- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-8-228/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas S. M. ieškinyje ir posėdžių metu prašė priteisti iš atsakovės S. P. 4 000 EUR netesybų, 22,04 EUR išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovės S. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos keturios preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias buvo susitarta, kad atsakovė atitinkamai parduos šiuos keturis žemės sklypus. Pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini)
Ieškovas 2017-08-17 pareiškimu, išsiųstu Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. Š., kvietė atsakovę (duomenys neskelbtini) 15 val. atvykti sudaryti pagrindinę minėtų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį Plungės rajono I-ajame notaro biure, nurodė, kad atsakovei neatvykus nurodytu laiku, bus laikoma, jog atsakovė atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ieškovas kreipsis dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu.
Atsakovė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudaryti neatvyko, apie neatvykimą neinformavo, taigi atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis.
Sutarties 4.1. punkte buvo susitarta, kad pardavėjui nesudarius sutarties, pardavėjas turi grąžinti sumokėtą avansą ir kompensaciją kaip netesybas už sutarties prievolių nevykdymą po 1 000 EUR.
Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl pagal kiekvieną sutartį turi sumokėti po 1 000 EUR netesybų, viso 4000 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsiliepime, pateiktame teismui 2018-01-05, nurodė, jog ieškovo S. M. nepažįsta, su juo dėl žemės sklypų pardavimo nesitarė, preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių nesudarė, dėl žemės sklypų pardavimo tarėsi tik su D. K., jis kalbėjo savo vardu ir sumokėjo ieškovei 4000 EUR, taigi sutartys yra suklastotos.
Be to pagal sutarčių 6.3 punktus preliminariosios sutartys įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja du metus iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tai yra sutarčių galiojimas baigėsi dar 2016 m. sausio 9 d., o pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalį jeigu šalys per nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodyta, jog nei ieškovas, nei D. K. preliminarių sutarčių galiojimo laikotarpiu nepageidavo pirkti žemės sklypų, tai yra pirkėjas savalaikiai nevykdė savo, kaip pirkėjo pareigos.
Atsiliepime taip pat nurodyta, jog iš pateiktų sutarčių sąlygų matyti, jog žemės sklypų kaina, pagrindinės sutarties sudarymo terminai, kompensacijos už sutarčių nevykdymą dydis ir būdas yra itin nepalankūs atsakovei, nes neužtikrina protingos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, iš sutarties neišplaukia, kad sutarties sąlygos dėl atsakomybės būtų šalims lygiavertės, jos suteikė tik pirkėjui perdėto pranašumo dėl žemės pirkimo sutarčių sudarymo terminų, kainos, kompensacijų, tai yra įtvirtino esminę šalių nelygybę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo S. M. ir atsakovės S. P. buvo sudarytos keturios preliminarios miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys: dėl 3,6300 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); dėl 4,8800 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); dėl 6,4700 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); dėl 4,2700 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pagal preliminarias sutartis dviejų sklypų kaina numatyta po 10 000 EUR, dviejų sklypų kaina numatyta po 8 000 EUR, taip pat nurodyta, jog pagal kiekvieną sutartį atsakovei yra sumokėta po 1 000 EUR avanso bei 4.1. punkte numatytos 1 000 EUR netesybos už sutarties sąlygų nesilaikymą.
(duomenys neskelbtini) į Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarę I. Š. pareiškimu kreipėsi ieškovas S. M., prašydamas notarę kviesti S. P. (duomenys neskelbtini) 15 val. 00 min. atvykti į Plungės rajono 1-ąjį notaro biurą sudaryti minėtų keturių žemės sklypų pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) notarė I. Š. paliudijo, jog pagal registruotu laišku, atsakovei S. P. įteiktu (duomenys neskelbtini), S. P. neatvyko į notaro biurą sudaryti sutarties. Ieškovas S. M. 2017-10-23 registruotu laišku išsiuntė atsakovei S. P. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei netesybų sumokėjimo, pareikalaudamas už pagrindinės sutarties nesudarymą numatytų 4 000 EUR dydžio netesybų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė R. B. patvirtino S. P. įgaliojimą, kuriuo ji dukrą R. P. įgaliojo parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra atsakovei priklausančius keturis žemės sklypus (dėl kurių buvo sudarytos minėtos preliminarios (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartys su ieškovu S. M.). (duomenys neskelbtini) atsakovė S. P. ieškovui S. M. grąžino 4 000 EUR avansą, gautą pagal keturias preliminariąsiais sutartis.
Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog ieškovas S. M. notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu buvo įgaliojęs D. K. pirkti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jo vardu.
Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta su atsakove S. P. dėl 4,0300 ha ploto miškų ūkio žemės sklypo pirkimo pardavimo už 37 980,80 Lt bei (duomenys neskelbtini) šio žemės sklypo galutinė pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, jog ieškovas iš atsakovės jau yra įsigijęs vieną žemės sklypą.
Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovės S. P. atstovas advokatas K. Rakauskas 2018-03-21 kreipėsi į teismą, pranešdamas, jog dėl atsakovės sveikatos būklės negali išsiaiškinti jos pozicijos. 2018-03-23 nutartimi teismas kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių dėl klausimo sprendimo, ar nėra pagrindo inicijuoti S. P. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia procedūros. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė S. P. pripažinta neveiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi S. P. nustatyta globa kaip neveiksniu pripažintam asmeniui, jos globėja paskirta dukra R. V..
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) Utenos aylinkės teismo Utenos rūmų teismo nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė tikslu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) atsakovė sirgo, kokia nors psichikos liga ir ar dėl to galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2019 m. rugsėjo 24 d. – spalio 17 d. ekspertizės akte nurodyta, jog S. P. (duomenys neskelbtini) nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje.
Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Taigi civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.
Minėta, jog ieškovas, palaikydamas savo ieškinio reikalavimus, vertindamas teismo ekspertizės išvadas dėl atsakovės S. P. būklės (duomenys neskelbtini), teigė, jog kiti byloje esantys įrodymai rodo, kad atsakovei nebuvo taip blogai, jog dukra nesusikalbėjo su mama. Tai patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės R. B. patvirtintas įgaliojimas. Ieškovo teigimu įgaliojimas nėra nuginčytas, be to akivaizdu, jog notarė, tvirtindama įgaliojimą, nepatikės nesugebančio mąstyti asmens žodžiais, o tai rodo, jog S. P. įgaliojimo išdavimo dieną buvo veiksni, taigi notarė įgaliojimą išdavė pagrįstai. Ieškovas taip pat tvirtina, jog tai, kad po dviejų dienų, tai yra (duomenys neskelbtini) grąžinamas 4 000 EUR avansas, liudija, jog atsakovė atsisakė sutarties, o grąžinti avanso negalima nesuvokiant. Be to apie atsakovės ligą nieko nebuvo pasakyta atsiliepime, 2018-02-05 posėdyje taip pat atstovas apie ligą nepasakė. Nurodyto pagrindu ieškovas tvirtina, jog atsakovė nebenorėjo sudaryti tokia kaina sutarties, o dukra po įgaliojimo patvirtinimo turėjo sudaryti galutines sutartis su S. M., tai yra nuo (duomenys neskelbtini) dukra įgijo visas teises, todėl dukrai neįvykdžius įgaliojimo, atsakomybė kyla atsakovei S. P..
Ieškovas taip pat teigė, jog (duomenys neskelbtini) skambino atsakovei dėl galutinių sutarčių, tačiau atsakovė pasakė, kad kainos pabrango ir ji nebeparduos žemės, (nors šių nurodytų aplinkybių ieškovas neįrodė jokiais įrodymais), todėl, ieškovo nuomone, atsakovė turi sumokėti ieškovui netesybas, nes dėl atsakovės kaltės nebuvo sudarytos galutinės sutartų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys.
Atsakovės S. P., atstovaujamos globėjos R. V., atstovas, nesutikdamas su ieškiniu, posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įgaliojime nėra nurodyta įgaliotinei atlikti veiksmus pagal preliminarią sutartį, o yra pavesta parduoti keturis žemės sklypus.
Atsakovės, atstovaujamos globėjos R. V., atstovas taip pat nurodė, jog preliminariose sutartyse nėra aiškus galiojimo terminas, nes preliminariose sutartyse 5.5. punkte nustatytas žemės pirkimas – pardavimas iki (duomenys neskelbtini), o sutarties galiojimo terminas nurodytas 6.3. punkte, kuriame nurodyta, jog sutartis galioja du metus iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovės atstovas posėdžio metu tvirtino, jog pagal CK 163 straipsnio 3 dalies nuostatas toks elgesys yra nesąžiningas šalies elgesys, kadangi kyla klausimas, ar sąžininga laukti, kol bus praleisti terminai ir kol galės reikalauti netesybų. Reikėtų vertinti, jog preliminarios sutartys galiojo du metus, o po dviejų metų susitarimas jokios reikšmės nebeturi.
Šie punktai yra dviprasmiški, nes ieškovas verčiasi žemės sklypų pirkimu, jis yra pranašesnis, o kita šalis - atsakovė, yra senyvo amžiaus, taigi ieškovo elgesys yra nesąžiningas. Atsakovė, būdama ligota ir senyvo amžiaus visų aplinkybių negalėjo įvertinti tinkamai ir pilnai, todėl atstovas mano, kad nėra atsakovės kaltės dėl galutinių sutarčių nesudarymo.
Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatas preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių, jų 5.5. punktuose nustatyta, jog pardavėjas parduos, o pirkėjas nupirks šį turtą iki (duomenys neskelbtini), o sutarčių 6.3. punktuose nurodyta, kad sutartys įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja du metus iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
Teismas vertina, kad pastaroji sutarties sąlyga rodo, jog tokia sutarties sąlyga reiškia, jog preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių galiojimo terminas du metai, tuo pačiu ir pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo apibrėžtas dvejų metų terminu, tačiau ši sutartis galėjo pasibaigti ir anksčiau, jeigu būtų atsiradusi termino išlygoje aptarta aplinkybė, tai yra šalims anksčiau nei per du metus sudarius galutinę pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau tenka sutikti su atsakovės atstovo nurodyta pozicija, jog minėtų punktų nuostatos klaidino šalį – atsakovę, kadangi preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių 5.5. bei 6.3. punktų sąlygos laikytinos prieštaraujančiomis viena kitai ir klaidinančiomis atsakovę, ypatingai atsižvelgiant į jos amžių, nes sutarčių sudarymo metu atsakovei buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į galimą tokio amžiaus asmens sveikatos būklę bei sutarties aplinkybių suvokimą. O byloje esantys duomenys, tame tarpe ir ekspertizės akto išvados, ir patvirtino sunkią atsakovės sveikatos būklę, bei sveikatos būklės pablogėjimą, fiksuotą psichiatro nuo (duomenys neskelbtini), kur ji skundžiasi (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodyta ir ekspertizės akte.
Ieškovas užsiima miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkimu, ieškovas neneigė, jog preliminariosios sutarties tekstas yra parengtas jo ir pateiktas pasirašyti atsakovei.
Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, visos abejonės dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų aiškinamos atsakovės S. P. naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, jog ieškovas 2018-02-14 pateikė teismui su atsakove S. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto – 4,0300 ha ploto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Šios sutarties 5.5 punkte nustatyta, jog pardavėjas parduos, o pirkėjas nupirks šį turtą iki (duomenys neskelbtini), o 6.3. punkte nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja du metus iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Kaip matyti iš pateiktos sutarties, jokių prieštaravimų, klaidinančių kitą šalį, šioje sutartyje nėra, o galutinė pirkimo pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų negalėjo išsiaiškinti atsakovės tikrosios valios ir jos pozicijos dėl pagrindinės sutarties sudarymo dėl atsakovės sveikatos būklės.
Atsakovės, atstovaujamos globėjos R. V., atstovo nurodytos aplinkybės dėl sutarties sąlygų, ieškovui tvirtinant, jog atsakovė S. P., (duomenys neskelbtini) bei galutinės sutarties sudarymo datai suvokė savo veiksmus, ką pagal ieškovą patvirtina (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, taip pat (duomenys neskelbtini) atsakovės atliktas 4 000 EUR avanso grąžinimas ieškovui S. M., leidžia teismui vertinti, kad atsakovės veiksmai, tai yra įgaliojimas, išduotas dukrai R. P., kuriame be kitų pavedimų, įgaliotinei yra nurodyta parduoti visus keturis žemės sklypus, dėl kurių pardavimo buvo tariamasi minėtose keturiose preliminariosiose sutartyse, parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ir nėra jokių konkrečių pavedimų įgaliotinei dėl šių sklypų pardavimo, atsižvelgiant į preliminarias sutartis, taip pat avanso grąžinimas ieškovui S. M. rodo, kad pagal sutarčių 5.5., ir 6.3. punktų dviprasmiškas sąlygas atsakovė galėjo suprasti ir įvertinti situaciją, jog sutartys nebebus sudaromos, kadangi ieškovas iki tol nesikreipė dėl galutinės sutarties sudarymo, o grąžindama avansą, atsakovė pasielgė sąžiningai, nors pagal preliminarios sutarties 4.4. punktą numatyta, jog jei pirkėjas nebeperka šio turto, tai avansas lieka pardavėjui.
Taip pat pažymėtina, jog negalima visiškai sutikti su ieškovo pozicija, kad ekspertizės aktas nėra absoliutus, o jo aktualumą pašalina įgaliojimas, atsiliepimas byloje.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė globėja R. V. nurodė, jog po dukters laidotuvių (duomenys neskelbtini) motinos sveikata pablogėjo, po laidotuvių pradėjo kilti abejonės dėl motinos sveikatos būklės, tačiau galvojo, jog tai praeis, motina po laidotuvių patyrė insultus, po ko būdavo periodų, kad motina suvokdavo aplinką, po poros valandų nebepažindavo globėjos.
Nors teismas bylą išsprendė remdamasis preliminarių sutarčių sąlygų vertinimo aplinkybių pagrindu, tačiau psichiatrinės ekspertizės išvada nepaneigė aplinkybių dėl atsakovės sveikatos būklės tiek nuo (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), priešingai tik patvirtino, jog atsakovės būklė buvo sunki ir tai iš dalies galėjo lemti jos apsisprendimą atlikti tam tikrus veiksmus tik 2017 metų rugpjūčio mėnesį.
Todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovės S. P. atsakomybės, taip pat atsižvelgtina ir jos sveikatos būklę.
Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir ar egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.
Remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi bei teismų formuojama praktika dėl civilinės atsakomybės, teismas vertina, jog negalima paneigti to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog ši sutartis nesudaryta dėl atsakovės nepagrįsto vengimo sudaryti sutartį, tai yra kad atsakovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės leido teismui pripažinti, jog preliminariosios sutarties sąlygos dėl jos galiojimo ir pagrindinės sutarties sudarymo datos buvo dviprasmiškos, todėl visas abejones dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų aiškinant atsakovės S. P. naudai, yra pagrindas vertinti, jog galutinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), o pats ieškovas į atsakovę kreipėsi dėl sutarties sudarymo tik (duomenys neskelbtini), tai yra po avanso grąžinimo, taip pat atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, bei į tai, kad ieškovas anksčiau, o būtent iki (duomenys neskelbtini) taip pat nesiėmė priemonių paskatinti atsakovę sudaryti galutinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti esant atsakovės kaltę dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti galutinę žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės S. P. veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (CK 6.247, 6.248 straipsniai).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės S. P. 4 000 EUR netesybų atmestinas kaip nepagrįstas CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovo ieškinys atmestas.
Pagal LR CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas be žyminio mokesčio sudaro ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. LR CPK 88 str. nustato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, taip pat kitos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos.
Atsakovė patyrė 400 EUR advokato K. Rakausko teisinės pagalbos išlaidų. Advokatas parengė atsiliepimą, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, teikė prašymą psichiatrinei ekspertizei skirti.
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio bei nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.2. p., 8.16. p., 8.17. p., 8.18. p., bei nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.2. p., 8.16. p., 8.19. p., (taikant atitinkamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje), advokato pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovo S. M..
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 6,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei S. P. priklausančio žemės sklypo areštas panaikintinos (Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas 2019-08-23 nutartimi S. P. paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Atsakovės atstovė 2019-08-28 mokėjimo nurodymu į teismo sąskaitą pervedė 500 EUR užstatą už ekspertizės atlikimą. Už atliktą ekspertizę 2019-10-29 buvo sumokėta 237,49 EUR, todėl iš Utenos apylinkės teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, atsakovei S. P., atstovaujamai globėjos R. V., grąžintina 262,51 EUR nepanaudotų lėšų.
Atmetus ieškovo S. M. ieškinį, iš ieškovo S. M. atsakovės S. P., atstovaujamos globėjos R. V. naudai priteistina 237,49 EUR patirtų ekspertizės išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškovo S. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. M. atsakovės S. P., atstovaujamos globėjos R. V., naudai 400 EUR advokato pagalbos išlaidų bei 237,49 EUR ekspertizės išlaidų.
Grąžinti iš Utenos apylinkės teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, atsakovei S. P., atstovaujamai globėjos R. V., 262,51 EUR nepanaudotų lėšų.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio 6,4700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą (turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti atsakovės S. P. asmens sveikatos istorijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir gydymo stacionare ligos istorijas Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.