- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 2-271/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-508-123/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. , trečiajam asmeniui ždarajai akcinei bendrovei „Previlsta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Optimalūs finansai“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo G. P. 201 000 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme ir bylinėjimosi išlaidas.
Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto areštą, pirmiausia areštuojant sumas, esančias bankuose, o jų nesant - kitą skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Prašyme nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovas vengia atsakomybės, tad gali savo turtą paslėpti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir nutarė areštuoti atsakovui G. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas, neviršijant 201 000 Lt sumos. Teismas areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Areštavęs pinigines lėšas, teismas atsakovui neuždraudė atlikti privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą, taip pat leido disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.
Šalies argumentai
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškiniu prašoma išieškoti suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmiausia areštavus atsakovo, kuris turi kito turto, pinigines lėšas, tai gali be pagrindo apriboti tam tikras jo teises ir suvaržyti jo veiksmų laisvę (CPK 145 str. 1 d. 1-3 p., 145 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d nutartį.
Atskirajame skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas ne tam atsakovui. Tinkamas atsakovas yra UAB „Previlsta“, su kuria jis buvo susietas tik darbo santykiais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prašymo teisėtumą. Teismas pažeidė CPK 1.2 ir 1.5 straipsnių nuostatos, be to, buvo nepagrįstai pažeisti apelianto turtiniai interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo BUAB „Optimalūs finansai“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), o dispozityvumo principas suteikia ieškovui teisę pareikšti reikalavimą savo nuožiūra pasirinktam atsakovui (CPK 13 str.). Taigi ieškovas gali laisvai pasirinkti asmenį, iš kurio reikalaus priteisti pinigų sumą.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog jis neturi jokių prievolinių įsipareigojimų ieškovui, su šia įmone nėra sudaręs sutarčių, todėl nepagrįstai byloje patrauktas atsakovu, neteisėtai areštuotas jo turtas. Be to, apelianto manymu, ieškinio pagrįstumo nepagrindžia su ieškiniu pateikti įrodymai.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Pažymėtina, jog atsakovo tinkamumo, prievolės rūšies ir skolininko pareigos pobūdžio klausimai yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 str., 265 str.). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl apelianto turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, neturi pagrindo analizuoti, ar apeliantas turi pareigą mokėti ieškovui jo reikalaujamą priteisti sumą, ar tokios pareigos neturi. Aplinkybė dėl ieškinyje pateiktų, atsakovo manymu, nepagrįstų reikalavimų taip pat negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
CPK144 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (b.l. 2-6) dalyko – prašymo priteisti 201 000 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme ir bylinėjimosi išlaidas – atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą.