Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-12 · Administracinė byla Nr. I-2118-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
I-2118-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00376-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2118-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00376-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) po 2 000 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. sausio 2 d.

Nurodo, kad buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes dušo patalpa nebuvo atskirta nuo persirengimo kambario. Pažymėjo, kad teisės aktai numato atskiros persirengimo patalpos nuo dušo patalpos įrengimą, tačiau Lukiškių TI-K tokio reikalavimo nepaisė. Dušo patalpoje kabantys drabužiai sušlapdavo nuo susidariusių garų. Kiekvienoje dušo patalpoje yra įrengti stebėjimo langeliai, todėl pareigūnams stebint besimaudančius asmenis buvo suvaržytas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

Pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, padarė žalą, kurią prašė atlyginti pinigais.

Atsiliepimas

3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvarų bendras aukštis 1,6 m, plotis – 1,2 m. Patalpose yra įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra kiekvieną dieną valomi. Dušinėse veikia vėdinimo sistema, maišytuvai tvarkingi. Dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsiliepimas

4. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių naudojantis dušu. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui žala kilo ne dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. sausio 24 d., jam periodiškai kalint Lukiškių TI-K, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

6. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

7. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

8. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Taigi, prižiūrėtojai per stebėjimo langelį, vykdydami laikomų asmenų stebėjimo kontrolę, turi teisę stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, tačiau toks stebėjimas turi nepažeisti asmens privatumo.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Teismas akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).

10. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad dušo patalpos yra su pertvaromis ir be jų (b. l. 33–47). Tačiau, remiantis ginčui aktualia paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti dušo užuolaidėle, nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

11. Pareiškėjas neginčijo, jog jam vieną kartą per savaitę buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, todėl, įvertinus ginčo laikotarpį, laikytina, kad pareiškėjas galimai 102 kartus naudojosi dušu, kurio metu jam nebuvo užtikrintas privatumas.

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atkreiptina, kad pareiškėjas skunde nurodydamas, kad šį reikalavimą reglamentuoja įstatymas, konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus įkalinimo įstaiga pažeidė neįrengdama duše atskiros persirengimo patalpos. Apie tai, kad teisės aktai nenumato, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos), savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. kovo 13 d. nutartis Nr. A-1917-629/2019).

13. Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, orumo žeminimu, savivertės, savigarbos sumenkinimu ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtųsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

14. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis dušu, sudaro pagrindą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į tinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų neužtikrinimo laikotarpį, į pažeidimo mastą, jo trukmę, į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų teiginių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) priteistinas 110 Eur neturtinės žalos dydis.

15. Pareiškėjas skunde atsakove taip pat nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Departamento. Pareiškėjas Departamento neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad Departamentas nevykdė Lukiškių TI-K kontrolės, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas Departamento neteisėtų veiksmų skunde teismui nedetalizavo, o plačiau dėl jų pasisakė tik atsiliepime į Departamento atsiliepimą (b. l. 61–63). Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepime tik abstrakčiai išdėstė, kad ne kartą jau kreipėsi į Departamentą dėl Lukiškių TI-K sprendimų teisėtumo, kuriuos vėliau ginčijo teisme, tačiau aiškiai ir konkrečiai neišdėstė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus Departamentas atliko šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių apimtyje. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su konkrečiu prašymu dėl Lukiškių TI-K kontrolės, konkrečiai dėl skunde keliamų klausimų (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), nevykdymo, o Departamentas neatsakė, ar kaip kitaip nereagavo į pareiškėjo prašymus ir pan. Pareiškėjas tik nurodė, kad į Departamentą kreipėsi daug kartų, nurodė bylų numerius, tačiau tokie abstraktaus ir bendro pobūdžio argumentai negali būti vertinami kaip pagrindžiantys Departamento veiksmų neteisėtumą. Departamento veiksmų neteisėtumo nepatvirtina ir aplinkybė, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis daug kartų kreipėsi į Departamentą ir jo skundai nebuvo patenkinti. Darytina išvada, kad pareiškėjas Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Departamento atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis