Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2013 m. gegužės 13 d. nutarimas ir T. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu už ATPK 51² str. 2 d. numatytą pažeidimą T. J. nubaustas 2700 Lt bauda už tai, kad dirbdamas pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. 121.261-332-3062, 2013 m. gegužės 8 d., neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2002 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2. p. ir 2 priedo 8 p. reikalavimus, Mokslininkų g. 22, Vilniuje esančiose patalpose vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi T. J. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2013 m. gegužės 13 d. nutarimą, T. J. paskiriant 1000 Lt baudą.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nekvietė į bylos nagrinėjimą liudytojų, kurie galėjo patvirtinti apelianto nurodomas aplinkybes.

Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad ardydamas automobilius T. J. nepadarė jokios žalos aplinkai, jo veikla jokių žalingų, pašalinių pasekmių nesukėlė. Atvirkščiai, jis laikėsi visų atsargumo priemonių, be to, nesiekė jokio pelno. Kitų administracinių teisės pažeidimų jis nėra padaręs.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors apeliantas neneigia aplinkybės, kad jis ardė eksploatuoti netinkamas transporto priemones, tačiau nesutinka su vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka ATPK 51² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 51² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.

2013 m. gegužės 8 d. patikrinimo metu nustatyta, kad T. J. vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą (b. l. 11 – 12). Atliekų tvarkymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių prasme eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos atliekomis, kurių apdorojimui reikalingas leidimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 p., 2 priedo 8 p. ir kt. įstatymų nuostatos). T. J., vykdydamas individualią veiklą, šio leidimo neturėjo, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 51² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Pažymėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis eksploatuoti netinkamas transporto priemones ardė savo asmeninėms reikmėms (savo automobilio remontui, su kuriuo jis dalyvauja lenktynėse), jo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepaneigia, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minėtą aplinkybę, be to, kaip parodė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas V. R. apylinkės teismui (b. l. 23), netinkamo eksploatuoti automobilio ardymas neturint leidimo (o taip pat ir žinių apie ardymo darbų pavojų aplinkai) net ir savo asmeninėms reikmėms yra įstatymų draudžiamas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad argumentas dėl skunde nurodytų liudytojų apklausų nėra reikšmingas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad T. J., dirbdamas pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. 121.261-332-3062, 2013 m. gegužės 8 d., neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2. p. ir 2 priedo 8 p. reikalavimus, Mokslininkų g. 22, Vilniuje esančiose patalpose vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą, o tai atitinka ATPK 51² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad T. J. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 51² str. 2 d., yra įrodytas, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.