-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
T-920-935/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
K. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-920-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05767-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Jūratei Stalmačenkienei,

nuteistajai K. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos paskyrimo nuteistajai K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu K. Ž. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8 punktais, K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją gydytis nuo alkoholizmo, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimas, kuriame siūloma K. Ž. papildomai paskirti pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti vietose, kuriose yra vartojamas alkoholis.

Teikime nurodoma, jog K. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu nepažeidė įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat ji vykdo įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo. Vis tik K. Ž. nevykdė pareigos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti. Nuteistoji pradėjo dirbti tik 2017 m. kovo 18 d. ir dirbo iki 2017 m. balandžio 18 d., taip pat ji dirbo nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Šiuo metu K. Ž. niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, darbo ieško savarankiškai. Nuteistoji bausmės vykdymo atidėjimo metu yra tris kartus bausta administracine tvarka, taip pat šiuo metu jai yra pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, tačiau šioje byloje sprendimas dar nėra priimtas. Teikime nurodoma, kad K. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys rizikos vertinimo metodiką yra žema, nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika pažįstamiems asmenims.

Vilniaus probacijos skyriaus atstovė, prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Šalies argumentai

Nuteistoji K. Ž. su teikimu sutiko, tačiau nurodė, kad problemų dėl alkoholio vartojimu neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių.

Iš aptartų Lietuvos Respublikos PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms (administracinių nusižengimų padarymas) teismas gali, tačiau neprivalo paskirti probuojamajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, kad, atsižvelgus į padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Lietuvos Respublikos PĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistoji K. Ž. Vilniaus probacijos skyriuje 2016 m. lapkričio 28 d. buvo pasirašytinai supažindinta su pareigomis bei jų nevykdymo pasekmėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. Ž. iš esmės vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu jai paskirtus įpareigojimus, t. y. ji gydosi nuo alkoholizmo, laikosi įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. K. Ž. buvo įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti. Teikime pažymima, kad K. Ž. po nuosprendžio įsiteisėjimo neįsidarbino per du mėnesius, šiuo metu niekur nedirba. Vis tik teismas konstatuoja, kad K. Ž. pagal buvusias galimybes dirbo, ji dėjo pakankamai pastangų susirasti darbą. Pažymėtina, jog K. Ž. pagal Vilniaus probacijos skyriaus siuntimą buvo nuvykusi į Vilniaus arkivyskupijos Caritas dėl pagalbos ieškant darbo, pagal darbo biržos siuntimus vyko pas potencialius darbdavius, su pertraukomis dirbo dviejose įmonėse (nuo 2017 m. kovo 18 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. dirbo UAB „Vilniaus duona“, nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. dirbo UAB „Agromėsa“). K. Ž. šiuo metu nedirba, tačiau ji ieško darbo savarankiškai, netekusi darbo iš karto užsiregistravo darbo biržoje.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog K. Ž. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė tris administracinius teisės pažeidimus (viešoje vietoje du kartus pasirodė neblaivi, važiavo viešuoju transportu be bilieto). Be to, šiuo metu jai yra pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl melagingo policijos iškvietimo. Čia būtina pabrėžti, jog nuteistoji vieną kartą neblaivi pasirodė viešoje vietoje po to, kai teismas netenkino Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl papildomos pareigos paskyrimo. K. Ž. neigia turinti problemų dėl alkoholio vartojimo. Vis tik teismas konstatuoja, kad K. Ž. priklausomybė alkoholiui yra akivaizdi ir ji pati problemų dėl alkoholio vartojimo efektyviai spręsti nesugeba. K. Ž. nusikaltimą padarė būdama neblaivi, kas be jokios abejonės turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pastebėtina ir tai, kad beveik visi K. Ž. administracinės teisės pažeidimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Be to, alkoholio vartojimas K. Ž. trukdo tinkamai vykdyti teismo paskirtą pareigą – gydytis nuo alkoholizmo. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro ir K. Ž. 2016 m. lapkričio 30 d. sutarties matyti, kad K. Ž. įsipareigojo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atvykstant į instituciją ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Ž. tris kartus neatvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, t. y. 2016 m. gruodžio 13 d. 13.30 val., 2017 m. balandžio 19 d. 07.20 val., 2017 m. birželio 13 d. 14.00 val. Pirmus du kartus K. Ž. pažeidė gydymosi grafiką, kadangi vartojo alkoholį (pati nuteistoji paaiškinamuose nurodė, kad buvo užgėrus). Po antrojo neatvykimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą K. Ž. gydymą pradėjo tik po mėnesio, paskutiniuoju atveju beveik po dviejų mėnesių, be to, 2016 m. gruodžio 16 d. atsisakė psichologo konsultacijos. Taigi akivaizdu, kad K. Ž. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kuri turi būti sprendžiama.

Taigi teismas, įvertinęs pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas skirti K. Ž. papildomą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tokios pareigos paskyrimas K. Ž. gali padėti spręsti jai kylančias problemas, ją socializuoti, užtikrinti, jog ji atsakingiau laikysis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad K. Ž. Vilniaus probacijos skyriaus teikime nurodyta papildoma pareiga – nesilankyti vietose, kuriose yra vartojamas alkoholis netaikoma, nes, teismo manymu, tai yra perteklinė pareiga. Teismo įsitikinimu, jau vien uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas darytų teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui vykdant jai kitus paskirtus teismo įpareigojimus, būtų efektyvus siekiant Lietuvos Respublikos PĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, t. y. būtų užtikrintas veiksmingesnis K. Ž. nusikalstamų veikų recidyvo mažinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.

Nuteistajai K. Ž. paskirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis