Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei G. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Algimantui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Algimantui A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13, nesudaręs rašytinės darbo sutarties juvelyrinių dirbinių priėmėjos pareigose leido dirbti L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda). Už 1 mėn. Algimantas A. J. L. Š. mokėjo 100,00 Lt darbo užmokestį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. A. J. su L. Š. aptaręs būtinąsias darbo sąlygas – darbo vietą, laiką, darbo funkcijas, darbo užmokestį ir leidęs jai dirbti savo vykdomoje individualioje veikloje, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimo pradžią neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, t. y. jo vykdomoje individualioje veikoje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Darbo kodekso 98 straipsnyje. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio l dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo visiškai pripažino. Paaiškino, kad L. Š. teikė paslaugas – padėdavo surašyti dokumentus (kvitus ir kt.), priimdavo juvelyrinius dirbinius. Ji dirbo nereguliariai, darbo užmokestis taip pat buvo neapibrėžtas. Nurodė, kad pažeidimą padarė dėl įstatymo nežinojimo.

Iš L. Š. paaiškinimo matyti, kad ji keturiems juvelyrams, dirbantiems pagal verslo liudijimus, tarp jų ir A. A. J., atliko darbines funkcijas – iš klientų priimdavo užsakymus, juvelyrinius dirbinius gamybai, taisymui, išrašydavo užsakymų kvitus, paslaugų pirkimo – pardavimo kvitus, darbo laikas buvo nuo 9 val. iki 18 val., kiekvienas juvelyras, tarp jų ir A. A. J., mokėjo po 100 Lt per mėnesį, darbo sutartis sudaryta nebuvo (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Nelegalaus darbo samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. Minėto straipsnio 1 d. 1 p. numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal LR DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti.

Atsižvelgiant į A. A. J. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. Š. paaiškinimus, darytina išvada, jog A. A. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), nes L. Š. dirbo A. A. J. vykdomoje individualioje veikloje pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. šalys buvo sutarusios dėl esminių darbo sutarties sąlygų - darbo užmokesčio ir darbo sąlygų (vietos, laiko, darbo funkcijų), tačiau A. A. J. su L. Š. rašytinės darbo sutarties sudaręs nebuvo ir nepranešė apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui.

Byloje nustatyta A. A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis, t.y. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį - nesudarius darbo sutarties A. A. J. vykdomoje individualioje veikloje dirbo vienas darbuotojas, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad A.A. J. būtų baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti A. A. J. taikant LR ATPK 30¹ str. ir už nelegaliai įmonėje dirbusį asmenį paskyrus mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 5 d. numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

A. A. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d., taikant LR ATPK 30¹ str., už L. Š. nelegalų darbą, skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.