Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant pažeidėjui V. K., nukentėjusiajam R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V.K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. rugpjūčio 2 d., 00 val. 48 min., Kėdainių mieste, S. Dariaus ir S. Girėno g., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, apsisukdamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino.

Nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atvažiavo iš Panevėžio su dar keturiais asmenimis į ledų šventę. Po 24.00 val. grįžo prie savo automobilio, tačiau išvažiuoti negalėjo, nes nebuvo atsilaisvinusi dešinė juosta. Atsiradus laisvai vietai apsisukti, jis pajudėjo tiesiai į apsisukimo vietą. Jam sustojus į jį atsitrenkė automobilis, kuris važiavo atbuline eiga, šio automobilio greitis nebuvo didelis. Jis liko stovėti vietoje, o po to, automobiliui nuo jo pavažiavus, išlipo. Į jį atsitrenkęs automobilis judėjo nepertraukiamai, jo vairuotojas nesidairė ir sustojęs nebuvo, bei nuvažiavo. Savo elgesiu vairuotojas neparodė, kad jis būtų jautęs ar girdėjęs eismo įvykį. Šiuo metu jo automobilis draudimo lėšomis yra sutvarkytas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013). Sprendžiant, ar asmens veika– pasitraukimas iš eismo įvykio vietos– pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.

Surinktų įrodymų visuma– administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo paaiškinimai bei išanalizuoti byloje kiti įrodymai neleidžia kategoriškai teigti, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Įvertinus tiek kliudyto, tik kliudžiusiojo automobilio apgadinimų mastą, aplinkybę, kad eismo įvykis kilo automobiliui judant nedideliu greičiu, spręstina, jog V. K. galėjo nepajusti kontakto, taigi ir eismo įvykio su kitu automobiliu. V. K. automobiliui tik nežymiai apgadintas buferis (jo paaiškinimu buferį paspaudus ranka jis atsistatė į vietą), o nukentėjusiojo automobiliui įlenktos priekinės vairuotojo durelės. V. K. vairuotas automobilis į kliudytą automobilį atsirėmė nedideliu greičiu, jų kontaktas nebuvo braukiamojo pobūdžio, dėl ko eismo įvykio metu sukeltas garsas, teismo vertinimu, galėjo būti mažiau girdimas (nei automobiliams braukiant vienas kitą). V. K. nurodė, ši aplinkybė nebuvo paneigta, kad jo automobilyje grojo muzika. Eismo įvykis įvyko nakties metu, ypatingai intensyvioje eismo vietoje po įvykusio koncerto, V. K. automobiliui judant atbuline eiga. Visos šios aplinkybės teismo vertinimu galėjo lemti, kad V. K. galėjo negirdėti eismo įvykio. Be to byloje nėra jokių duomenų, tą patvirtino ir nukentėjusysis, kad V. K. po jo automobilio kontakto su kitu automobiliu būtų sustojęs, išlipęs pasižiūrėti, ar būtų kitaip suabejojęs dėl kilusio eismo įvykio. Policijos pareigūnai S. R. ir E. S., pažeidimo dieną surašę tarnybinius pranešimus, paties eismo įvykio nematė, pranešimai apie eismo įvykio aplinkybes surašyti iš nukentėjusiojo R. G. parodymų ir iš esmės atitinka nukentėjusiojo paaiškinimus, duotus teismui posėdžio metu.

Administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d., kaip minėta, gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, kuri šioje situacijoje nenustatyta. Nustačius, kad V. K. nesuvokė, kad kilo eismo įvykis, jis nesuvokė ir savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir LR Konstitucijos 31 str. 1d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LVAT nutartis Nr. N575-55/2008). Esant šioms aplinkybėms, laikytina neįrodyta, kad V. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai (kaip minėta, šis pažeidimas padarytas tik tyčia), dėl ko aplinkybė, kad V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai šalintina, ir administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl V. K. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties- ATPK 250 str. 1 p.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Priešingai nei minėta ATPK 130 str. 1 d., šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai). Taigi, tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nustatyta kad nukentėjusiajam šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala- buvo išduota pažyma draudimo bendrovei, o paties nukentėjusiojo paaiškinimu, jo automobilis po eismo įvykio buvo remontuojamas- buvo lyginamos ir nudažytos automobilio skardos. Taigi ištyrus ir įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad V. K., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga, apsisukdamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. V. K. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., be jo prisipažinimo yra įrodyta liudytojo R. G. paaiškinimais, taip pat ir kita bylos medžiaga: 2015-08-24 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-36539862-15 (b. l. 1-2), įvykių registro pažyma (b. l. 3- 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5- 6), tarnybine ataskaita (b. l. 7), R. G. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), fotonuotraukomis (b. l. 17).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažįsta kaltę, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra- administracinio nurodymo 2014 m. surašymas ir įvykdymas neužtraukia baustumo. V. K. vykdo ind. veiklą (b. l. 22- 23), neteistas (b. l. 21). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ATPK 127 str. 2 d., sankcijoje numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

bylos dalį dėl V. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

V. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.