Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-04-08 · Administracinė byla Nr. I1-1121-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
I1-1121-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02902-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1121-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02902-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjui L. S.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą.

Pareiškėjas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl suklastotų testų, nors niekada nėra vartojęs narkotikų. Jam testas buvo atliktas 2020 m. balandžio 25 d., viena juostelė buvo ryški, o kita neryški. Jis akte parašė, kad nesutinka su testo teigiamu testo rezultatu. Po dviejų dienų 2020 m. balandžio 27 d. jis vėl buvo pakviestas atlikti testą, kuris buvo neigiamas, todėl į 2020 m. balandžio 25 d. aktą taip pat buvo įrašytas neigiamas testo rezultatas šalia teigiamo testo rezultato. Nors laikoma, kad jo testo rezultatas yra neigiamas, jam padaryta neturtinė žala, nes pareigūnas A. M. pastoviai siunčia jį atlikti testus. 2020 m. spalio 10 d. jis atsisakė atlikti testą dėl to, kad pareigūnas A. M. nesuklastotų testo. Prašo priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėjas L. S. skunde (b. l. 2-3) ir atsikirtime (b. l. 56-57) nurodė, kad yra akivaizdus teisės akto pažeidimas, nes teisės akte nenurodyta, kad dėl išbėrimų galima įtarti, jog asmuo yra apsvaigęs. Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų tikrinimo testai nuo apsvaigimo nėra sertifikuoti, jų naudojimo instrukcija nėra išversta į lietuvių kalbą, o pats naudojimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms, t. y. su nuteistuoju, kurio laisvė yra apribota, net ir jo sutikimu, draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Jam tokie moksliniai bandymai buvo atlikti 2020-04-25 ir 2020-10-10. Pagal pareigūnų samprotavimą viena juostelė teste reiškia, kad jis vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, o tai reiškia, kad pataisos namų pareigūnai savo pareigas atlieka aplaidžiai ir sudaro sąlygas narkotikų patekimui į pataisos įstaigos teritoriją. Dėl nurodytų Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją. Prašo už laikotarpį, praleistą Marijampolės pataisos namuose, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimuose (b. l. 29-32, 60-61) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepimuose nurodė, kad Marijampolės pataisos namai vadovaujasi Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 II (toliau – Aprašas).

Greito tyrimo testas dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo pareiškėjui buvo atliktas 2020-04-25 atsižvelgiant į tai, jog ant jo odos buvo matomi bėrimai, taip pat Marijampolės pataisos namų pareigūnams įtarimą sukėlė pareiškėjo elgesys – jis buvo susijaudinęs. Atlikus greitojo tyrimo testą buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjas galimai yra vartojęs Phencyclidine – PCP. Pareiškėjas su tokiu testo rezultatu nesutiko, todėl 2020-04-27 pareiškėjui atliktas testas buvo patikrintas ir buvo nustatyta, kad jame labai neryškiai matosi antra juostelė, o tai reiškia, jog testas yra neigiamas. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas pripažįnti, jog 2020-04-25 atliktas greito tyrimo testo rezultatas buvo neigiamas, tačiau tai nereiškia, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai suklastojo testo rezultatus. Ant testo atsiradusi antra juostelė tiesiog pasirodė vėliau. Testo atlikimo metu buvo matoma tik viena juostelė, o tai reiškia, kad tuo metu testo rezultatai rodė, jog pareiškėjas buvo vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas.

2020-10-10 Marijampolės pataisos namų pareigūnams taip pat buvo kilęs įtarimas, jog pareiškėjas galimai yra apsvaigęs. Pareiškėjui buvo nurodyta atlikti greitojo testo tyrimą. Tačiau pareiškėjas atsisakė pateikti šlapimo mėginį pareigūnui, atliekančiam apsvaigimo nustatymą. Taip elgdamasis pareiškėjas prarado galimybę išskaidyti abejones ir įrodyti, kad nevartojo psichiką veikiančių medžiagų.

Atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo atliekami greito tyrimo testai dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nereiškia, kad pataisos įstaigos pareigūnai yra priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją ar nori jam pakenkti. Esant įtarimams pareigūnai turi teisę patikrinti nuteistuosius dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo. Marijampolės pataisos namų pareigūnai savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių. Daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme ir pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. S. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų, atliekant greituosius neblaivumo (girtumo) ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigimo vartojimo testus.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą būtina nustatyti ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Teismas, aiškindamas nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymi, kad šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir Aprašas) ir tai paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų tikrinimo testai nuo apsvaigimo nėra sertifikuoti, jų naudojimo instrukcija nėra išversta į lietuvių kalbą, o pats naudojimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms, t. y. su nuteistuoju, kurio laisvė yra apribota, net ir jo sutikimu, draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai.

Šio Aprašo 2.1 punktu laisvės atėmimo vietų direktoriams pavesta užtikrinti, kad jų vadovaujamose įstaigose būtų išmokytas reikalingas pareigūnų skaičius nustatyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumą (girtumą) arba apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų (2.1.2 punktas). Pagal Aprašo Bendrųjų nuostatų 2 punktą, šis aprašas taikomas visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (toliau – pareigūnai, 3 punktas).

Pagal Aprašo II skirsnio ,,Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo laisvės atėmimo vietose“ 4 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro:

4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas;

4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį);

4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas;

4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs);

4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas;

4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas.

Aprašo 5 punkte numatyta, kad neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 6 punktas nustato, kad pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: 6.1. iš burnos sklinda alkoholio kvapas; 6.2. neadekvati elgsena; 6.3. nerišli kalba; 6.4. nekoordinuoti judesiai. Pagal Aprašo 10 punktą pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo akto 1–8 punktus.

Pagal Aprašo 14 punktą pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Pagal Aprašo 15 punktą, jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.

Pagal Aprašo 19 punktą, jei suimtasis (nuteistasis) sutinka su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais, jis tai turi patvirtinti pasirašydamas akte. Tokiu atveju pagal alkoholio kiekio matuoklio duomenis arba greitos tyrimo priemonės rezultatus pareigūnas akto skiltyje „Išvada“ nurodo: Suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo alkoholio/Suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo psichiką veikiančių medžiagų. Aprašo 21 punktas numato, kad suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su laboratorinių tyrimų duomenimis ir išvada ir nurodo, ar sutinka/nesutinka su išvada. Pagal Aprašo 22 punktą, jeigu suimtasis (nuteistasis) atsisako pasirašyti, tai patvirtinama dviejų laisvės atėmimo vietos darbuotojų parašais, o pagal Aprašo 23 punktą, pareigūnas, nustatęs, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, arba suimtajam (nuteistajam) nesutikus, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka įformina įstatymuose nustatyto režimo pažeidimą.

Pagal Aprašo V skirsnio ,,Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo apskaita ir dokumentų saugojimas“ 24 punktą, kiekvienas neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymo atvejis laisvės atėmimo vietoje apskaitomas specialiame žurnale.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai G. P., T. C., L. K. yra išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (Aprašo Bendrųjų nuostatų 3 punktas, b. l. 92-94). Marijampolės pataisos namuose yra nustatytos patalpos (129 kabinetas), kuriose atliekami suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas (Aprašo 7 punktas).

Iš Marijampolės pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų T. C. ir A. V. tarnybinių pranešimų (b. l. 69-70) matyti, kad 2020 m. balandžio 25 d. 8.35 val. pareigūnas T. C. įtaręs, kad nuteistasis L. S. gali būti vartojęs norkotines medžiagas ar apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė jam eiti į KTP 129 kabinetą atlikti apsvaigimo testą. Greito tyrimo priemonės pagalba nustatė, kad nuteistasis vartojo PCP (Phencyclidine), su testo rezultatais nuteistasis L. S. nesutiko. Taigi, pareigūnas įtaręs, kad nuteistasis L. S. vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias pagal Aprašo 6 punktą nurodė eiti į tam skirtas patalpas atlikti apsvaigimo testą. Iš 2020 m. balandžio 25 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 554 (Aprašo 4.6 punktas, b. l. 35-36), kuris įregistruotas Marijampolės patsiso namų II-ojo Saugumo valdymo skyriaus Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktų žurnale (Aprašo 24 punktas, b. l. 89-90), matyti, kad greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai – PCP teigiamas, tačiau su tokiu testo rezultatu pareiškėjas L. S. nesutiko, tai įrašė akte ir pasirašė. L. S. 2020 m. balandžio 25 d. pasiaiškinime Nr. 60-05-524 (b. l. 37) nurodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. 8.35 val. buvo nuvestas atlikti greito tyrimo testo, kuris parodė, kad rezultatas neigiamas, tačiau budintis A. M. primygtinai teigė, kad testas teigiamas, nors jis jokių uždraustų dalykų ir narkotikų nevartojo ir su testu nesutinka. Tokiu atveju, pagal Aprašo 15 punktą, jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Ši laisvės atėmimo įstaigoms nustatyta pareiga nėra siejama su nuteistojo, kuris kaltinamas bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo padarymu, atskiru prašymo rašymu dėl tarpininkavimo išsiunčiant ištyrimui tiriamąją medžiagą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą (pagal Aprašą į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją) (b. l. 69, 70).

2020 m. balandžio 27 d. L. S. buvo atliktas greitos tyrimo priemonės testas, kurio rezultatas neigiamas ir surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 563 (b. l. 75-76), kuris nustatyta tvarka įregistruotas Marijampolės pataisos namų II-ojo Saugumo valdymo skyriaus Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktų žurnale (b. l. 91). Su greito tyrimo priemonės (testo) rezultatais L. S. susipažino, pasirašė. Iš Marijampolės pataisos namų pareigūno G. P. 2020 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4/49-1519 (b. l. 74) matyti, kad kilus įtarimui, jog L. S. gali būti vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, jam atliko greito tyrimo testą ir nustatė, kad pastarsis nėra vartojęs narkotines ir psichiką veikiančias medžiagas. Ginčo dėl 2020 m. balandžio 27 d. surašyto akto ir jo rezultatų nėra. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. pareigūnas G. P. patikrino 2020-04-25 (daugiau kaip po dviejų parų nuo jo atlikimo) L. S. atliktą testą ir nustatė, kad jame neryškiai matosi antra juostelė, kuri reiškia, kad testas neigiamas. Pareigūnas priėmė sprendimą pareiškėjo naudai pripažindamas, kad testas neigiamas (b. l. 46-47), padarė įrašą 2020 m. balandžio 25 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 554 (b. l. 35-36), kad greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatas neigiamas ir pasirašė. Pareiškėjas L. S. 2020 m. balandžio 27 d. sutiko, kad 2020 m. balandžio 25 d. greito tyrimo rezultatas yra neigiamas ir pasirašė. Taigi, 2020 m. balandžio 25 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 554 yra du greito tyrimo rezultatai: teigiamas ir neigiamas bei du pareiškėjo L. S. įrašai: nesutinka ir sutinka.

Pareiškėjas dėl 2020 m. balandžio 25 d. atlikto testo ir pareigūno A. M. veiksmų 2020 m. balandžio 27 d. pateikė skundą Marijampolės pataisos namų direktoriui (b. l. 38-39) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (b. l. 41-44). L. S. 2020 m. gegužės 12 d. prašymu prašė jo skundo, kurį jis pateikė Seimo kontrolieriui nenagrinėti, nes jo problema dėl apsvaigimo testų nustatymo išspręsta vietoje (b. l. 45). Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 20/07-729 (b. l. 40) pranešė nuteistajam L. S., kad jo skundas nagrinėjamas nebus, kadangi skundo jis atsisakė ir raštiško atsakymo nepageidavo.

Tačiau, kaip paminėta aukščiau, Marijampolės pataisos namų pareigūnai pažeidė Aprašo 15 punkte įtvirtintą reikalavimą, jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui ir nereikia laukti dvi ar daugiau parų, kol išryškės antra juostelė ar kitas pareigūnas nuspręs kitaip, apžiūrėjęs testą. Šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo Marijampolės pataisos namų veiksmai.

Pareiškėjas L. S. posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. spalio 10 d. jis atsisakė atlikti testą, kad pareigūnas A. M. nesuklastotų testo.

Iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų L. K. (b. l. 103) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-10-10 įtarus, kad nuteistasis L. S. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių psichotropinių medžiagų, jis buvo atvestas į 129 kabinetą patikrinti apsvaigimą. Jam žodžiu išaiškino visą testo atlikimo procedūrą, jo teisines pasekmes atsisakius atlikti apsvaigimo nustatymo ir koks minimalus reikalingas tiriamosios medžiagos kiekis apsvaigimui nustatyti. Po to L. S. pasiūlė atlikti greitąją tyrimo priemonę (testą). Nuteistasis tesugebėjo pateikti apie 5 mililitrus šlapimo. Paaiškino, kad iš tokio kiekio šlapimo testo atlikti neįmanoma. Tada nuteistasis pareiškė, kad atsisako atliki testą ir duoti šlapimo mėginiui. Tokius pareigūno L. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino pareigūnas E. B. 2020 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 104). Pareiškėjas L. S. 2020-10-10 pasiaiškinime Nr. 60-05-1177 (b. l. 105) nurodė, kad 2020-10-10 8.15 val. buvo nuvestas testams dėl narkotinių medžiagų vertojimo. Jis jokių narkotikų niekada nevartojo, todėl atsisako tikrintis, nes anksčiau budintis A. M. jau buvo neigiamą testą padaręs teigiamu, po to paaiškėjo, kad A. M. suklydo. Jis nesutinka duoti šlapimo per A. M. pamainą. Pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtime, nei teismo posėdžio metu neginčijo to, kad jam 2020 m. spalio 10 d. buvo išaiškintos teisinės pasekmės atsisakius atlikti apsvaigimo nustatymą. Iš 2020 m. spalio 10 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 1105 (b. l. 106-107), kuris įregistruotas Marijampolės patsiso namų II-ojo Saugumo valdymo skyriaus Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktų žurnale (b. l. 87-88) matyti, kad buvo užpildyti Akto 1-8 akto punktai.

Aprašo 9 punktas nustato, jog jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 22 punkte numatyta, kad jeigu suimtasis (nuteistasis) atsisako pasirašyti, tai patvirtinama dviejų laisvės atėmimo vietos darbuotojų parašais. Pagal Aprašo 23 punktą, pareigūnas, nustatęs, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, arba suimtajam (nuteistajam) nesutikus, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka įformina įstatymuose nustatyto režimo pažeidimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie pareigūnų pasiūlymą pareiškėjui pasirašyti Akte dėl nesutikimo įforminimo pagal Aprašo 9 punktą. Akte, kad nuteistasis nesutinka, jog būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas patvirtina jaunesnysis specialistas L. K., parašas yra, įrašytas ir kitas pareigūnas, tačiau kito pareigūno parašo nėra. Kadangi 2020-10-10 akto nėra pasirašęs L. S., 2020-10-10 aktą turėjo pasirašyti du laisvės atėmimo vietų darbuotojai, tačiau, kaip minėta, tai padaryta nebuvo, nes pasirašė tik vienas darbuotojas, todėl laikytina, jog atsakovės atstovas nesilaikė Aprašo 22 punkto reikalavimų. Šiuo atveju konstatuotinas neteisėtas atsakovės atstovo Marijampolės pataisos namų neveikimas.

Pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės pataisos namų direktoriui dėl ketinimo 2020 m. spalio 10 d. atlikti greitą testą (b. l. 50-51). Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 20/07-1709 ,,Dėl pareigūnų veiksmų“ (b. l. 4-5, 46-47) pareiškėjui nurodė, kad pareigūnas A. M. niekada jam neatliko apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų testo, pareigūnas A. M. į apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo patalpą buvo užėjęs trumpam ir tik tada, kad perduotų pareigūnui apsvaigimo nustatymo testus, kurie buvo pasibaigę.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nors ir buvo nustatyti neteisėti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai ir neveikimas, nes atsakovės atstovas nesilaikė Aprašo 15 ir 22 punktų reikalavimų, t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl galimai kilusios jam neturtinės žalos, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala jau minėtais atsakovės atstovo veiksmais (neveikimu). Pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent byloje nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl Aprašo 15 ir 22 punktų reikalavimų nesilaikymo. Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 16-26) matyti, kad pareiškėjas aktualiu bylai laikotarpiu dėl emocinės deprecijos, psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų pas gydytojus nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas paaiškinimus iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžiant ir neindividualizuojant subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Teisės aktu nustatytos procedūros nesilaikymas pats savaime žalos nesukelia. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, nors ir nesilaikydams Aprašo 22 punkto, priėmė pareiškėjui palankų sprendimą po dviejų dienų, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. padarė įrašą 2020 m. balandžio 25 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 554 (b. l. 35-36), kad greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatas neigiamas ir pasirašė. Jei pareiškėjo tiriamoji medžiaga būtų 2020-04-25 išsiųsta į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją, tikėtina, kad atsakymas iš Toksikologijos laboratijos būtų gautas vėliau nei po dviejų dienų, nes Aprašo 17.6 punkte numatyta, kad tiriamąją medžiagą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jos paėmimo į toksikologijos laboratoriją savo transportu pristato Siunčiančioji įstaiga.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4000 Eur neturtinę žalą, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė