Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį – galutine bausme laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant laiku nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine bausme 40 parų arešto;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine bausme 70 parų arešto;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – galutine bausme laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje;

kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. R. 2019 m. kovo mėn. 15 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais, tiesiogiai siūlė duoti 300 eurų kyšį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams A. D. ir M. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti nėra įgyta, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, pasiūlė didesnį negu 1 MGL dydžio kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad išvengtų atsakomybės, tai yra, už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis Š. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su drauge S. G. sėdėjo automobilyje, kuriam buvo įjungtos šviesos, privažiavo policijos pareigūnai, patikrino, išsigando ir pabėgo, bet policijos pareigūnai sugavo, įsodino į policijos automobilį ir atvežė į Pakruojo ligoninę, kur buvo paimtas tyrimui jo šlapimas. Patikrinus šlapimą, policijos pareigūnai atvežė juos į tą pačią vietą ir surašę protokolą, paleido. Po kurio laiko jis pradėjo važiuoti link namų, nes norėjo draugę parvežti į namus, važiavo Pakruojo rajonu, nes nežinojo kaip grįžti. Pavažiavus už posūkio, policijos pareigūnai jį sustabdė. Tai įvyko šių metų kovo 15 dienos naktį, apie trečią valandą. Policijos pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone. Jis vairavo mamos automobilį, kurį buvo pasiėmęs savavališkai, nes mama tuo metu gulėjo ligoninėje. Vairuotojo teisių neturi. Policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus, pateikė mašinos dokumentus, savo asmens dokumentą. Išsigando, nes neturi vairuotojo teisių, pareigūnui iš karto pasisakė apie tai, policijos pareigūnas liepė išlipti iš automobilio. Išlipęs policijos pareigūnui pasiūlė susitarti, pasiūlė 200 eurų, pinigų nerodė, tik pasiūlė. Pareigūnas nuėjo prie tarnybinio automobilio ir kažką šnekėjosi su kitu pareigūnu, po to liepė jam ateiti. Jam nuėjus, abu pareigūnai buvo prie mašinos ir jis pasiūlė 300 eurų, pareigūnai pasakė, kad tai yra nusikalstama veika, įspėjo jį. Tada pareigūnai įsodino jį į automobilį ir atvežė į Pakruojo ligoninę kraujo tyrimui atlikti. Jis buvo blaivus. Iš ligoninės išvežė į areštinę. Kai jam buvo atliktas šlapimo tyrimas, šlapime buvo rasta marihuanos, už ką jam buvo surašytas protokolas. Jis taip pasielgė pirmą kartą, siūlydamas pinigus pareigūnams, labai dėl to gailisi. Jis yra registruotas užimtumo tarnyboje, buvo susiradęs darbą, tačiau neturi dokumentų ir negali įsidarbinti, kadangi dokumentai yra likę automobilyje. Darant nusikaltimą, pripažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Labai gailisi, pasimokė, daugiau taip nebesielgs. Siūlydamas pareigūnui pinigus, pinigų su savimi turėjo.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. R. padaryta veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui už neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo Š. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis Š. R. teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė per bausmės atlikimo laiką (b. l. 46-53, 54-59), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 62-71), padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nedirbantis (b. l. 72), yra gana jauno amžiaus, gyvena su tėvais (b. l. 44-45), prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir nuoširdžiai gailisi, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir atidedant jos vykdymą (BK 41, 50, 64¹, 75 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam Š. R. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2019 m. sausio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dalimi.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką nuteistajam Š. R. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 15 d., 3.05 val. iki 2019 m. kovo 15 d., 15.06 val., tai yra, viena para (b. l. 96-98, 101-102).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti Š. R. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 93-95).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2 vnt. kompaktinių diskų su garso ir vaizdo įrašais iš policijos tarnybinio automobilio, saugomi voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2019 m. sausio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dalimi ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, 3 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 15 d., 3.05 val. iki 2019 m. kovo 15 d., 15.06 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti Š. R. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2 vnt. kompaktinių diskų su garso ir vaizdo įrašais, saugomų voke prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.