Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-168-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
1A-636-168-2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00244-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.), Nijolė Sušinskienė (pran.), Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Baudž. byla Nr.1A-636-168/2010
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00244-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija
(S)2.4.6.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus iPanevėžio

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-03-20 iki 2010-03-22.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 20 d., apie 20 val. 30 min. – 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Vilainių sen., Kėdainių r., peiliu vieną kartą dūrė J. U. į pilvą, taip padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą lydimą kepenų pažeidimo, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti 2010 m. liepos mėn. 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, jog nepaisant to, jog nurodė kaltę pripažįstantis tik iš dalies, tačiau iš tiesų jis kaltu dėl J. U. sužalojimo prisipažįsta visiškai. Dėl kokios priežasties jis sužalojo J. U. dar ir dabar pasakyti negali, daug šio įvykio detalių neprisimena, tačiau neneigia, kad peiliu jam dūrė į pilvą ir taip jį sunkiai sužalojo. Mano, jog jo visiškas kaltės, sužalojus J. U., prisipažinimas galėtų būti vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodo, jog gailisi sužalojęs J. U., jo atsiprašė vos tik jam sugrįžus iš ligoninės, jis jam šiuo metu pretenzijų neturi. Yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teigia sutinkantis atlyginti visas su J. U. gydymu susijusias išlaidas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad jam galėtų būti skiriamas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis.

Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės yra pateikti du prašymai, t. y. visišką prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sutrumpinti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Kolegija pirmiausia dėsto argumentus dėl pirmojo skunde išreikšto reikalavimo, t. y. kaip nepagrįstą atmeta apelianto prašymą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri gali būti konstatuota esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltinamasis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltinamasis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba kaltu prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu dėl tuo metu pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., A. M. kaltę pripažino iš dalies, nurodė peiliu dūręs J. U. į pilvą ir taip jį sužalojęs. Jam pareiškus įtarimą pagal LR BK 135 str. 1 d., jis taip pat kaltę pripažino iš dalies, neneigė J. U. peiliu dūręs į pilvą. Bylą nagrinėjant teisme, A. M. kaltę pripažino iš dalies, tačiau nurodė įvykio metu tik pastūmęs J. U. ir nuėjęs miegoti (b. l. 121). Baigus įrodymų tyrimą teisme, išklausius baigiamąsias kalbas bei suteikus kaltinamajam paskutinį žodį, A. M. atsiprašė J. U. (b. l. 124). Apeliaciniame skunde A. M. teigia kaltę pripažįstantis visiškai ir neneigia peiliu dūręs J. U. į pilvą ir taip jį sunkiai sužalojęs. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į A. M. parodymus teisiamojo posėdžio metu, skunde nurodytas aplinkybes dėl jo visiško prisipažinimo peiliu dūrus ir sužalojus J. U. laiko tik kaip tam tikrą A. M. poziciją, siekiant švelnesnės bausmės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką padaręs, t.y. peiliu sunkiai sužalojęs J. U., A. M. nuėjo miegoti, palikęs sužalotą nukentėjusįjį gulintį lauke. Medicininę pagalbą J. U. iškvietė J. P., kuri policijai perdavė ir virtuvėje rastą kruviną peilį, bei paaiškino apie J. U. sužalojimo aplinkybes. A. M. parodymai dėl įvykio aplinkybių viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantas aiškino, kad jis tik pastūmė J. U., vijo jį lauk iš namų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savanoriško prisipažinimo sudėtinė dalis ir paprastai pasireiškia tuo, kad savo kaltę pripažinęs kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Tokių aplinkybių byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu apelianto nukentėjusiajam išsakytas atsiprašymas negali būti laikomas nuoširdžiu gailėjimusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso bylos tyrimo metu A. M. nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Jo skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, negali būti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvina jo paties, o ne nukentėjusiojo požiūris į įvykdytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, t.y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti ir kito apelianto prašymo, t. y. sutrumpinti jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. įvykdė tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, į nustatytą ir pripažintą A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. M. asmenybę: praeityje ne kartą teistas už tokio pat pobūdžio tyčinių nusikalstamų veikų padarymą (1997 metais jis Širvinskui vieną kartą peiliu dūrė į pilvą, o po kelių metų - Musteikiui į pilvą), teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad A. M. iš dalies pripažino kaltę, didelės žalos nepadarė, nukentėjusiojo atsiprašė, vienintelės įstatyme numatytos skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatė žymiai mažesnę nei jos vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad prašydamas sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, apeliantas nenurodo jokių nuosprendyje neaptartų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino apelianto išvardintas aplinkybes dėl teistumo nebuvimo ir administracinių nuobaudų neturėjimo, todėl nėra pagrindo į jas atsižvelgti dar kartą. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė nuteistajam A. M. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėVytautas NorkūnasRičardas GilysTeisėjaiTomas Zdanavičius