- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-95/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- G. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
jis 2007 m. liepos 25 d., veikdamas bendrininkų grupe su G. A., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiems I. ir R. S. priklausančio serviso teritorijoje, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiesiems R. S. ir I. S. fizinio smurto vartojimu jų ir jų vaikų atžvilgiu, taip pat G. A. panaudojus fizinį smurtą, t. y. suduodant ne mažiau keturių smūgių kumščiu R. S. į veidą, reikalavo, kad R. S. atsisakytų nuo didelės vertės turtinio reikalavimo sumokėti 20 000 eurų, už G. A. žmonos vardu iš I. S. firmos įgytą automobilį „XXXXXXXX valst. Nr. XXXXXXXX
be to, jis nuo 2006 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fiziniu smurtu, vertė nukentėjusįjį perduoti jo ir kartu su juo veikiančių asmenų naudojimui įvairius nukentėjusiajam ir jo įmonei priklausančius automobilius:
nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, grasindamas fizinio smurto naudojimu, paėmė iš nukentėjusiojo naudojimui automobilį ,,XXXXXXXX, valst. Nr. XXXX ir negrąžino apie 3 mėnesius, tol kol jo neapgadino, taip padarydamas nukentėjusiajam 8 000 eurų turtinę žalą;
nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, grasindamas smurto naudojimu, paėmė iš nukentėjusiojo naudojimui automobilį ,,XXXXXXXX itališkas valst. Nr. XXXX ir negrąžino apie 4 mėnesius, tol kol jo neapgadino, taip padarydamas nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą;
2007 m. rugpjūčio 21-22 dienomis, veikdamas bendrai su G. A., grasindamas fiziniu smurtu privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonei ,,XXX“ priklausantį automobilį ,,VW LT-46“, valst. Nr. XXXXXXX kurį naudodamiesi apgadino, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam 370 Lt turtinę žalą;
2007 metais, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su G. A., A. Ž. (ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu nutrauktas jam mirus), grasindamas fiziniu smurtu, privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonės ,,xxx“ žinioje buvusį automobilį ,,VW Touareg“ su Rusijos Federacijos valst. Nr. XXXX, kurį naudodamiesi apgadino, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam 7 000 Lt turtinę žalą;
be to, jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), esančio serviso patalpose, veikdamas kartu su G. A. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas fizinio smurto vartojimu R. S. ir jo artimųjų atžvilgiu, neturėdamas teisėto pagrindo savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį R. S. perduoti 10 000 JAV dolerių, kaip ,,baudą“ už R. S. veiksmus, kuriais R. S. bandė ieškoti pagalbos dėl G. J. ir jo bendrininkų veiksmų;
be to, jis tęsdamas neteisėtus veiksmus ir siekdamas priversti nukentėjusįjį perduoti 10 000 JAV dolerių, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), esančio serviso teritorijoje, veikdamas bendrai su G. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš serviso darbuotojų E. Č. ir M. Š. laikinai atėmė mobiliojo ryšio telefonus, taip pat grasindamas darbuotojams fiziniu smurtu reikalavo, kad jie neperspėtų R. S., jog jis kartu su bendrininkais yra atvykęs į serviso patalpas ir neleisdamas iš serviso E. Č. ir M. Š. išvykti iš tarnybinių patalpų, neteisėtai atėmė jiems laisvę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi G. J. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumas ir įstatymų sankcijose numatytos didesnės nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmės rodo BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų ,,kitų aplinkybių“ buvimą bei leidžia ir toliau manyti, kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, sunkių nusikalstamų veikų inkriminavimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, neišnykęs teistumas ir tai, kad viena iš inkriminuotų veikų įeina į BPK 122 straipsnio 4 dalies sudėtį, duoda pagrindą ir toliau manyti, kad būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. J. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog suėmimą tęsiant ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Tokių įrodymų šioje byloje nėra. Be to, vien ta aplinkybė, kad jis yra kaltinamas sunkaus tam tikro nusikaltimo padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Skundžiamos nutarties pagrindu jis bus suimtas daugiau kaip metus laiko, tai pažeidžia jo kaip piliečio teisę į kuo greitesnį bylos proceso užbaigimą. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė, kad jis yra darbingas tik 40 procentų, jo sveikata bloga, šiuo metu reikia tvarkyti neįgalumo pratęsimo formalumus, o tam reikalingi įvairūs tyrimai, kurių būdamas suimtas, negali atlikti. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, todėl mano, kad BPK 119 straipsnyje keliami tikslai gali būti pasiekti ir kitų kardomųjų priemonių pagalba.
Teismo posėdyje gynėjas prašo suimtojo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo G. J. skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2008 m. spalio 9 d. skiriant G. J. suėmimą bei vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų R. S. ir I. S. apklausos protokoluose, liudytojų M. Š., A. B. apklausos protokoluose, asmens parodymų atpažinti protokoluose, video įraše ir kituose ikiteisminio tyrimo metu surašytuose dokumentuose.
Suėmimas G. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Apygardos teismas, nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad kaltinamasis dėl jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kad jos pakaktų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad G. J. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbingas tik 40 procentų. Šie kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys neduoda pagrindo manyti, jog G. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nepripažįstamas pagrįstu. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu skundžiamos nutarties naikinimui, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas – manymas, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, yra nustatytas teisingai.
Iš G. J. inkriminuojamų veikų aprašymo matyti, kad jis kaltinamas padaręs nusikaltimus, veikdamas su kitais asmenimis. Jo vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus yra vienas iš pagrindinių ir lemiamų nusikalstamiems padariniams atsirasti. G. J. teistas, teistumas neišnykęs. Jis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, veiksmų mastas bei pakartotinumas rodo, jog inkriminuojamų nusikaltimų darymas gali būti kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Iš skundžiamos nutarties matyti, jog suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, persekiojant už inkriminuojamus nusikaltimus. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu vyksta bylos teisminis nagrinėjimas. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę ir atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.
Dėl to šioje proceso stadijoje pratęstas suėmimo terminas vis dar patenka į pateisinamą tokio laiko tarpo sampratą, nes tyrimas vyksta gana intensyviai.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad G. J. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo G. J. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.