Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Piniava“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-60-338/2006 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos stilius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Piniava“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Dekolita“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Ieškovas (rangovas) su atsakovu (užsakovu) buvo sudaręs tris statybos rangos sutartis: 2002 m. balandžio 30 d. dėl administracinio pastato Tilžės g. 74 Šiaulių mieste rekonstrukcijos, 2002 m. birželio 7 d. dėl grūdų saugyklos administracinio pastato Vilniaus g. 62 Joniškio mieste rekonstrukcijos ir 2002 m. birželio 18 d. dėl administracinio pastato Peliuniškio g. 1 Panevėžio mieste rūsio patalpų rekonstrukcijos. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtas statybos rangos sutartis atliko visus darbus, tačiau atsakovas pilnai nesumokėjo, liko skolingas 17 550 Lt.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tarp šalių kilęs ginčas tik dėl 2002 m. birželio 7 d. statybos rangos sutarties vykdymo. Šia sutartimi ieškovas (rangovas) įsipareigojo iki 2002 m. rugpjūčio 30 d. atlikti atsakovui (užsakovui) priklausančio grūdų saugyklos administracinio pastato Vilniaus g. 62 Joniškio mieste rekonstrukciją, o atsakovas įsipareigojo priimti iš jo atliktus darbus ir laiku už juos atsiskaityti. Šalys sutarė 77 300 Lt statybos darbų kainą (b.l. 32). Atsakovas atsisako ieškovui sumokėti 19238 Lt, motyvuodamas tuo, kad ieškovo atliktų darbų kokybė neatitinka rangos sutarties sąlygų. Atsakovas nurodė, kad ieškovas netinkamai atliko grindų įrengimo darbus, į prašymus ištaisyti trūkumus nereagavo, todėl darbus atliko savo lėšomis ir tai kainavo 19 238 Lt.

CK 6.663 str. pasakyta, kad rangos darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams. Atsakovas atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindžia tuo, kad grindų dangos banguotumas atsirado dėl padidintos paviršinės betono pagrindo drėgmės, nes nebuvo įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis. Šį savo argumentą pagrindžia UAB ,,Kauno prekių ekspertizė“ aktu (b.l. 92), Panevėžio statybos tresto statybinės laboratorijos atliktais tyrimais apie faktinę grindų pogrindžio drėgmę (b.l. 140) ir kad ieškovas defektus, jeigu jie buvo nustatyti per penkerius metus turi ištaisyti savo lėšomis, kaip numatyta statybos rangos sutartyje.

Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų numatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimus (CK 6.684 str. 1 d.). Grindų įrengimo projektas rodo, kad turėjo būti įrengta grindų hidroizoliacija (b.l. 139). Ekspertizės aktu nustatyta, kad grindų hidroizoliacijos nėra ir dėl tos priežasties grindų danga nuo drėgmės deformavosi. Tačiau 2002 m. liepos 3 d. paslėptų darbų patikrinimo akte pažymėta, kad ieškovo atstovas apžiūrėjo pateiktus darbus: smėlio pasluoksnio įrengimą, hidroizoliaciją iš pol. plėvelės, grindų armavimą 15x15 tinklu (b.l. 138). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo aktu ir vadovaudamasis CK 6.662 str. 2 d., atsakovo argumentus dėl nekokybiškų darbų laikė nepagrįstais.

CK 6.662 str. 2 d. pasakyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Atsakovas neigia patikrinimo akte pažymėtą aplinkybę, kad grindų hidroizoliacija buvo įrengta. Ekspertizės aktas patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę apie grindų įrengimo nekokybiškumą (b.l. 92). Ekspertas A.Grikevičius, pasirašęs ekspertizės aktą ir ekspertas S.Čižinauskas dalyvavęs atliekant ekspertizę, apklausti 2006 m. vasario 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovo prašymu atliko ekspertizę ir nustatė, kad grindų dangos atsiklijavimo ir banguotumo priežastis yra padidinta betoninio pagrindo drėgmė, nes nėra įrengto hidroizoliacinio sluoksnio. Atliekant ekspertizę dalyvavo tuo metu rangovo įmonės direktoriumi dirbęs B.Aleksandravičius, kuris parodė, kad buvo atlikti tik grindų betonavimo darbai, nes pagal projektą grindų hidroizoliacija nebuvo numatyta. Taigi, aplinkybę, kad nebuvo atlikta grindų hidroizoliacija, be ekspertų A.Grikevičiaus ir S.Čižinausko patvirtino ir liudytojas B.Aleksandravičius. Atsakovas 2003 m. liepos 3 d., 2004 m. sausio 21 d. raštais informavo ieškovą apie grindų defektus ir prašė juos ištaisyti (b.l. 93-94). Ieškovas 2004 m. sausio 30 d. raštu ieškovui atsakė, kad nei sąmatoje, nei projekte grindų hidroizoliacinis sluoksnis nebuvo numatytas, todėl atsakomybės dėl atsiradusių defektų neprisiima (b.l. 9 str.). Aplinkybę, kad pagal projektą įrengti grindų hidroizoliaciją nebuvo numatyta, nurodė ir liudytojas B.Aleksandravičius. Tačiau nei atsakovo rašte nurodyta aplinkybė, nei liudytojo B.Aleksandravičiaus parodymai, kad pagal projektą nebuvo numatyta įrengti grindų hidroizoliaciją, neatitinka pateiktam grindų dangos įrengimo projektą CM-01 (b.l. 139), kuriame numatyta, kad turi būti įrengta grindų hidroizoliacija – (plėvelė PE).

Pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą laikė netinkamu įrodymu ir ekspertizės išvadų nevertino, nors ekspertus teismo posėdyje apklausė. Su tokiu pirmosios instancijos įrodymų vertinimu negalima sutikti. Teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti įrodymais rašytiniai aktai, kurie yra ekspertinio pobūdžio, juos atliko atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Toks dokumentas atitinka įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 117 str. 1 ir 2 d., 197 str. 1 d.). Todėl atsakovo pateiktos ekspertizės aktą teismas turėjo vertinti sąryšyje su visais kitais byloje esančiais įrodymais. Esant tokiems prieštaringiems įrodymams apie grindų hidroizoliacijos įrengimą, buvo reikalinga apklausti asmenis, pasirašiusius 2002 m. liepos 3 d. paslėptų darbų atlikimo aktą, kad išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo surašytas šis aktas būtent dėl grindų įrengimo paslėptų darbų, nors, kaip matyti iš atliktų darbų priėmimo aktų, ieškovas atliko ir daugiau paslėptų darbų, tačiau patikrinimo aktai nebuvo surašyti; išsiaiškinti, kodėl aktą pasirašė trys asmenys, nors nurodyta, kad dalyvavo ieškovo ir atsakovo atstovas; kodėl akte nurodyta, kad rangovas yra atsakovas, o užsakovas yra ieškovas, kai iš tikrųjų pagal statybos rangos darbų sutartį yra priešingai. Be to, akte pažymėta, kad patikrinimą atliko komisija. Todėl reikalinga išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ši komisija buvo sudaryta ir kas ją sudarė, juolab, kad rangovo įmonės direktorius parodė, kad buvo atlikti tik grindų betonavimo darbai.

Statybos rangos sutarties šeštame punkte numatytas penkerių metų apdailos darbų garantinis terminas, kurio metu išaiškėjusius darbo defektus ištaiso rangovas savo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas šios sutarties sąlygos nevertino, nors aplinkybės, kad grindų danga atsiklijavo ir susibangavo ieškovas neneigė, tik nurodė, kad grindų betonavimo darbai buvo atliekami iš atsakovo medžiagų, todėl už naudotų medžiagų kokybę neatsako, o grindų įrengimo hidroizoliacinis sluoksnis projekte nebuvo numatytas (b.l. 95). Taigi, iš 2004 m. sausio 30 d. ieškovo rašto atsakovui turinio matyti, kad ieškovas patvirtina savo poziciją, kad grindų hidroizoliacinis sluoksnis buvo neįrengtas. Iš byloje esančio statinio techninio projekto architektūrinės dalies dokumentų, konkrečiai iš orientacinių įrengimų, gaminių, medžiagų ir darbų kiekių žiniaraščių matyti, kad grindys pagal detalę GG-01 įrengiamos be hidroizoliacijos (b.l. 178). Tuo tarpu, kaip jau buvo pasakyta, grindų dangos įrengimo projektas patvirtina, kad grindų hidroizoliacinis sluoksnis turėjo būti atliktas iš PE plėvelės (b.l. 139). Taigi tarp šių dviejų dokumentų yra akivaizdūs prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepašalino.

Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą. Viena iš rangovo atsakomybės rūšių yra ta, kad užsakovas už netinkamos kokybės darbą gali atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.658 str. 5 d.). Atsakovas ieškovui sumažino kainą 19238 Lt sumai, kas pagal atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą ir darbų atlikimo aktą sudaro grindų ir sienų remonto darbų ir medžiagų kainą. Pažymėtina, kad į remonto darbų ir medžiagų kainą yra įskaityti ne tik grindų remonto darbai, bet ir 2565 Lt už sienų emulsiniais dažais dažymą. Tačiau byloje yra tik atsakovo 2004 m. sausio 21 d. raštas ieškovui apie sienų defektus ir prašymas defektus ištaisyti. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų sienų defektus, atsakovas nepateikė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu teismas, konstatavęs, kad ekspertizės aktas yra netinkamas įrodymas, atsakovo atsikirtimų iš esmės netyrė. Dėl ekspertizės akto, kaip tinkamo įrodymo, jau pasisakyta, kad šis įrodymas turėjo būti tiriamas ir vertinamas kaip rašytinis (CPK 197 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas be šio įrodymo netyrė ir kitų įrodymų, kuriais atsakovas grindė savo atsikirtimų pagrįstumą. Todėl įstatymo nustatyta tvarka neištyrus ir neįvertinus atsakovo įrodymų, kuriais jis grindė savo atsikirtimus, nebuvo konstatuota, ar yra aplinkybių arba jų nėra, pagrindžiančių atsakovo atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d., 178 str., 183 str. 1 d., 185 str.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, neištyręs įrodymų, kuriais atsakovas grindžia savo atsikirtimus, ir jų neįvertinęs, negalėjo tinkamai atskleisti bylos esmės. Bylos esmė yra ta, kad atsakovas atsisako tenkinti ieškovo reikalavimą apmokėti už pagal statybos rangos sutartį atliktus darbus, atsikertant tuo, kad ieškovo darbas yra netinkamos kokybės. Tai reiškia, kad atskleisti bylos esmę, reikia nustatyti ar egzistuoja arba neegzistuoja aplinkybės, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai. O kad nustatyti šias aplinkybes, reikalinga ištirti ir įvertinti visus įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo atsikirtimus į ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.