Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. A. ir jos atstovei adv. J. Šlapaitienei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Steponavičienei, nedalyvaujant atsakovui A. A., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta viešu skelbimu, taip pat neatvykus kreditoriaus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

7. Nepilnamečio sūnaus A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove I. A..

Ieškovės I. A. ieškinys atsakovui A. A. tenkintinas visiškai.

Dėl santuokoje sutuoktinių įgyto turto padalijimo būdo, jo vertės nustatymo.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos A. T. taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Pasak ieškovės butą esantį (duomenys neskelbtini), ji ir atsakovas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės. Ši aplinkybė įrodo, kad butas buvo perkamos bendriems šeimos interesams tenkinti, kadangi prieš tai jie susilaukė sūnaus (b.l.7). Toks sutuoktinių sutarimas atitiko sutuoktinių pareigas – prisidėti bei tenkinti bendrus šeimos ir kito sutuoktinio poreikius (LR CK 3.27 str. 1 d.). Šeimos teisiniams santykiams būdingas bendrumas (LR CK 3.28 str.), tačiau ginčo atveju nustatyta, kad atsakovas siekė šioje byloje dalijamą turtą laikyti savo asmenine nuosavybe ir buvo jį pardavęs. Tačiau, tiek ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės iš kitos civilinės bylos, tiek šio posėdžio metu duoti jos paaiškinimai liudija, kad šis turtas buvo perkamas bendriems šeimos interesams tenkinti. Be to ieškovės teiginį patvirtina tai, kad nekilnojamasis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu viešame registre yra užregistruotas, kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad LR CK 3. 88 str. 3 d. nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai.

Teismas tenkindamas ieškovės prašymą dėl nelygių dalių nustatymo, atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalytino turto pobūdį, ankstesnių ieškovės teisių į butą praradimą, ieškovės gaunamas pajamas, bei kitas, ir sprendžia, kad byloje yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo pačiu pastebėtina, kad sutuoktinio pajamos yra reikšminga aplinkybė CK 3.123 straipsnio 1 dalies prasme. Sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo.

Pažymėtina, kad net ir išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo atveju, atsiranda pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.194 straipsnis) faktas, savaime nepašalina nepilnamečio vaiko interesų kaip pagrindo, į kurį teismas turi atsižvelgti padalydamas sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnis). CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas turtą pagal CK 3.123 straipsnį. Byloje nustatyta, kad padalijamas butas yra vieno kambario, jame auga nepilnametis sutuoktinių vaikas, todėl yra siektina, kad vaikas ateityje turėtų galimybę turėti atskirą gyvenamąją erdvę - kambarį. Atsižvelgiant į šalių pastangas užtikrinančias jų vaiko interesus pripažintina, kad tik ieškovė siekia sudaryti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Tuo pačiu teismas sprendžia, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir kartu su kitomis teismų nustatytomis aplinkybėmis taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant šį bendrą sutuoktinių turtą.

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas priimdamas sprendimą dėl ginčo šalių vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvūs dėl reikalavimų dėl turto padalijimo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė viena iš šalių, tai yra ieškovė.

Bylos nagrinėjamo metu ieškovė pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, pagrindžiančias turto vidutinę vertę ir turto rinkos vertę (b.l.8,14). Pripažintina, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Teismui išanalizavus ieškovės pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto vertės kritimas yra kaip visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas sutinka su ieškovės nurodyta dalintino turto kaina ir sprendžia, kad dalijamo buto vertė yra 38 900 Lt.

Kaip jau minėta nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybių, kurios leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (LR CK 3.127 str. 3 d.). Todėl teismas, dalindamas turtą, turi pasirinkti optimaliausią turto padalinimo būdą, atsižvelgdamas į šalių poreikius, būtinybę apsaugoti teisėtus jų ir nepilnamečio vaiko interesus, įvertinęs dalijamo turto dalomumą bei į tai, kad nebūtų padaryta žala dalijamam turtui. Todėl teismas atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, ieškovės pageidavimą bei nekilnojamojo turto reikalingumą vienam iš jų, santuokoje įgytą turtą dalija nelygiomis dalimis. Tai yra ieškovei priteisia 2/3 dalis (25 938,52 Lt vertės) buto, o atsakovui 1/3 dalį (12 961,48 Lt vertės) buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė taip pat yra pareiškusi reikalavimą padalinti ir kitą šalių santuokoje įgytą turtą – automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Kadangi dėl šio turto ginčo tarp šalių nėra, jis padalijamas pagal ieškovės pateiktą reikalavimą. Tokiu būdu automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovo A. A. asmeninei nuosavybei, o ieškovei už jį kompensacija nepriteisiama.

Dėl išlaikymo sutuoktinių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3. 200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas nuo 2004 m. gruodžio 16 d. neteikė vaikui priteisto išlaikymo, todėl iki 2010-08-01 susidarė jo 7 659,85 Lt įsiskolinimas vaikui (b.l. 22-26). Konstatuodamas atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui, teismas tuo pačiu laiko būtinu, kad spręstinas klausimas dėl išlaikymo formos pakeitimo. Teismo taip pat nustatyta, kad atsakovas paliko šeimą 2004 m. rugsėjo mėnesį, o jo vaiko išlaikymo prievolę perėmė valstybė. Be to teismas tokį valstybės prisidėjimą prie atsakovo sūnaus išlaikymo pripažįsta nepakankamu, todėl spręstinas klausimas dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (b.l.25-26). Teismui nustačius, aukščiau minėtus faktus, tenkintinas ieškovės prašymas atsakovo sūnui skirtą išlaikymą priteisti iš pastarojo turtu (keičiant išlaikymo formą) ir padidintomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki šalių sūnaus pilnametystės (keičiant išlaikymo dydį).

Kaip jau minėta ieškovės ir atsakovo vaikas A. A. yra nepilnametis, todėl jam yra būtinas išlaikymo dydžio pakeitimas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes sūnus lieka gyventi su motina. Ieškovės nurodytos sūnaus išlaikymui reikalingos išlaidos yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius. Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.), todėl keistinas Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-02-22 sprendimas ir iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 201,79 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-01 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, o atsakovas jo ir neteikė (CK 3. 67 str., 3.194str, 3.200 str.) (b.l.22-24). Taip pat šalių vaikui išlaikymas priteistinas ir kitu būdu (konkrečia turto dalimi), siekiant apsaugoti vaiko interesus, skolininkui (atsakovui) ateityje esant nemokiam. Teismas priteisdamas šalių sūnui išlaikymą ir iš atsakovo konkrečia turto dalimi, laiko tai galimu atsižvelgiant, į išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo turtinę padėtį. Be to skaičiuojant viso išlaikymo vertę teismas atsižvelgia į protingus vaiko poreikius ir skolininko įsiskolinimą dėl vaikui priteisto išlaikymo. Todėl visa išlaikymo vertė apskaičiuojama padauginus vieno mėnesio išlaikymo vertę (300 Lt) iš atitinkamo mėnesių ir dienų skaičiaus iki vaiko pilnametystės.

Tuo pačiu priteisiant šalių vaikui iš atsakovo išlaikymą tiek periodinėmis išmokomis, tiek turtu, atsižvelgiama į ieškovės socialinį statusą (bedarbė), kuris kaip jau minėta irgi yra pagrindas teismui priteisiant vaikui reikalingą išlaikymą, nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 192 str. 2, 3 d.). Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas sutuoktinių vaikui A. A., o ne jo įstatyminei atstovei ieškovei I. A., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Atskirai pažymėtina, kad A. A. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.

Ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. A. išlaikymui priteistas pinigines lėšas ir turto dalį tvarko uzufrukto teise.

Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi A. A. nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik dalyvaujant ieškovei. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant, išskyrus ieškovės dalyvavimą. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčų išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintinas ieškovės pasiūlytas atsakovo bendravimo su sūnumi Arminu būdas.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tenkintinas ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sutuoktinių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Dėl atsakovo prievolių kreditoriams.

Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos atsakovo skolos kreditoriams ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini atsakovo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės atsirado dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais. Antra, šių prievolių pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditoriumi, bei negali būti sietinos su ieškove (b.l.17-18,54-55). Todėl skolininkas A. A. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Be to dėl atsakovo skolos kreditorius M. Ž. nereiškė nesutikimo su ieškovės ieškinio reikalavimu ar pretenzijų dėl šio ieškovės reikalavimo teismui nepateikė (b.l.42).

Dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai dabartinę pavardę – A. (CK 3. 69 str.).

Kadangi už ieškovę šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų patyrė valstybė, todėl visos šios bylinėjimosi išlaidos pastarajai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1d.), be to jis pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui A. A. skirto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 201,79 Lt nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3. 71 str. 3d., 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A. tenkinti visiškai.

2. Santuoką tarp I. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio A. A. kaltės.

3. Padalinti tarp šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą:

3.1. Priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei I. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) 2/3 dalis (25 938,52Lt vertės) vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2. Priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini).

4. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „A.“ ir ,,A.“.

5. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. A. (a/k (duomenys neskelbtini)).

6. Nustatyti, kad atsakovas A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jo auklėjime, bet kuriuo metu pareiškęs pageidavimą ir iš anksto suderinęs su vaiko motina I. A. bendravimo datą, laiką ir vietą bei dalyvaujant vaiko motinai.

7. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-02-22 sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir priteisti nepilnamečiam sūnui A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 201,79 Lt (du šimtus vieną litą 79 ct) nuo 2010-12-01 iki jo pilnametystės.

8. Priteisti nepilnamečiam sūnui A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu – 1/3 dalimi (vertė 12 961,48 Lt) buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ši nepilnamečiam vaikui skirta išlaikymo forma turtu yra išdalijama į periodines mėnesines išmokas po 98,21 Lt per laikotarpį nuo 2010-12-01 iki sūnaus pilnametystės. Viešame registre 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotina nepilnamečio vaiko A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) vardu, kaip jo asmeninė nuosavybė.

9. Įpareigoti I. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. A. mokamas pinigines lėšas ir sūnui priteistą nekilnojamojo turto dalį.

10. Atsakovo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriui valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (į/k 188729542) pripažinti asmenine skolininko skola, kuri sumokoma iš atsakovo asmeninių lėšų.

11. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 108,00 Lt žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 389,00 Lt už santuokoje dalintiną turto dalį, 632,35 Lt už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ir 3,05 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 1 132,40 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt du litus 40 ct).

12. Sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) skirto išlaikymo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 201,79 Lt nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.