- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- T-2675-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-8240-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10449 nutarta taikyti nuteistajam E. G., (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus – 2 metų 7 mėnesių 30 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. spalio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėjo, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas tris kartus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
E. G., nuteistas 2017 m. vasario 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisintas. 2017 m. spalio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, panaikinant 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje - galutinė bausmė – 8 metai 1aisvės atėmimo, BK 68 straipsniu atimta teisė vairuoti transporto priemones – 3 metams. 2019 m. lapkričio 20 d. Paryžiaus teisminio tribunolo nuosprendžiu 132-73, 132-74, 311-1, 311-4, 311-5, 311-14, 450-1,450-3, 450-5 straipsnius paskirta galutinė bausmė – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas. 2022 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d nuosprendis suderintas su BK 178 straipsnio 3 dalimi bei palikta bausmė – 2 metų 5 mėnesių 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinta Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2022 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pakeista Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartis panaikinti 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 d. 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos. Vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 dalies 2 punktu Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su baudžiamuoju įstatymu ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos. Kita 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalis palikta nepakeista – galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo, faktiškai atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 2 metai 7 mėnesiai 30 dienų.
Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 26 d., pabaiga – 2026 m. birželio 26 d.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. atsiliepimas, kuriuo prašoma netvirtinti 2023 m. spalio 27 d. Komisijos nutarimo Nr. RV-22-10449, kuriuo nuteistajam E. G. taikomas lygtinis paleidimas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra jau atliko pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, tai, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatyminiu požiūriu atitinka tik vieną iš pagrindų, kurie yra aktualūs lygtinio paleidimo taikymui. Tokiu būdu, siekiant nustatyti ar egzistuoja ir kita sąlyga, leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra svarbu nustatyti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra ar bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nuosekliai deda pastangas tokiai rizikai mažinti, kad jo daroma pažanga jau būtų įtikinanti tuo aspektu, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.
Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog remiantis ,,OASys“ metodika, atlikus pakartotinį nuteistojo elgesio vertinimą, buvo nustatyta, kad E. G. elgesyje yra žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tačiau reikalinga vertinti, kokią pažangą nuteistasis daro savo elgesį kreipdamas išimtinai teigiama linkme. Kartu pažymima, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką negali būti epizodiška, ji turi būti nuosekli ir įtikinanti, kas nagrinėjamu atveju nepasitvirtina, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, tris kartus padarė vidaus tvarkos pažeidimus, iš jų du kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų nuo 2020 m. liepos 15 d. neturi ir nors skatintas tris kartus, atsižvelgtina į tai, kad atlikdamas bausmę jis baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, jo padaryta nusikalstama veika nors ir padaryta dėl neatsargumo, ji padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio. Vis tik, įvertinus Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimui spręsti aktualius duomenis, negalima teigti, jog šiuo metu nuteistasis savo elgesiu jau yra įrodęs, kad daro pažangą, o savo tikslų ateityje sieks išimtinai teisėtais būdais. Tokios išvados teismui neleidžia daryti nuteistojo elgesyje vyraujantys kriminogeniniai / dinaminiai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie iš esmės būdami dinaminiai, tai yra kintantys, dar ne tik, kad gali tačiau ir privalo būti koreguojami, pataisos proceso metu.
Aplinkybės, kurias nurodė Komisija savo nutarime, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kad nuteistasis laikosi nustatytos tvarkos bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas tris kartus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, tačiau jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę. Tačiau analizuojant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, negalima daryti kategoriškos išvados, jog nuteistasis visada elgėsi pavyzdingai ir teigiamai.
Atsižvelgiant į nuteistojo E. G. paskatinimus ir nuobaudas nepaneigiamai nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus padarė vidaus tvarkos pažeidimus, iš jų du kartus baustas drausmine tvarka, atsižvelgtina į tai, kad atlikdamas bausmę jis baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, jo padaryta nusikalstama veika nors ir padaryta dėl neatsargumo, ji padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, tai nepaneigia, kad pažeidimai buvo padaryti, kas tik patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio teigiamos korekcijos nenuoseklumą ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jo atžvilgiu taikomus ribojimus. Todėl toks nuteistojo priešingas, taikomoms taisyklėms veikimas, atskleidžia, kad jis negeba savo elgesio nuosekliai koreguoti išimtinai teigiama linkme. Tai, kad nuteistasis pateikęs prašymą studijuoti bei tęsti darbą, kad puoselėja šeimyninius santykius, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog tolimesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas taikant lygtinį paleidimą, kadangi teigiama dinamika, stebima dar gana trumpą laiko tarpą.
Nors Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju sunkumų dėl gyvenamosios vietos asmuo nepatirs, tačiau tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamas veikas, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija, padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant tiek į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus, tiek į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, E. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 mėnesiai 30 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10449.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10449 taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.