- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-240-190-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01454-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- A. J.
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-190/2012 Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01454-2010-0
2012 m. kovo 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir jam paskirta 2600 litų (20 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 metams 6 mėnesiams uždrausai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad 2010-10-04, apie 17.45 val., vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, Vilniuje, Žalgirio g. ties pastatu Nr. 109, prieš išvažiuodamas iš aikštelės į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės atvažiuojančio motociklo Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. L., dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu M. L. ir L. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad A. J., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko spalio 4 d. apie 17:45 val., kuomet yra šviesus paros metas, oro sąlygos matomumo neblogino. Įvykio vieta yra tiesi kelio atkarpa, kur A. J. iš dešinės atvažiuojančios transporto priemonės yra gerai matomos. Tuo labiau, kad M. L. važiavo pirmas automobilių kolonoje, todėl jo užstoti niekas negalėjo ir neužstojo. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo M. L. parodymais nustatyta, kad A. J. į Žalgirio gatvę įvažiavo M. L. jau būnant netoli įvykio vietos, t.y. situacija nebuvo tokia, kad A. J. įvažiavo į Žalgirio gatvę tuo pačiu sudarydamas kliūtį Žalgirio gatve link Geležinio Vilko gatvės važiuojančioms transporto priemonėms ir joje stovėjo bei laukė, kol jam atsiras galimybė baigti manevrą, o M. L. atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Teismui nustačius, kad A. J. turėjo pareigą ir galimybę numatyti pasekmes, darytina išvada, kad jis veikė nusikalstamai nerūpestingai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir nesant tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nepagrįstai jį nubaudė. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Nukentėjusysis, anot apeliantų, jei ir nepažeidė KET reikalavimų, tačiau akivaizdžiai buvo neatidus ir nedrausmingas eismo dalyvis, todėl iš esmės, nesant tiesioginių vieno ar kito eismo įvykio dalyvio kaltę pagrindžiančių įrodymų, dėl autoįvykio turėtų būti nustatyta abipusė A. J. ir M. L. kaltė.
Šalies argumentai
Skunde pažymima, jog aiškindamas įvykio aplinkybes A. J. nurodė, kad sukdamas į Žalgirio gatvę, buvo įsitikinęs, kad yra saugu atlikti posūkio manevrą. Tą patvirtino ir eismo įvykio liudytoja D. B.. Teismas, anot apelianto, iš esmės vadovavosi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurių faktiškai nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nes objektyviais ir nepaneigiamais įrodymais jo kaltė nepatvirtinta. Teismas vertino tas aplinkybes, kurios netiesiogiai leido daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio kaltas A. J., tačiau nevertino gynybos pateiktų versijų, teisinančių A. J. ir patvirtinančių galimą M. L. kaltę arba leidžiančių nustatyti abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, objektyviai vertinant nukentėjusiojo M. L. veiksmus iki eismo įvykio ir po jo, byloje pakanka įrodymų jei ne nustatyti M. L. kaltę, tai bent pripažinti, kad jis tiek pat ar net daugiau nei A. J. buvo neatsargus ir netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją. Tai, kad M. L. vairavo motociklą, kuriam nebuvo atlikta tecninė apžiūra ir vežė juo sūnų pažeisdamas KET reikalavimus, leidžia daryti prielaidas, kad jis pats buvo piktybiškai nedrausmingas eismo dalyvis ir eismo įvykis galėjo kilti dėl jo paties veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.
Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., vairuodamas automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš išvažiuodamas iš aikštelės į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės atvažiuojančio motociklo Harley Davidson, valst. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. L., dėl ko su juo susidūrė.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, eismo įvykio mechanizmą patvirtina byloje esanti 2011-04-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3219 (10), kurioje nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Corsa“ vairuotojo A. J. veiksmai – išvažiuodamas iš išvažiavimo iš aikštelės ir įvažiuodamas į Žalgirio g., nedavė kelio antra eismo juosta kryptimi nuo Kalvarijų gatvės link Geležinio Vilko gatvės važiavusiam motociklui „Harley Davidson“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Harley Davidson“ vairuotojo M. L. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamojo motociklo – turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jeigu, iškilus grėsmei eismo saugumui, jo vairuojamas motociklas buvo nutolęs ne mažesniu kaip 24,6 m atstumu nuo susidūrimo su automobiliu „Opel Corsa“ vietos (b.l. 70-74).
Apeliacinio skundo argumentas, jog A. J., sukdamas į Žalgirio gatvę, buvo įsitikinęs, kad yra saugu atlikti posūkio manevrą ir tai neva patvirtino liudytoja D. B. yra nepagrįstas, paneigiamas byloje surinktais ir ištirtais rodymais bei pripažintinas subjektyvia apelianto nuomone. Kolegija pažymi, jog, atvirkščiai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, šio fakto teisiamajame posėdyje liudytoja nepatvirtino, ji tik parodė, jog „<...> matė, kad ta mašina („Opel Astra“) išsukinėjo iš Žalgirio Maximos, kai tą mašiną pamačiau, ji stovėjo <...>“, be to, pažymėjo, jog „<...> aš tarpo įvažiuoti nebuvau palikusi <...>“ (b.l. 189-198).
Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, padarė pagrįstą išvadą, jog eliminavus iš įvykių sekos nustatytą A. J. pažeidimą – išvažiavimą į kelią ir nedavimą kelio juo važiuojančioms transporto priemonėms, vertinant įvykių eigą A. J. elgesio modeliu, kuomet jis į Žalgirio gatvę neišvažiuoja ir nesudaro kliūties M. L. vairuojamam motociklui, o stovi ties išvažiavimu į Žalgirio gatvę, yra akivaizdu, kad tokiu atveju eismo įvykis įvykęs nebūtų, kas leidžia teismui konstatuoti, kad A. J. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog M. L. buvo nedrausmingas eismo dalyvis, t.y. taip pat pažeidė KET reikalavimus, nes jo vairuojamas motociklas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, be to, jis vežė be šalmo keleivį, kuriam nebuvo 12 metų, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, šie jo padaryti pažeidimai negali būti pripažinti pagrindine priežastimi autoįvykiui kilti, ką skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jis (A. J.) iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau šis teiginys yra paneigiamas teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame pažymėta, jog kaltinamasis A. J., prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą, parodė, jog kuo kaltinamas suprato, kaltę pripažįsta iš dalies (b.l. 189-198), o baudžiamosios bylos medžiaga tvirtina, jog nei nuteistasis, nei jo gynėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 6 d. pastabų nepareiškė.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nevertino gynybos pateiktų versijų, nes iš priimto nuosprendžio matyti, jog teismas pateiktas versijas vertino ir padarė išvadą, jog klausimai, kodėl link Kalvarijų gatvės važiavę automobiliai stovėjo, ar A. J. kas nors iš vairuotojų (greičiausiai D. B.) paliko vietos įvažiuoti, kokiu eiliškumu sankryžoje esančiame šviesofore dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, nustačius, kad A. J. pažeidė KET ir dėl jo KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, neturi reikšmės bylai išspręsti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.