Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-05-19 nutarimo Nr. 59-98 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-14 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-09 nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 290 straipsnį, nutraukta ir G. K. atleistas nuo šiuo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį paskirtos 30 parų arešto bausmės bei panaikintas šiuo nuosprendžiu priimtas sprendimas bausmę subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistajam G. K. galutinės bausmės, nustatytos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi, laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams, nesumažino.

Bausmės pradžia – 2014-12-08.

Bausmės pabaiga – 2019-06-03.

1/2 paskirtos bausmės G. K. faktiškai atliko – 2017-03-03.

Neatliktos bausmės dalis 2017-05-18 – 2 metai ir 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2017-05-19 nutarimu Nr. 59-98 nuteistajam G. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. K. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti Komisijos 2017-05-19 nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog komisijos svarstymo metu dėl lygtinio paleidimo klausimo, akcentuoti tik tie argumentai, kurie leidžia netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija nutarime netinkamai vartojo „teistas“ ir kitas sąvokas, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir kitus įstatymų reikalavimus. Nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti teisingumo principo įgyvendinimo klausimą, t. y. vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją yra išimtinė teismo prerogatyva. Vienas iš probacijos sistemos koncepcijos tikslų įgyvendinimo, pagal kurį vienas pagrindiniu baudžiamosios justicijos Lietuvoje trukūmu įvardinamas – dažnas ir ilgalaikis laisves atėmimo bausmės taikymas. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas , t.y. šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas ir t. t. Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip 3 metus teismo sprendimu realizuotą bausmės tikslą. Taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisvės atėmimu, paleidžiant jį lygtinai, daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y., ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals – dėl ko pagrįstai buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį.

G. K. bausmės atlikimo metu dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje; nuo 2016-05-12 iki 2016-06-23 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose, 2016-03-31 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“ programos užsiėmimuose; nuo 2016-03-02 iki 2016-06-10 dalyvavo „Alfa kursai“, 2017-03-24 – 2017-04-28 dalyvavo AA įžanginės grupės susirinkimuose. G. K. tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami. Asmuo geba adekvačiai bendrauti, pradėti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą. Išlaiko tinkamas formalaus bendravimo ribas. Tinkamai reaguoja į pastabas, yra linkęs išklausyti ir apsvarstyti kitokį požiūrį, praplėsti savo pažiūras. Gali įsisavinti naują informaciją, nors gana sunkiai pritaiko konkrečioje situacijoje įsisavintą informaciją bendresnėms situacijoms. Dažnai pasielgia impulsyviai, neapgalvotai, neįvertinus galimų savo elgesio pasekmių. vėliau negali paaiškinti kai kurių savo poelgių (pvz., narkotikų pavartojimo pataisos įstaigoje atvejo), supranta juos kaip reakciją į tam tikras aplinkybes. Kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus, pastebi, kad elgėsi spontaniškai, daug neplanuodamas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus, už reikalavimų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą baustas du kartus. Šiuo metu nuobaudos negalioja, du kartus paskatintas. Pataisos namų priežiūrą vykdančius pareigūnus vertina neutraliai. Sutinka su priežiūra ir apribojimais. Bausmės atlikimo metu yra pažeidęs nustatytas taisykles. Supranta, kad pasielgė netinkamai, dėl to gailisi. Teismas pažymi, kad nuteistasis anksčiau yra pažeidęs probacijos sąlygas – lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Bendrai, G. K. nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, neišreiškia nusikaltimus pateisinančių nuostatų. Diskriminacinių ar priešiškų nuostatų visuomenės atžvilgiu neišreiškia. Iš dalies supranta poreikį turėti įstatymus ir tam tikras elgesio taisykles bei jų laikytis. Tačiau tai yra įsisavinęs tik paviršutiniškai, stokoja vidinių savireguliacijos standartų. Nuteistasis šiuo metu nedirba, atlieka gerbūvio darbus, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Iki bausmės oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, turi staliaus, elektros renginių remontininko specialybes, darbo stažas apie 3 metus. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 86 balai, iš jų 45 balai yra statiniai, 41 balas – dinaminis. G. K. būdingas agresyvaus elgesio naudojimas tiek vaikystėje, tiek suaugus. Asmuo teigia, kad mokykliniame amžiuje neretai elgdavosi agresyviai. Agresija dažniausiai buvo kaip impulsyvi gynybinė reakcija į susiklosčiusias nemalonias aplinkybes arba konfliktinių situacijų metu. Pavyzdžiui, kaip pirmą smurto panaudojimo atvejį įvardina muštynes su bendraamžiais dėl maisto specialiojoje mokykloje (tuo metu G. K. buvo 11 m.), asmuo teigia, kad kiti vaikai norėjo atimti iš jo maistą. Būdamas 16 m. buvo pirmą kartą nuteistas už smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimo metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su draugu naudojo piktybinį agresyvų elgesį prieš bendraamžį, siekdamas jį pažeminti. Vėliau ėmė naudoti instrumentinę agresiją, t. y. siekdamas tam tikrų tikslų (pvz., apiplėšinėdavo žmones, namus). G. K. tokį savo elgesį vertina gana paviršutiniškai, kiek stokoja įžvalgos apie savo agresyvaus elgesio keliamą pavojų ir padarinius kitiems.

Įvertinus šias ir kitas, tame tarpe ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis G. K. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas. Pareiškėjo teiginiai, kad nutarimas jį paleisti užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, neatitinka tikrovės. Nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija, priimdama tokį nutarimą, nepagrįstai akcentavo tik neigiamus argumentus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad G. K. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet teismo pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Būdamas laisvėje vartojo alkoholį, neturėjo pastovaus darbo. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-05-19 nutarimas Nr. 59-98 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-05-19 nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.