Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. M., A. Ž., J. B., R. L., A. Š., J. S., L. G., G. K.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „K.“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 208 straipsnio 1-2 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., iki 2010 m. vasario 9 d. dirbdama UAB „M.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama apie UAB „M.“ sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d. iš dalies patenkino vieno kreditoriaus - savo - reikalavimą, susigrąžindama UAB „M.“ suteiktą 110 000 Lt paskolą, dėl to padarė 110 000 Lt turtinę žalą likusiems kreditoriams, o būtent: A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., I. M., L. G., J. S., VšĮ (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyriui, UAB „A.“, AB „P“, UAB „J.“, UAB „B.“, UAB „B. p.“, UAB „B. k.“, UAB „M. d.“, UAB „L.“, UAB „L. i“, UAB „B. i“, UAB „O“, R. P. įmonei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Šiaulių skyriui, ŽŪB „N.“, AB „K.“, UAB „B. D.“, UAB „M.V.“, UAB „A. D.“, UAB „I. L.“, UAB „M.“, UAB „R.“, BĮ UAB „S.“, UAB „P.“, AB „V.“ (buvęs pavadinimas - AB „R.“), AB „P.“, UAB „V.“, UAB „U.“, KŪB „S.“, UAB „B. ir ko“ prekyba, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, iki 2010 m. vasario 25 d. dirbdama UAB „M.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama, kad UAB „M.“ dirba nuostolingai ir su tiekėjais neturės galimybių atsiskaityti, apgaule, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, 2008 m. balandžio 21 d. didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 139/08, sudarytos tarp UAB „B. D.“ ir UAB „M.“, pagrindu laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. bendrovės „M.“ naudai įgijo svetimą UAB „B. D.“ priklausantį turtą – prekių už 19 333,47 Lt, su UAB „B. D.“ atsiskaitė iš dalies, už kitas prekes iš dalies nesumokėjo ir padarė UAB „B. D.“ 16 332,47 Lt turtinę žalą, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K. buvo kaltinama dar ir tuo, kad ji, iki 2010 m. vasario 25 d. dirbdama UAB „M.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama apie UAB „M.“ sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė UAB „M.“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas dengti skolas, t. y. bendrovei „K.“ 2010 m. sausio 4 ir 5 d. už 8 550 Lt pardavė „M.“ kasos aparatą Casio FE-2000, kasos aparatą Ochron RS-19MF, automobilių keltuvą, kompiuterį Intel su priedais, kompiuterį AMD Celeron 2400, krėslą, programą, Rivilė-Gama, kas sudaro 2 061,03 Lt mažesnę nei likutinė jų vertė kainą; bendrovei „K.“ 2010 m. sausio 5 d. pardavė atsarginių dalių už 63 926,86 Lt, kas sudaro 109 995,49 Lt mažesnę nei jų įsigijimo vertė kainą, padarydama 112 056,52 Lt dydžio turtinę žalą likusiems kreditoriams, o būtent: AB bankui „Snoras“, A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., I. M., L. G., J. S., VšĮ (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyriui, UAB „A.“, AB „P.“, UAB „J.“, UAB „A. B.“, UAB „B. p.“, UAB „B. k.“, UAB „M. d.“, UAB „L.“, UAB „L. i“, UAB „B.“, UAB „O.“, R. P. įmonei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Šiaulių skyriui, ŽŪB „N.“, AB „K.“, UAB „B.D.“, UAB „M.V.“, UAB „Al. D.“, UAB „I.“, UAB „M.“, UAB „R.“, BĮ UAB „S.“, UAB „P.“, AB „V.“ (buvęs pavadinimas - AB „R.“), AB „P.“, UAB „V.“, UAB „U.“, KŪB „S.“, UAB „B. ir ko“ prekyba, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio. 2 dalyje.

Dėl sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 80-82, 120-121 b. l.; 5 t., 13-14, 59-60 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta kaltinamoji V. K. dėl nusikalimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad UAB „M.“ su UAB „B. D.“ 2008 m. balandžio 21 d. sudarė didmeninę prekių pirkimo-pardavimo sutartį; joje nustatytas 30 d. atsiskaitymo terminas. 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „M.“ buvo skolinga UAB „B. D.“ 16 386 Lt. Per 2009 m. gruodį UAB „B. D.“ pristatė prekių už 19 332,47 Lt, o UAB „M.“ sumokėjo tiekėjui 17 817,09 Lt, grąžino prekių už 1 568, 96 Lt, be to, tiekėjas padarė 681,75 Lt marketinginį užskaitymą. 2009 m. gruodžio mėnesį UAB „B. D.“ prekės buvo išstatytos lentynoje, likusi dalis sandėliuose, tačiau UAB „B. D.“ vadybininkas prekių grąžinti neprašė - reikalavo pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, akistatos protokoluose (1 t., 96-97 b. l.; 3 t., 112-113 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad UAB „M.“ dirbo kasininke-pardavėja maisto prekių parduotuvėje nuo 2009 m. sausio iki 2010 m. kovo mėnesio. Parduotuvėje dirbo dvi pamainos pardavėjų, kiekvienoje po dvi. Prekes užsakydavo pardavėja, pasitardama su vedėja. Prekes užsakydavo viena pamaina, o priimdavo kita. Būdavo, kad UAB „B.D.“ vadybininkas įdėdavo vieną kitą neužsakytą butelį. Iš laikraščio liudytoja sužinojo, kad UAB „M.“ gresia bankrotas. Direktorė susirinkime pasakė, kad įmonės padėtis bloga; sakė toliau dirbti taip, kaip dirbus; jeigu atvažiuos vadybininkai ir prašys atiduoti prekes, jas atiduoti. Prekes susigrąžino AB „Š.“, UAB „M.V.“, UAB „K.“ ir kiti. 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje UAB „B.D.“ prekių buvo lentynose ir sandėliuose, slėpti jų direktorė neliepė. UAB „B.D.“ vadybininkas M. R. prekių grąžinti neprašė, reikalavo tik pinigų. Negavęs jų, M. R. pyko, sakydamas: „Pamatysit, kas jums bus“.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi UAM „M.“ darbuotoja I. M. davė panašius parodymus kaip ir liudytoja A. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, akistatos protokoluose (3 t., 70-72, 112-113 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytojas UAB „B.D.“ vadybininkas M. R. parodė, kad UAB „B.D.“ prekiauja alkoholiniais gėrimais, mineraliniu vandeniu, limonadais. UAB „B.D.“ 2008-2009 m. su UAB „M.“ (anksčiau toje vietoje buvo kita įmonė) sudarė pardavimo-pirkimo sutartį, pagal kurią jis aptarnavo klientą priimdamas užsakymus ir tiekdamas prekes. Užsakymus žodžiu pateikdavo įmonės savininkė arba jos atstovas, priklausomai nuo užsakymo apimties. Jis užsakymą suvesdavo į kompiuterį ir nusiųsdavo vykdyti. UAB „M.“ apyvarta buvo didelė, per mėnesį užsakydavo prekių už 10 000 Lt ir daugiau. 2009 m. gruodžio mėnesį kai kurių prekių užsakymas padarytas jo iniciatyva, kai kurių – UAB „M.“ darbuotojų. Gruodis - švenčių mėnuo, todėl 2009 m. gruodžio 3-23 d. UAB „M.“ darytų užsakymų apimtys atrodė normalios. Iki 2009 m. gruodžio mėnesio UAB „M.“ atsiskaitinėjo be problemų. Nors iki 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „M.“ buvo skolinga apie 18 000 Lt, tai netrukdė vykdyti užsakymus, nes atidėto atsiskaitymo terminas nebuvo praleistas. Įtarimų kilo po Kalėdų, kai pardavėjos pasakė, kad direktorė joms liepė sakyti, jog ji yra išvažiavusi; kai laikraštyje pamatė skelbimą apie UAB „M.“ gresiantį bankrotą. Kadangi už pateiktas prekes UAB „M.“ nesumokėjo, sustabdė prekių pristatymą. Po Naujųjų norėjo susigrąžinti prekes, bet parduotuvės lentynose ir sandėliuose savo prekių neberado. Pardavėja A. Š. pasakė, kad jų prekių nėra, ir tyliai pridūrė, kad iš tikrųjų jos suslėptos. Jam pavyko susigrąžinti tik šaldytuvą ir prekių krepšį. Vėliau dar kelis kartus važiavo pasiimti pinigų, bet veltui. Apie susidariusią padėtį liudytojas pranešė savo įmonės vadovybei. Rašyti prašymus dėl prekių grąžinimo ar pinigų sumokėjimo nematė prasmės. Suslėptos prekės atsirado, iškėlus bankroto bylą. Jų įmonės teisės skyriaus darbuotojas R. V. pasakė, kad jeigu prekės perduotos bankroto administratoriui, prekių susigrąžinti nebegalima.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, veikos juridinė kvalifikacija

Iš UAB „M.“ įstatų ir jų pagrindu išduoto įregistravimo pažymėjimo (4 t., 158-169 b. l.), UAB „M.“ akcininkų sąrašo (4 t., 214 b. l.; 6 t., 76 b. l.), BUAB „M.“ bankroto administratoriaus „Š.“ įgalioto asmens V. R. 2010 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 2 „Dėl valdymo organų įgaliojimų“, 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 3 „Dėl V. K. atleidimo iš darbo“ ir pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (8 t., 28, 30-31 b. l.) nustatyta, kad UAB „M.“ įsteigta 2007 m. kovo 30 d., 100 % įmonės akcijų priklauso V. K.. V. K. ėjo UAB „M.“ direktorės pareigas iki 2010 m. vasario 9 d., nors kaip direktorė buvo atleista iš UAB „M.“ pagal DK 137 straipsnį 2010 m. vasario 25 d.

UAB „M.“ ir UAB „B. D.“ 2008 m. balandžio 21 d. sudarė didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 139/08 (7 t., 27-28 b. l.). Sutartyje teigiama, kad UAB „B. D.“ (pardavėjas) įsipareigoja perduoti prekes (pvz., (ne)alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, maisto prekes) UAB „M.“ (pirkėjui) nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams tenkinti, o šis įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti jų kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Pirkėjas perduoda užsakymą atsakingam pardavėjo darbuotojui jam atvykus, telefonu, faksu arba elektroniniu paštu. Parduodamų prekių asortimentas, kiekis, kaina nurodomi pardavėjo išrašomoje PVM sąskaitoje faktūroje. Už prekes pirkėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip per 30 k. d. nuo prekių perdavimo, t. y. mokėjimo terminas atidedamas 30 k. d..

Už iki 2009 m. lapkričio 30 d. pateiktą produkciją bendrovė „M.“ buvo skolinga UAB „B. D.“ 16 385,05 Lt (4 t., 103 b. l.).

UAB „B. D.“ 2009 m. gruodžio 2 d. išrašė UAB „M.“ kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00004691 už minus 1 568,96 Lt sumą; 2009 m. gruodžio 3 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001812271 už 1 468,69 Lt. Pasak UAB „B. D.“, minėtų PVM sąskaitų faktūrų išrašymas reiškia prekių perkainojimą (nukainojimą), o ne faktinį jų grąžinimą (8 t., 1, 4-5 b. l.).

UAB „B. D.“ 2009 m. gruodžio 3, 10, 17, 23 d. bendrovei „M.“ išrašė 5 PVM sąskaitas faktūras Nr. 000182297, 000183087, 000183880, 000183881, 000184679 už bendrą 17 863,78 Lt sumą (2 t., 150-156; 7 t., 29-35 b. l.).

FNNT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 29 d. išvadų Nr. 5-4/46 „Dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (4 t., 80-103 b. l.) 5 punkte teigiama, kad UAB „M.“, 2009 m. lapkričio 30 d. būdama skolinga UAB „B. D.“ 16 386,05 Lt, iš kurių pradelsta mokėti 8 192,63 Lt, ir pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis būdama nemoki, per 2009 m. gruodžio mėnesį iš UAB „B. D.“ įsigijo prekių už 19 332,47 Lt. Per 2009 m. gruodžio – 2010 m. sausio mėnesius UAB „M.“ padengė nedidelę dalį skolos ir 2010 m. sausio 29 d. buvo skolinga 16 332,47 Lt.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas ar teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė - tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip juos ,,priverčiant” perduoti turtą kaltininko, trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/ 2012).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą sukonkretinta, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu pasireiškė pasyvia apgaulės forma. Kaltinamoji žinojo apie UAB „M.“ iškilusius finansinius sunkumus, bet apie tai neinformavo nei tiekėjų, nei darbuotojų, kurie užsakė prekių už didesnę sumą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. (skirtumas ~ 5 000 Lt) (8 t., 2-3 b. l.). Suklaidinimas, pasireiškęs svarbių aplinkybių apie UAB „M.“ mokumą nutylėjimu, turėjo lemiamos įtakos tam, kad UAB „B. D.“ apsisprendė dalyvauti žalingame sandoryje. Jeigu būtų žinojęs tikrąją UAB „M.“ turtinę padėtį, prekių tiekėjas nebūtų pardavęs.

Kaip minėta, UAB „M.“ skola bendrovei „B. D.“ 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė 16 385,05 Lt. 2010 m. vasario 1 d., t. y. įskaitant kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d., UAB „M.“ skola sumažėjo ir siekė 15 650,72 Lt, nes pirkėjas ne tik gavo iš UAB „B. D.“ prekių už 17 863,78 Lt, bet lygiagrečiai atsiskaitinėjo su tiekėju, iš viso sumokėdamas 17 817,09 Lt, kuriuos tiekėjas įskaitė kaip senesnių skolų likvidavimą; be to, tiekėjas padarė 681,75 Lt užskaitą už reklamą. Kitaip tariant, tai reiškia, kad jeigu kaltinamosios vadovaujama UAB „M.“ 2009 m. gruodžio 3-23 d. nebūtų ėmusi iš UAB „B. D.“ prekių, t. y. nebūtų atlikusi tariamai nusikalstamų veiksmų, bet po 2009 m. lapkričio 30 d. nebūtų ir atsiskaitinėjusi, įmonės skola tiekėjui būtų buvusi didesnė – 16 385,05 Lt vietoj 15 650,72 Lt. Kadangi sukčiavimo nusikaltimo sudėtis materiali, tai neįrodžius neigiamų pasekmių (didesnės turtinės žalos, nei buvo iki nusikaltimo) laikoma, kad nėra ir paties nusikaltimo.

V. K. išteisinus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį padarymo nesant nusikalstamos veikos sudėties, UAB „B. D.“ kaltinamajai pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teismas neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl UAB „B. D.“ prekių slėpimo (aktyvios apgaulės formos), nes šia aplinkybe nėra grindžiamas nei kaltinimas (5 t., 117-127 b. l.; 7 t., 68-71 b. l.), nei UAB „B. D.“ patikslintas civilinis ieškinys, kurie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl skolininko nesąžiningumo (BK 208 str. 2 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 80-82, 120-121 b. l.; 5 t., 13-14, 59-60 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta kaltinamoji V. K. dėl nusikalimo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį paaiškino, kad kilus sunkumams dėl atsiskaitymų buvo mintis su tiekėjais atsiskaityti detalėmis, bet šie atsisakė jas imti. Kadangi kaltinamosios sūnėnas A. R. baiginėjo mokslus, planavo keltis į Kuršėnus, kažką įkurti, todėl ji jam pasiūlė pirkti UAB „M.“ autoserviso įrangą su detalėmis, kompiuterius su programomis, kasos aparatus ir toliau plėtoti savo verslą. A. R. įsteigė UAB „K.“, o ji buvo paskirta naujai įsteigtos įmonės direktore. Parduodamų daiktų kaina nustatyta atsižvelgiant į tai, kokią sumą A. R. galėjo investuoti, ir į tai, kad, kaltinamosios su buhaltere nuomone, tai yra reali kaina, už kurią galima daiktus parduoti, nenusižengiant įstatymui ir rinkai. Už didesnę kainą detalių nieks nebūtų pirkęs, nes jų modeliai pasenę (juos įsigijo dar R. P. įmonė, o UAB „M.“ perpirko), t. y. UAB „M.“ pardavė kaltinime išvardintus daiktus su kiek įmanoma minimaliais nuostoliais. Dalį įsigytų daiktų UAB „K.“ išvežė į metalo laužą, taigi šiai įmonei tai buvo nuostolingas sandoris. Kai pradėjo kelti bylas, kaltinamoji norėjo anuliuoti pirkimo-pardavimo sandorį, bet, bankroto administratoriaus nuomone, detalės nebuvo vertos net tos kainos, kurią sumokėjo UAB „K.“. Pasak kaltinamosios, UAB „M.“ balansas buvo sudarinėjamas kasmet, bet detalių vertę rodė pagal jų įsigijimo kainą, t. y. detalių neperkainavo, nes nukainavus pirkėjų vis tiek daugiau neatsiras – detalės niekam nereikalingos.

Teisiamajame teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB „M.“ bankroto administratoriaus UAB „Š.“ įgaliotas asmuo V. R. parodė, kad jis bankrutuojančios UAB „M.“ vardu veikia nuo 2010 m. vasario 9 d. Yra likę įvairių BUAB „M.“ prekių: kanceliarijos, bižuterijos, kelios šaldymo vitrinos, vienas kitas butelis vyno. Kompiuterius, monitorius, detales – viską pardavinėja po 1 Lt už 1 vnt., išskyrus alkoholinius gėrimus. Nei jis, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių atstovas, nei kreditoriai asmeniškai nereiškė ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sandorio, 2010 m. sausio 4-5 d. sudaryto tarp UAB „M.“ ir UAB „K.“, nuginčijimo, nes laiko, kad perleistas turtas yra bevertis. Galbūt būtų pavykę parduoti vieną kitą detalę, tačiau ne brangiau, nei tie daiktai įkainoti sutartyje, o visa kita irgi būtų pridavę į metalo laužą. Kaip žino iš savo praktikos, bankrutuojančių įmonių daiktai parduodami ne balansine kaina. 10-15 % daiktų gali būti parduodama už vertintojo nustatytą kainą, o visa kita – žemiau jos.

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, veikos juridinė kvalifikacija

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „K.“ buvo įsteigta 2009 m. gruodžio 16 d., jos steigėjas ir 100 % akcijų savininkas – A. R. (kaltinamosios sūnėnas); UAB „K.“ vadovė - V. K. (4 t., 4-5 b. l.).

FNNT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 29 d. išvadų Nr. 5-4/46 „Dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (4 t., 80-103 b. l.) 6 punkte teigiama, kad UAB „M.“ 2010 m. sausio mėnesio apskaitoje įrašė pardavimų UAB „K.“ už 90 050,38 Lt. UAB „M.“ ilgalaikį turtą, išskyrus autodetales, kaltinamoji pardavė 2 061,03 Lt mažesne nei likutine verte; autodetales – 109 995,49 Lt mažesne nei įsigijimo kaina.

Byloje liko nepaneigti kaltinamosios teiginiai (6 t., 84 b. l.), kad dėl ilgo sandėliavimo pablogėjus prekių kokybei, joms fiziškai ir morališkai nusidėvėjus, pasikeitus prekių kainų lygiui rinkoje, atsiradus geresnės kokybės prekių analogų ir dėl to sumažėjus turimų atsargų pardavimo kainai gali susidaryti tokia situacija, kai konkrečių atsargų pardavimo kaina rinkoje tampa mažesnė už jų įsigijimo savikainą. Atsargų pardavimo rinkos kainai nukritus žemiau įsigijimo savikainos, bendrovė, siekdama atspindėti tikrąją finansinę būklę, turėjo teisę ir privalėjo nukrypti nuo įsigijimo savikaina pagrįsto atsargų įvertinimo ir įvertinti atsargas grynąja pardavimo kaina, kaip tai numato Tarptautinis apskaitos standartas Nr. 2, arba rinkos kaina, kaip tai numato Turto įvertinimo metinėje finansinėje atskaitomybėje taisyklės. Atlikus UAB „M.“ autodetalių perkainavimą jų likutinė vertė per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. sausio 5 d. būtų nukritusi daugiau kaip dvigubai: nuo 203 037,73 Lt iki 92 382,17 Lt (be PVM) arba 110 655,56 Lt (su PVM).

Turto pardavimas mažesne nei balansine verte savaime nereiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoris žalingas bankrutuojančiam pardavėjui ir/ar jo kreditoriams. Ištyrus ir įvertinus išvardintus įrodymus, darytina išvada, kad jie nepakankamai pagrindžia kaltinamosios veiksmų neteisėtumą, todėl V. K. išteisinama dėl nusikalstamos veikos pagal BK 208 straipsnio 2 dalį padarymo.

Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities VMI 2012 m. vasario 15 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl 37 000,35 Lt žalos valstybės biudžetui atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios (7 t., 55-56 b. l.). Patikslintą civilinį ieškinį grindė tuo, kad UAB „M.“, esant sunkiai ekonominei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, kitai susijusiai įmonei - UAB „K.“ - perleido įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas dengti UAB „M.“ skolas, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriui, t. y. tuo, kad kaltinamoji padarė BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Civiliniai ieškovai AB „K.“ ir UAB „B. k.“, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, skolos priteisimo (2 t., 1, 136 b. l.). Nurodo, kad UAB „M.“, kai jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, perleido turtą susijusiai UAB „K.“, kuris galėjo būti pateiktas padengti skolą.

Pripažinus, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, civilinių ieškovų Šiaulių apskrities VMI patikslintas ieškinys ir AB „K.“, UAB „B. k.“ civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Dėl skolininko nesąžiningumo (BK 208 str. 1 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 80-82, 120-121 b. l.; 5 t., 13-14, 59-60 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta kaltinamoji V. K. dėl nusikalimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad pradinis UAB „M.“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt. Vėliau ji iš asmeninių lėšų 0,5 mln. Lt padidino UAB „M.“ įstatinį kapitalą iki 510 000 Lt, nes kitaip AB „Snoras“ nedavė paskolos. Paskolos sutartis sudaryta 5 m., įmoka kas ketvirtį siekė po 80 000 Lt, palūkanos kas mėnesį - po 20 000 Lt. Paskolos grąžinimas užtikrintas kaltinamosios 600 000 Lt vertės žemės sklypo įkeitimu. Paėmusi iš banko 2 mln. Lt kreditą, UAB „M.“ nusipirko pastatus ir iš R. P. įmonės perpirko verslą su serviso įranga bei autodalimis. Be to, kaltinamoji per kelis kartus paskolino UAB „M.“ 120 000 Lt, nes trūko pinigų apyvartinėms lėšoms. Iš pradžių verslas sekėsi: UAB „M.“ darė kapitalinius remontus, statė priestatą, planavo plėsti servisą. Planus sugriovė 2009 m. prasidėjusi krizė ir šalia atsidaręs PC „Norfa“. Pamačiusi, kad vis sunkiau įvykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, nuo 2009 m. birželio mėnesio kaltinamoji pradėjo derybas su banku, prašydama atidėti suėjusių mokėjimų terminus, pratęsti nesuėjusių mokėjimų terminus, sumažinti palūkanas. Norėdama išsilaikyti, UAB „M.“ sumažino darbuotojų skaičių, kitas išlaidas. 2009 m. lapkričio mėnesį ji neinicijavo bankroto, laukdama šventinio laikotarpio. Tikėjosi atsigriebti, taip pat kad bankas duos nuolaidų. 2009 m. gruodžio mėnesį teko uždaryti restoraną, kuris davė mažiausią pelną ir reikalavo didžiausių sąnaudų. Paskui uždarė parduotuvę, nes dėl šalia esančio PC „Norfa“ į UAB „M.“ priklausančią parduotuvę ateidavo mažai pirkėjų. Gavusi neigiamą atsakymą iš banko ir nenorėdama įklimpti į dar didesnes skolas, inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Nemano, kad pasielgė neteisėtai iš UAB „M.“ susigrąžindama dalį paskolintų lėšų - 110 000 Lt, nes buvo didžiausia UAB „M.“ kreditorė ir labiausiai nukentėjusi iš visų kitų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės buvusios UAB „M.“ darbuotojos A. M., A. Ž., J. B., R. L., A. Š., J. S., L. G., G. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 65-67, 71-72, 76-77, 81-82, 86-87, 91-92, 98-99, 103-104 b. l.) teigė, kad UAB „M.“ nesumokėjo joms už darbą 2010 m. sausio-vasario mėn., kompensacijos už panaudotas atostogas ir išeitinės kompensacijos. Teisminio nagrinėjimo metu jos pretenzijų UAB „M.“ ar įmonės buvusiai direktorei nebeturėjo (6 t., 126, 144 b. l.; 7 t., 151-152 b. l.). Nurodė, kad darbo užmokestis už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti sumokėtas iki 2010 m. vasario 15-25 d., bet tada jau buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos UAB „M.“ iškėlimo ir įmonei vadovavo bankroto administratorius, taigi buvusi direktorė nebegalėjo mokėti atlyginimų. Iš Garantinio fondo nukentėjusiosios gavo darbo užmokestį už 2 mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Liudytoja UAB „M.“ vyriausioji finansininkė A. M. parodė, kad kaltinamoji žinojo apie prastą UAB „M.“ finansinę padėtį. Iš pradžių, kol bankui nereikėjo mokėti didelių palūkanų ir šalia neatsirado PC „Norfa“, kuris nuviliojo didesnę dalį jų pirkėjų, įmonės finansinė padėtis buvo gera. Išvardino V. K. veiksmus, kuriais ji stengėsi išvengti bankroto.

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, veikų juridinė kvalifikacija

UAB „M.“ 2007 m. kovo 13 d. steigimo sutartis, (pakeisti) įstatai ir įregistravimo pažymėjimas (4 t., 153-155, 158-169, 184-193 b. l.; 6 t., 59-69 b. l.), UAB „M.“ akcininkų sąrašas (4 t., 214 b. l.; 6 t., 76 b. l.), kasos pajamų orderis Nr. 6 ir jo kvitas (6 t., 75 b. l.), vienintelio akcininko V. K. 2008 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl UAB „M.“ įstatinio kapitalo padidinimo ir su tuo susijęs įstatų 3.1 punkto pakeitimas (4 t., 176, 181-183 b. l.) įrodo, kad UAB „M.“ buvo įsteigta 2007 m. kovo 30 d., 100 % įmonės akcijų priklausė V. K., kuri ėjo UAB „M.“ direktorės pareigas. Pradinis UAB „M.“ įstatinis kapitalas sudarė 10 000 Lt, 2008 m. V. K. įstatinį kapitalą padidino iki 510 000 Lt, įnešdama 0,5 mln. Lt grynų pinigų.

Kaip matyti iš kaltinamosios parengtos lentelės (6 t., 79 b. l.), specialisto parengtos lentelės (4 t., 89 b. l.), kaltinamoji 2008 m. sausio 14 d. paskolino UAB „M“ 10 000 Lt, 2008 m. gegužės 7 d. – 40 000 Lt, 2008 m. gegužės 29 d. – 30 000 Lt, 2009 m. gegužės 8 d. – 40 000 Lt, iš viso - 120 000 Lt.

UAB „M.“ balansai, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei aiškinamieji raštai už 2007-2009 m. (4 t., 113-143); UAB „M.“ 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. balansai, 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita (6 t., 70-74 b. l.) patvirtina, kad 2007 metus UAB „M.“ baigė turėdama 614 Lt grynojo nuostolio, 2008 m. – 131 485 Lt grynojo nuostolio, 2009 m. – 167 534 Lt grynojo nuostolio. UAB „M.“ 2007 m. turėjo turto už 9 824 Lt; skolų už 438 Lt, 2008 m. turėjo turto už 2 824 056 Lt ir skolų už 2 446 155 Lt, 2009 m. turėjo turto už 2 529 084 Lt ir skolų už 2 318 717 Lt.

Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Mokesčių mokėtojų skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. raštas Nr. (25.27)S1-7471 bei jį lydintys dokumentai (4 t., 43-53 b. l.) pagrindžia, kad UAB „M.“ 2009 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimų biudžetui neturėjo.

Iš UAB „M.“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių Nr. 02-11, 03-11, 06-11, 01-11, 03-12, 02-12, 03-12, 05-12, 03-01, 02-01, 02-02, 08-02 (6 t., 191-192, 195-196, 198-201, 203-206 b. l.); kasos pajamų orderio Nr. 748771 ir ataskaitos (7 t., 2 b. l.) matyti, kad UAB „M.“ sumokėjo darbuotojoms (nukentėjusioms) už darbą 2009 m. lapkričio – 2010 m. vasario mėnesiais (sumokėjimo data nenurodyta).

V. K., būdama UAB „M.“ direktorė, 2009 m. gruodžio 28 d. surašė pareiškimą Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „M.“ iškėlimo (6 t., 77-78 b. l.).

FNNT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 29 d. išvadų Nr. 5-4/46 „Dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (4 t., 80-103 b. l.) 6 punkte teigiama, kad iš UAB „M.“ 2010 m. sausio mėnesį tvarkytos kasos knygos nustatyta, kad gauti iš UAB „K.“ 85 050,38 Lt panaudoti paskolos V. K. grąžinimui.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „M.“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Š.“ (1 t., 26-27 b. l.; 4 t., 29-30, 201-202 b. l.).

Šiaulių apskrities VMI 2010 m. kovo 23 d. pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą Nr. MT-140 (4 t., 57-58 b. l.) teigiama, kad UAB „K.“ pagal UAB „M.“ 2010 m. sausio mėnesio vardu išrašytose sąskaitose faktūrose išskirto 15 629 Lt PVM neatskaitė, o nurašė į neleidžiamus mokėjimus.

Šiaulių apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų 2010 m. kovo 23 d. ataskaitoje Nr. MT-140 (1 t., 39 b. l.; 4 t., 59-65 b. l.) nurodyta, kad UAB „M.“ mokesčių mokėtojo kortelėje 2010 m. kovo 23 d. yra 35 886,91 Lt nepriemoka. Bendrovė pateikė PVM deklaraciją FR0600 už 2010 m. vasario mėnesį, metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN104A už 2010 m. ir nekilnojamojo mokesčio deklaracijos KIT711 už 2010 m. Nuo 2010 m. kovo 8 d. UAB „M.“ dirba trys darbuotojai.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino pirminį BUAB „M.“ kreditorių sąrašą, bendra pradinė patvirtinta BUAB „M.“ kreditorių reikalavimų suma, įskaitant kaltinamosios ir nukentėjusiųjų bei Šiaulių apskrities VMI reikalavimus, - 2 293 335,98 Lt (1 t., 29-30; 4 t., 31-32 b. l.; 7 t., 20-21 b. l.).

Garantinis fondas BUAB „M.“ darbuotojams (aštuonioms nukentėjusiosioms, taip pat I. M.) 2010 m. gruodžio 29 d. bendrai išmokėjo 21 373,65 Lt, tenkindamas jų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais (4 t., 39 b. l.; 5 t., 4 b. l.; 7 t., 1 b. l.).

BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino vieno ar kelių iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Šio nusikaltimo subjektas specialus – tik įmonės vadovai ar jų įgalioti atstovai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną iš BK 208 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius - turtinės žalos kitiems kreditoriams padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2010). Nors straipsnyje nenurodyta, kokio dydžio žalos padarymas laikytinas nusikaltimu, teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai kreditoriams padarytos turtinės žalos dydis viršija 150 MGL arba 19 500 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2009).

Kreditoriaus reikalavimo tenkinimas suprantamas kaip aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis sąmoningai ir laisva valia, esant kreditorių daugetui ir negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kitų kreditorių nenaudai visiškai arba iš dalies įvykdo prievoles išskirtinių kreditorių naudai, panaikindamas skolą (-as) išskirtinių kreditorių atžvilgiu ar jas sumažindamas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-779-376/2011).

Nagrinėjamoje byloje kalbama apie vieno kreditoriaus – UAB „M.“ buvusios vadovės V. K. - reikalavimo tenkinimą, UAB „M.“ neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nors kaltinamoji neigė padariusi nusikaltimą pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, bet ji kvestionavo atliktų veiksmų juridinį vertinimą, o ne faktus, kurie teisiškai reikšmingi, siekiant nustatyti, ar padarytas minėtas nusikaltimas, o būtent: pripažino, kad žinojo apie ypač sunkią UAB „M.“ finansinę padėtį, dėl kurios įmonė negalės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, apie tai paskelbė viename iš šalies dienraščių, inicijavo UAB „M.“ bankroto bylos iškėlimą; UAB „M.“ lėšas išsimokėjo sau, iš dalies susigrąžindama įmonei 2008-2009 m. suteiktą paskolą (t. y. 110 000 Lt iš 120 000 Lt); dėl to padarė didesnę negu 150 MGL (arba 19 500 Lt) turtinę žalą likusiems UAB „M.“ kreditoriams, nes sumažinus UAB „M.“ turto masę (ir vieną skolą) sumažėjo kitų kreditorių galimybės atgauti iš bankrutuojančios įmonės skolas proporcingai pagal bankroto byloje nustatytą kreditorių eilę.

Ištyręs ir įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuoti teisingai, abejoti jos kaltumu nėra pagrindo. Nurodydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 str. 1 d. 1 p.), teismas patikslina kaltinime klaidingai nurodytas aplinkybes, susijusias su kaltinamosios V. K. direktorės pareigų „Mikegava“ ėjimo pabaiga (vietoj datos “iki 2010 m. vasario 25 d.” įrašydamas datą „iki 2010 m. vasario 9 d.“), patenkintų kaltinamosios reikalavimų apimtimi (vietoj žodžio „visiškai“ įrašydamas žodžius „iš dalies“). Teismo padarytos kaltinimo korekcijos neturi įtakos veikos kvalifikavimui, tad kaltinamosios padėties nesunkina. Iš kreditorių, kuriems kaltinamoji šiuo nusikaltimu padarė turtinės žalos, sąrašo neeliminuojamos buvusios UAB „M.“ darbuotojos. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad nors formaliai darbo užmokesčio mokėjimas už praėjusį mėnesį nukeltas į kito mėnesio 15-25 d., vadinasi, už 2010 m sausio mėnesį atlyginimai turėjo būti mokami 2010 m. vasario antroje pusėje, o tada jau buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir V. K. nebeturėjo administracijos įgaliojimų, bet skola susidarė, kai ji vienvaldiškai veikė UAB „M.“ vardu (2010 m. sausio mėn.), ir jos vadovaujama įmonė neturėjo sukaupusi (rezervavusi) pakankamai lėšų, iš kurių atėjus nukeltam terminui galėtų išmokėti darbuotojoms darbo užmokestį, todėl prireikė Garantinio fondo pagalbos.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., L. G., J. S. ikiteisminio tyrimo metu pareikšti civiliniai ieškiniai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės kompensacijos (turėtų būti – išeitinės išmokos) priteisimo (1 t., 69, 74, 79, 84, 89, 94, 101, 106 b. l.), atmetami dėl šių priežasčių. Pirma, kompensaciją už nepanaudotas atostogas buvusios darbuotojos gavo iš Garantinio fondo. Antra, išeitinė išmoka mokama nutraukiant darbo sutartį (DK 140 str., ĮBĮ 19 str. 1-2 d.). Darbo sutartis su buvusiomis darbuotojomis darbdavio bankroto atveju nutraukė bankroto administratorius (DK 137 str.), tad kaltinamoji, kaip buvusi UAB „M.“ direktorė, nėra asmeniškai atsakinga buvusiems darbuotojams už išeitinių išmokų išmokėjimą.

Civilinių ieškovų UAB „B. p.“, UAB „M.“, UAB „I.“, UAB „P.“, KŪB „S.“, civiliniai ieškiniai, ikiteisminio tyrimo metu pareikšti kaltam asmeniui dėl skolos, kai kuriais atvejais – dėl skolos, netesybų bei materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo (1 t., 196 b. l.; 2 t., 20, 114, 186 b. l.; 3 t., 1, 26 b. l.), paliekami nenagrinėti, nes baudžiamosiose bylose sprendžiami ne iš civilinių teisinių santykių kylantys skolos, netesybų, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, bet nusikalstama veika padarytos (ne)turinės žalos atlyginimo klausimai.

Civilinių ieškovų UAB „A.“, UAB „L.“, UAB „M.V.“, UAB „B. ir ko“ civiliniai ieškiniai, ikiteisminio tyrimo metu pareikšti UAB „M.“ dėl skolos, kai kuriais atvejais – dėl skolos, netesybų, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo (1 t., 161-162 b. l.; 2 t., 56-59, 171 b. l.; 3 t., 41 b. l.), civilinio ieškovo AB „V.“ (buvęs pavadinimas - AB „R.“) ikiteisminio tyrimo metu bendrovei „M.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (3 t., 9-11 b. l.), paliekami nenagrinėti, nes baudžiamosiose bylose sprendžiami ne iš civilinių teisinių santykių kylantys skolos, netesybų, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, bet nusikalstama veika padarytos (ne)turinės žalos atlyginimo klausimai, be to, UAB „M.“ baudžiamojoje byloje nedalyvauja, todėl teismas negali pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 266 str.).

ŽŪB „N.“, UAB „B.“ civilinių ieškinių nereiškė (2 t., 109 b. l.; 3 t., 104 b. l.), nepaisant to, buvo pripažinti civiliniais ieškovais (2 t., 133-135 b. l.; 106-108 b. l.).

Skirdamas V. K. bausmę už nusikaltimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamosios pagal BK 208 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.); nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia: kaltinamoji, suvokdama, kad UAB „M.“ nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, jai akivaizdžiai gresia bankrotas, iš dalies patenkina vieno – savo – reikalavimą; numatė, kad dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti turtinę žalą, ir, nors nenori, kad dėl jos neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji dirba UAB „K.“ direktore (4 t., 4 b. l.), neįtraukta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (5 t., 25 b. l.), anksčiau neteista (5 t., 20 b. l.), bausta administracine tvarka pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (5 t., 21-24 b. l.; 8 t., 24-27 b. l.).

Skolininko nesąžiningumas, pasireiškęs vieno ar kelių kreditorių reikalavimų prioritetiniu tenkinimu, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 2 m.

Asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Teismo vertinimu, kaltinamajai už nusikalstamos veikos pagal BK 208 straipsnio 1 dalį padarymą adekvati bausmė yra bauda, kurios dydis beveik 10 k. mažesnis už kreditoriams padarytą turtinę žalą - 100 MGL (arba 13 000 Lt) (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., 15-17 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kaltinamajai prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (5 t., 53-54, 68-69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. išteisinti dėl kaltinimo, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. K. pripažinti kalta padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 100 (vieno šimto) MGL, kas atitinka 13 000 Lt (trylika tūkstančių litų), baudą.

V. K. išteisinti dėl kaltinimo, padarius BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Civilinių ieškovių A. M., A. Ž., J. B., G. K., R. L., A. Š., L. G., J. S. civilinius ieškinius atmesti.

Civilinių ieškovų UAB „B.D.“, Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „K.“, UAB „A.“, UAB „B. p.“, UAB „B. k.“, UAB „M.“, UAB „L.“, UAB „M.V.“, UAB „I.“, UAB „P.“, AB „V.“ (buvęs pavadinimas - AB „R.“), KŪB „S.“, UAB „B. ir ko“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. K. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 0,0942 ha žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1223-3720, ant jo stovintiems pastatams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. 9195-0009-5018, ūkiniam pastatui, unikalus Nr. 4400-1236-7481, kiemo (inžinieriniams) statiniams, unikalus Nr. 9195-0009-5061, esantiems (duomenys neskelbtini); 1,26 ha žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0398-7248, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.