Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., g. (duomenys neskelbtini), a . k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 str. 1 d. 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda,

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

kaltinamasis M. Š. 2023 m. vasario 21 d. apie 5 val. į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos vidų įmetė apipiltą benzinu ir padegtą medžiagos gabalą ir taip tyčia padegė bei sunaikino (sudegino) šį V. Š. ir R. G. priklausantį gyvenamąjį namą su jame buvusiais daiktais, tuo padarydamas R. G. 16 287,27 Eur dydžio turtinę žalą ir V. Š. ne mažesnę kaip 12 435 Eur dydžio turtinę žalą, bei apgadino šalimais, (duomenys neskelbtini), esančio A. A. priklausančio gyvenamojo namo sieną ir duris, tuo padarydamas A. A. 1 630,84 Eur dydžio turtinę žalą. Tokiais veiksmais kaltinamasis M. Š. visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis M. Š. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad pykčiai su R. Š. prasidėjo dėl skolos. R. Š. atvežė iš savo motinos miško už skolą malkų, ir jis Š. skolą nurašė. Tačiau Š. savo mamai pareiškė, neva jis išpjovęs jos mišką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, galiausiai policija išsiaiškino, kad ten Š. darbas. Prisigėręs jis nusprendė atkeršyti, ir taip gavosi, norėjo tik pagąsdinti. Santykiai su R. Š. būdavo geri, kol negerdavo. Jam buvo paskolinęs 600, skolą buvo užtęsęs beveik metus. Š. jam pasiūlė malkų ir tą skolą nuskaičiavo. Malkas atvežė link 2022 m. pavasario. Su R. Š. kalbėjo, kad liautųsi jį apkalbėti policijai, tačiau jį paskandinti negrasino. Vėliau persigėręs jis ir pridarė tas kvailystes.

Pirmu atveju pasiskambino taksistui O. M. ir paprašė, kad atvežtų benzino. Nuvažiavus jis nuėjo į kiemą, ant skuduriuko užsilašino kelis lašus benzino ir pametė gal pora metrų iki verandos ant žemės. Skuduriuką paėmė iš taksisto mašinos šoninių durelių. R. nebuvo namuose. Sudeginti namo nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Bambaliuką numetė ir jis sudegė. Keli lašai apsitaškė, kai degė, aptirpo liemenė, užgesino rankomis. Namuose nieko nebuvo, žino, jei nėra mašinos, tai ir R. nėra. Padegė ir išėjo, per daug neįsiplieskė, nes buvo maža talpa.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausiant jį įtariamuoju 2023-02-22 9.15 val., kur M. Š. nurodė žinojęs, kad padegimo metu R. Š. yra namuose, nes viduje degė šviesa (tomas 4, b. l. 11-12). Kaltinamasis paaiškino, kad minimos apklausos metu jis buvo pasimetęs, kadangi apklausos metu dar tebebuvo girtas, todėl galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes, tačiau pripažino, jog R. Š. namuose degė šviesa ir grojo muzika, nors paties R. Š. ir nematė.

Antrą kartą taip pat paskambino O. ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Taksistas atvažiavo. Pasiėmė iš namų tarą, skuduriuką ir susidėjęs į maišelį išvažiavo. O. paleido jį (duomenys neskelbtini), nuėjo vėl iki R., pažiūrėjo, kad mašinos nėra, apėjo aplink ratą, jokio žmogaus negirdėjo. Kaip ir pirmą kartą, paėmė didesnės talpos buteliuką, numetė, buvo didelis vėjas ir pagavo ugnis. Degalinėje benzino nupirko taksistas, nes pats buvo girtas. Virtuvėje šviesos nematė. Butelį numetė prie prieangio, prie verandos. Kai pamatė, kad ugnis įsiplieskė, pabėgo pas tėvus ir paprašė, kad parvežtų namo.

Sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau nesutinka su V. Š. ieškinio dydžiu, nes civilinis ieškinys už sudegintą namą pareikštas kaip už naują namą. Ten buvo landynė, realiai namas buvo avarinės būklės. Tame name yra buvęs ne vieną kartą, su R. Š. buvo vaikystės draugai, santykiai buvo geri. Nužudyti tikslo neturėjo. Automobilio nebuvo ir galvojo, kad išvažiavę. Mamos mišką išvogė pats R. ir jį apkaltino, policija tai išsiaiškino. Negali pasakyti, kodėl ėjo padegti antrą kartą. Sugyventinei ir draugams buvo sakęs, kad reikia Š. atsikratyti iš draugų rato, atsisakyti su juo bendrauti. Nužudyti ar dar ką nors padaryti jokios minties neturėjo. Pripažįsta, tik kad padegė namą. Namas gyvenimui buvo tinkamas, virtuvėje buvo stalas, pora kėdžių, hole numestas čiužinys ir miegamajame dvigulė lova. Paskutinį kartą iki padegimo ten buvo prieš 3 savaites. Plastikiniai langai buvo ne visame name. Daužti lango nereikėjo. Kad ten yra V. svečiuose, nežinojo. Š. visada veždavosi savo sugyventinę. Su Š. kartu negerdavo, bet būdamas jo draugas puikiai jo gyvenimą žinojo. Antrą kartą šalia namo jokios mašinos taip pat nebuvo.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad nuo 1994 metų gyveno savo mamai V. Š. priklausančioje namo dalyje (duomenys neskelbtini), paskutinius 6 metus - kartu su savo drauge R. R.. Su kaltinamuoju buvo vaikystės draugai, tarpusavio santykiai buvo normalūs.

2023 m. vasario 14 d. ryte su drauge išvažiavo į (duomenys neskelbtini), grįžęs per pietus namo verandoje pastebėjo sudegusį plastiką ir matė, kad buvo aprūkusi, kiek apdegusi verandos durų stakta ir truputį grindys. Visa tai nusifotografavo, padarė 4 nuotraukas. Tačiau į policiją nesikreipė, nors suprato, kad buvo bandyta padegti, tačiau žala nebuvo padaryta. Kada buvo bandyta padegti, jis nežino, bet tai pastebėjo tik grįžęs iš (duomenys neskelbtini) namo. Galėjo būti ir naktį iš vasario 13 d. į 14 d. Tą naktį jie buvo kartu su R. namuose, bet nieko įtartino negirdėjo, išvažiuodamas ryte iš namų vasario 14 d. jis irgi nieko nepastebėjo. Verandoje buvo sudėta malkų kupetikė, o po kupetike mėtėsi sudegęs plastmasinis buteliukas. Po to pamatė, kad ir kieme dar vienas plastmasinis buteliukas sudegintas. Pasidarė fotonuotraukas, ten matosi, kad durų kampukas apdegęs. Namo teritorija aptverta, bet nėra kiemo vartų. Rado du buteliukus, buvo kieme, ten kur stovi mašina, o kitas buvo verandoje. Kas tai galėjo padaryti, jokių minčių neturėjo.

2023-02-20 apie 23 val. pas jį į svečius atėjo klasiokas V. V. V. ir R. buvo truputį išgėrę ir žaidė kortomis, o jis kambaryje naršė mobiliuoju telefonu, namuose degė šviesa, visi klausėsi muzikos. 2023-02-21 maždaug 04 val. 55 min. išgirdo tarkštelėjimą į laukinio prieangio sieną ir pamatė, kad dega prieangis prie virtuvės lango, visas langas švietė, ugnis kilo iki stogo. Kaip dabar supranta, butelis su degiu skysčiu buvo įmestas į verandą. Iš pradžių ugnis užsiplieskė verandoje prieš pat virtuvės langą. Buvo labai didelė liepsna, buvo vėjas ir iš karto namas pradėjo degti iš išorės, iš lauko. Išbėgo į lauką, norėdamas paimti iš garažo gesintuvą, bet nepavyko atrakinti garažo durų. Pamatęs liepsnas iš prieangio sušaukė R., kad „degam“. R. pradėjo pilti iš virtuvės su kibirais vandenį, bet gaisras plito. Pamatęs, kad jau liepsna eina per stogą, skambino į gaisrinę. Viduje liko R. ir V. Dėl liepsnos nebegalėjo grįžti į vidų, tada iš lauko pusės išdaužė langą ir išlipo R. su V. Paskui jis šoko dar sykį į vidų ir surinko R. dokumentus. Gelbėtojai atvyko po 10 min. Išbėgęs iš namo spėjo tik su savimi pasiimti televizorių, modemą ir asmens dokumentus.

Su visais kaimynais sutarė gerai, priešų neturėjo, todėl nenumanė, kas galėjo padegti. Konfliktavo tik su kaltinamuoju, bet ir tai neakivaizdžiai. Tiesiogiai M. Š. jam jokių grasinimų neišsakė, tik jis iš aplinkinių (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų girdėjo, kad M. Š. jį norėjo įmesti į upę, taip pat girdėjo, kad kalbėjo, jog jis yra ožys, t. y. skundžia aplinkinius policijai ir jai dirba. Dėl ko M. Š. ant jo pyko nežino, gal dėl tų medžių kirtimo iš jo mamos miško, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, nes jis ir buvo kviečiamas į policiją dėl šio įvykio, gal pyko dėl pinigų, kuriuos jis jam buvo skolingas. Pinigus 200 eurų buvo pasiskolinęs 2022 m. vasarą. Pinigų jis nereikalavo, kad grąžintų, jei būtų paprašęs, būtų ir grąžinęs. Jų negrąžino, nes neturėjo iš ko. Jie visą laiką sutardavo gerai. Paskutinį kartą Š. buvo sutikęs vasario pradžioje, bendravo normaliai. Namas sudegė visiškai, bet jis priklausė mamai, kuri ir reiškia civilinį ieškinį. M. Š. mama į jo sugyventinės R. R. sąskaitą pervedė 1000 Eur, po to dar 650 Eur. Pinigai buvo skirti jam, kad padengti bent kiek padarytą žalą. Jis juos pasiliko sau. M. tėvai jo ir mamos atsiprašė, žadėjo padėti, kiek tik galės, davė drabužių, batų, todėl jis pats ieškinio nereiškia.

Byloje yra pridėtos 4 fotonuotraukos, kurias nukentėjusysis R. Š. pateikė 2023-04-25 papildomos apklausos metu ikiteisminiame tyrime (tomas 1, b. l. 76-83), pasak R. Š., jo darytos 2023-02-14. Nuotraukose matosi: 1) galimai krūvelė pelenų ant lentinių grindų šalia durų staktos, nuotrauka nėra pakankamai informatyvi konstatuoti degimo pėdsakus (b. l. 80), 2) galimai sudegusios plastmasės fragmentai ant lentinių grindų, didesnis fragmentas – 3 lentų pločio atstumu nuo malkų krūvelės, du mažesni – atitinkamai 2 ir 1 lentų pločio atstumu nuo malkų krūvelės (b. l. 81), 3) nenustatytos medžiagos, galimai apdegusio skuduro ar apdegusios plastmasės fragmentai ant lentinių grindų šalia malkų krūvelės (b. l. 82), 4) galimai degimo žymės ant grindų lentos šalia malkų krūvelės ir galimai apdegęs medienos gabalėlis toje pat vietoje (b. l. 83).

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad R. Š. yra jos sūnus. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) name, kurio dalis priklauso jai, o kitas namo galas, t. y. kita namo dalis priklauso jos giminaičiui R. G., kuris šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jo namo galas buvo tuščias, tik buvo kažkokie jų daiktai, bet niekas negyveno, o jai priklausančioje namo dalyje gyveno sūnus ir jo draugė R. R. Ten buvo visi jo daiktai. Kaltinamąjį pažįsta labai seniai, dirbo mokytoja ir buvo mokykloje su juo problemų, buvo nevaldomas, neprognozuojamas mokinys. Pati jokių konfliktų su M. Š. neturėjo. Vasario 21 rytą, apie 5 val. paskambino sūnus ir pasakė, kad trobos nebėra, kad viskas sudegė. Ten buvo nemažai jos daiktų, buvo jos skuteris (neįgaliojo keturratis vežimėlis), kuris taip pat sudegė. Jai buvo be galo didelė trauma. Sūnus jai sakė, kad įtaria, kas galėjo tai padaryti, nes jam buvo grasinama, kad paskandins. Sakė, kad galimai grasino M. Š. Po įvykio pas ją buvo atvažiavę M. Š. tėvai, jie atsiprašė sūnaus vardu, prašė atleisti. Jie gegužės 15 d. pervedė 500 Eur į jos sąskaitą. Žino, kad dar jos sūnui davė 1000 Eur. Bandymas padegti buvo ir prieš savaitę iki gaisro, buvo numestas skarmalas. Sūnus sakė, kad čia buvo ženklas. Apie vasario 14 įvykį sužinojo iš sūnaus ir tai pasakė po gaisro. Kitokių versijų nebuvo. Apie sūnaus santykius su Š. nežino, bet įtaria, kad tai buvo dėl miško. Buvo išpjautas jos miškas, buvo parašytas pareiškimas. Namas draustas nebuvo. Namo nebeliko, išdegė net pamatai, stovi plynė. Byloje reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 74419 eurų turtinės žalos (tame tarpe 63481,50 euro už sudegusios namo dalies atstatymą) ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dalį žalos atlygino, gavo pavedimu 800 ir grynais į rankas davė 1000. Šią sumą pamažino. Prašo neturtinės žalos, tai buvo stresas, nemigo naktis, neteko skuterio, neteko judėjimo, nes negalėjo nueiti ar nuvažiuoti iki miestelio. Bendra suma 74000 su visais daiktais. Namas buvo (duomenys neskelbtini) m., bet perstatytas (duomenys neskelbtini), m., buvo padarytas sienų apšiltintas, sudėti plastikiniai langai.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad jam priklauso dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis namo priklauso V. Š.. Jai priklausančioje namo dalyje gyveno jo pusbrolis R. Š. Savo namo dalyje jis negyveno, tik buvo visokių jame daiktų, baldų. Jis jau nuo 2019 m. pastoviai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jo namo dalis buvo drausta „Lietuvos draudime“. Anksti ryte, būnant užsienyje, pažįstamas jam pranešė, kad dega namas. Pasižiūrėti buvo grįžęs vasario 28 ar kovo 1. „Lietuvos draudimas“ atlygino jam žalą, buvo sumokėta 16 200 eurų. Civilinio ieškinio nereiškia. Kodėl buvo padegta nežino, priešų neturėjo.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad yra R. Š. sugyventinė. Vasario 20 d. vakare į svečius atvažiavo V. V. Ji su V. turėjo po butelį alaus, gėrė ir žaidė kortomis, R. negėrė ir naršė telefone. Staiga pamatė liepsną, R. pasakė, kad degam, išdaužė langą ir ji išlipo į lauką, buvo pilna dūmų, patyrė didelį stresą. Jau po gaisro R. jai rodė nuotraukas, sakė darytas prieš savaitę, kur matėsi sudegęs bambaliukas, aprūkusi durų stakta. Ji pati to nebuvo pastebėjusi, vasario 14 su R. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir grįžo kartu. Ieškinio nereiškia, Š. mama pervedė 1000 eurų, juos panaudojo mokėti už šiukšlių išvežimą.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad R. Š. yra jo draugas. Vėlai vakare atvyko pas R. į svečius, sėdo su R. lošti kortomis. Besėdint išgirdo trinktelėjimą, pirmas pašoko R. pulti į lauką, nes pro langą pamatė, kad yra liepsna, o jis iš paskos. Tik atidarė duris ir liepsna jau dėjo į vidų ir juos atstūmė atgal. Puolė atgal į didįjį kambarį, su R. bendromis pajėgomis metė fotelį, išmušė stiklą ir išsikrapštė į lauką. Nepamena, ar R. buvo nubėgęs iki garažo. Apie pirmą padegimą R. nieko jam nesakė. R. dėl namo padegimo iškart įtarė, kad tai galėjo padaryti M. Š., kiek girdėjo, jie paskutiniu metu nesutarė. Ar buvo R. Š. grasinama, jis nieko nežino, nieko negirdėjo, pats R. nieko nepasakojo.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad gyvena sudegusio namo kaimynystėje. Vasario 21 d. apie 5 val. ji atsikėlė į tualetą ir matė, kad pas Š. namuose, virtuvėje degė šviesa, balsų jokių negirdėjo. Kai atsigulė vėl miegoti, netrukus staiga pabudo nuo šviesos blykstelėjimo, ir pratraukusi užuolaidas pamatė, kad dega kaimynų Š. ir G. namas, kuris yra visai šalia jos namo. Ji labai išsigando. Kadangi ji tuo metu labai sirgo bronchitu, tai į lauką net neišėjo. Jokių įtartinų asmenų nematė, tik prašė, kai pamatė, kad yra išėjęs R. Š., kad jis patrauktų jos sūnaus automobilį, kuris buvo pastatytas prie namo, kad neužsidegtų. Netrukus atvažiavo gaisrinė ir greitoji. Dėl gaisro buvo apgadintos jos namo durys ir siena, bet jos turtas buvo draustas ir draudimas padengė visą žalą, t. y. jai išmokėjo apie 1500 Eur. Kadangi jai žala atlyginta, pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas O. M. parodė, kad su M. Š. jie susipažino kažkur 2023 m. vasario pradžioje, nes tuo metu darbavosi kaip taksi vairuotojas ir kaltinamasis buvo jį išsikvietęs, nes jam reikėjo kažkur važiuoti. Vasario viduryje, tiksliai dienos nepamena, apie 22-23 val. į bendrą (duomenys neskelbtini) taksi telefono numerį paskambino M. Š. ir pasiteiravo, ar tai jis čia tas, kuris vairuoja (duomenys neskelbtini) automobilį. (duomenys neskelbtini) taksi nėra kitų vairuotojų, turinčių automobilį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jis suprato, kad kalba su M. Š., nes jis pats jo klausė, ar jis jį atsimena, pasakydamas, kad buvo anksčiau susitikę. M. Š. jo paklausė, ar gali atvežti jam benzino. Kai pasiteiravo, ar atvežti į kanistrą, tai jis atsakė, kad jam benzino daug nereikia, kokį buteliuką. Jis automobilyje turėjo tuščią Sprite gėrimo 0,5 litro talpos butelį ir jis pasakė, kad jam užteks bambaliuko benzino, tačiau nekalbėjo apie tai, kokios talpos yra jo buteliukas. Kadangi tuo metu, kai skambino M. Š., jis buvo Klaipėdoje su klientu, tai ir į degalinę nuvažiavo Klaipėdoje, nes jam pačiam reikėjo užsipilti kuro. Buteliuką su benzinu padėjo automobilio salone, galinėse keleivio pusės durelėse dešinėje pusėje. Kiek buvo valandų, kai grįžęs iš Klaipėdos nuvažiavo pas M. Š., nežino. Jam atvažiavus M. Š. į lauką išėjo su jam nepažįstama mergina. M. Š. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o mergina atsisėdo į galą. M. Š. pasakė „važiuojam į (duomenys neskelbtini)“. Kam M. Š. buvo reikalingas benzinas, nežinojo, jo nieko apie tai neklausė. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) ir ten nuvažiavus M. Š. vis sakė, kur važiuoti ir kur sustoti. M. Š. apie namo padegimą nieko nekalbėjo. Sustoti nurodė kažkokioje gatvelėje, M. Š. išlipo vienas iš automobilio, pasiėmė butelį su benzinu ir kažkur nuėjo. M. Š. nieko nesakė nei kur eina, nei ko eina. Jam nekilo jokio įtarimo, kad M. Š. eina kažką padegti. M. Š. mergina jam nieko nekalbėjo, todėl jis su ja nebendravo. Maždaug po 5-10 minučių parėjo M. Š. Jis neatrodė kažkaip kitaip, nesiguodė, kad jam kas skaudėtų. Jam įlipus į automobilį degėsio kvapo nesijautė, o benzinas ir taip smirdėjo, nes jis buvo automobilio salone. Grįžęs į automobilį M. Š. pasakė „važiuojam namo“. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) automobilyje nieko nekalbėjo, ką veikė išlipęs Š., jis nežino. Parvežė M. Š. su drauge iki (duomenys neskelbtini) gatvės, jam M. Š. sumokėjo pinigus ir jiedu nuėjo.

Vasario 21 d. apie 03.50 val. jam į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) iš jam nežinomo numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. Š., kuris paklausė, ar gali atvažiuoti, nes norės kažkur pavažiuoti. Pas M. Š. nuvažiavo maždaug po pusvalandžio laiko. M. Š. pasakė, kad reikia pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini), iki tėvų. Matė, kad M. Š. išgėręs, jis turėjo maišelį, kuriame kažką buvo susidėjęs. M. Š. pasakė „važiuojam į degalinę kuro užsipilti“. Nuvažiavo į degalinę „Baltic Petroleum“. Jam degalinėje M. Š. padavė 1,5 litro talpos plastikinę talpą ir paprašė, kad pripiltų benzino. Jis neklausinėjo, kodėl pats jis neina pilti kuro, nes už paslaugą yra sumokama. Degalinėje jis dar pirko M. Š. sumuštinį, nes jis prašė. Pinigus benzinui ir sumuštiniui davė M. Š. Talpą su benzinu M. Š. pasidėjo prie savęs į maišelį. Ką jis dar turėjo maišelyje, nežino. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), M. Š. nurodė, kur važiuoti ir kur sustoti. M. Š. išlipęs iš automobilio nuėjo pasakydamas, kad eina pas tėvus pjauti malkų. Jo M. Š. paprašė, kad jis paskambintų jo draugei ir pasakytų jai, kad M. Š. yra pas tėvus. Jis nematė, kad M. Š. būtų turėjęs telefoną ir nežino, kodėl jis pats negalėjo savo draugei paskambinti. Važiuodamas link (duomenys neskelbtini) paskambino M. Š. draugei ir pasakė, ką jis sakė jam pasakyti. M. Š. draugė tik pasakė „gerai“.

Liudytojas A. D. parodė, kad M. Š. yra jo senas pažįstamas, jie dažnai susiskambindavo. Dažniausiai M. skambindavo, kai reikėdavo kur nors jį pavežti, bet jį vežė labai retai. Nesutikdavo pavežti, nes jis jam už pavežimą neatsiskaitydavo. Buvo mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus ir dažniausiai jam skambindavo, kai būdavo išgėręs. 2023 m. vasario 21 d. apie 5.10 val. ryto jis jam skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini), bet jis neatsiliepė, ir po to dar jis jam skambino 6.08 val. ir prašė, kad jį parvežtų iš (duomenys neskelbtini), lyg minėjo, kad yra pas tėvus, iš balso suprato, kad jis yra girtas. Jis jam atsakė, kad neparveš, jų pokalbis buvo trumpas. Tą patį rytą pamena, kad jam dar skambino M. sugyventinė Ž. ir ji lyg jo prašė, kad jis parvežtų M. iš (duomenys neskelbtini), bet jis atsisakė. Pamena, kad dieną prieš, t. y. vasario 20 d. jis jam taip pat skambino ne kartą, būdamas girtas, bet apie ką jie tiksliai kalbėjo, nepamena, bet greičiausiai vėl prašė kur nors nuvežti ar parvežti. Kokie buvo tarpusavio santykiai jo ir Š., jis nežino, tik iš žmonių buvo girdėjęs, kad Š. yra vadinamas „ožiu“ (kad skundžia kitus) ir dirba policijai. Po to, kai sužinojo iš aplinkinių asmenų, kad M. Š. pradėjo vogti, tai pradėjo jo vengti. Kur Š. namas žinojo, namas medinis, buvo apleistas, nes ten buvo landynė.

2023-02-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas sudegęs namas (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 47–54).

2023-02-22 Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisro tyrimo medžiagoje konstatuota, kad gaisro židinys buvo namo verandoje, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - įneštas pašalinis ugnies šaltinis (1 tomas, b. l. 55–73).

AB ,,Lietuvos draudimas“ pažymoje nurodyta, kad gaisro padarytai žalai atlyginti A. A. buvo išmokėta 1509, 84 eur, R. G. – 16247, 27 eur (2 tomas, b. l. 3).

2023-02-28 „Baltic Petroleum“ pateikė vaizdo įrašus ir kvito kopiją (3 tomas, b. l. 33–34). Objektų apžiūros protokole užfiksuota „Baltic Petroleum“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, kur nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą „kamera(1).asf“ matome degalinės vidaus vaizdą, matyti kaip prie kasos aparato, už prekystalio stovi moteris. Įrašo trukmė 55 s. 2023-02-21 04:45:35 į degalinę užeina vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta, tai O. M. Jis nueina pasiima sumuštinį ir prieina prie kasos, kur padeda sumuštinį ir 20 Eur vienoje kupiūroje. Pardavėja kažką jam pasako, O. M. nueina į tualetą ir netrukus sugrįžta prie kasos, pasiima grąžą su sumuštiniu ir 04:46:28 išeina iš degalinės. Atidarius vaizdo įrašą „kamera(2).asf“ matome degalinės vaizdą lauke. 2023-02-21 04:44:37 prie kuro pylimo kolonėlės prieina O. M. ir į plastikinį butelį prisipila kuro. Prisipylęs nueina. 04:47:10 pravažiuoja tamsios spalvos automobilis. Įrašo trukmė 3 min 15 s. Atidarius vaizdo įrašą „kamera(3).asf“ matome degalinės kiemo vaizdą. 2023-02-21 04:43:53 atvažiuoja tamsios spalvos automobilis ir sustoja prie degalinės. Iš automobilio išlipa vairuotojas O. M., rankose nešasi plastikinį butelį. Užeina į degalinės vidų ir netrukus išėjęs nubėga prie kuro pylimo kolonėlės. Po to nueina ir plastikinį butelį padeda prie degalinės pastato, pats užeina į degalinės vidų. 04:46:33 išėjęs pasiimta plastikinį butelį ir sėda į automobilį. 04:47:10 išvažiuoja iš degalinės teritorijos (3 tomas, b. l. 35–37).

2023-02-22 asmens kratos metu iš M. Š. paimtas mobiliojo ryšio telefonas XIAOMI su SIM kortele (3 tomas, b. l. 48).

Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl V. Š. priklausančio miško iškirtimo laikotarpyje nuo 2022-09-16 iki 2022-10-06, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis Nr. 01-1-38164-22 pagal BK 178 str. 1 d., kurioje pranešimas apie įtarimą įteiktas R. Š., o liudytoju buvo apklaustas ir M. Š.. 2023-04-03 priimtas nutarimas nutraukti minėtą tyrimą R. Š. atžvilgiu (3 tomas, b. l. 78–79).

Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apklausos metu 2023-02-22 įtariamasis M. Š. nurodė, kad 2023 m. vasario mėnesio viduryje jis, būdamas girtas, nuvažiavo prie R. Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), benzinu apipylęs medžiagos gabalą ir jį uždegęs bandė padegti namą, kuriame gyveno R. Š. Bepilant benziną ant medžiagos, kliuvo benzino ant jo ir truputį apdegė juosmens srityje. Buvo užsidegusi ir jo striukė, bet ją nusiėmė ir greit užgesino. Parodymų patikrinimo vietoje parodė prie jo namų esantį šiukšlių konteinerį, į kurį išmetė rūbus, su kuriais buvo įvykio naktį. Juos išmetė, nes norėjo panaikinti įkalčius, buvo apdegęs rūbus. Kadangi nuo pasikėsinimo sunaikinti V. Š. priklausantį namą iki minėto namo sudeginimo (2023-02-21) buvo praėjusi apie savaitė laiko, šiukšlės jau buvo išvežtos, todėl M. Š. vilkėtų rūbų įvykio naktį rasti nepavyko (3 tomas, b. l. 80–81).

Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. Š. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-02-01 iki 2023-02-22 M. Š. keletą kartų bendravo su O. M. telefonu, t. y. 2023-02-20 13.19 val. M. Š. skambino O. M. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė 71 sekundė. Tuo metu M. Š. telefonas jungėsi prie telekomunikacijų bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), celės 1316, kurios veikimo kryptis apima (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, į kurią patenka ir M. Š. gyvenamoji vieta. 2023-02-20 13.31 val. trumpas skambutis M. Š. iš O. M., M. Š. telefonas veikė toje pačioje aukščiau paminėtoje celėje. 2023-02-21 03.49 val., M. Š. mėgino skambinti O. M. Išklotinėje matyti išeinantis praleistas skambutis. M. Š. telefonas vėl jungėsi prie celės 1316. 2023-02-21 03.57 val. O. M. skambino M. Š., skambučio trukmė 61 sekundė. M. Š. telefonas veikė toje pačioje 1316 celėje.

O. M. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matyti, kur skambučių su M. Š. metu veikė O. M. telefonas. 2023-02-20 13.19 val. jam skambino M. Š., O. M. telefonas jungėsi prie telekomunikacijų bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), celės 1F98. 2023-02-21 03.57 val. jis skambino M. Š., O. M. telefonas jungėsi prie tos pačios 1F98 celės. 2023-02-21 05.09 val. trumpas O. M. skambutis M. Š. Šiuo laiku O. M. telefonas jungėsi prie telekomunikacijų bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), celės 1168.

Tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė, kad 2023 m. vasario 21 d. apie 05.10 val. ryto M. Š. jam skambino iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini), bet jis neatsiliepė, ir po to dar M. Š. jam skambino 06.08 val. ir prašė, kad jį parvežtų iš (duomenys neskelbtini). Taip pat A. D. minėjo, kad M. Š. jam skambinėjo kelis kartus 2023-02-20. Patikrinus M. Š. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, matyti, kad informacija, kurią pateikė A. D., atitinka duomenis išklotinėje. Matyti, kad 2023-02-20 21.17 val. M. Š. skambino A. D. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė 99 sekundės, M. Š. telefonas jungėsi prie telekomunikacijų bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), celės 1316. 2023-02-21 05.10 val., M. Š. mėgino skambinti A. D. (išklotinėje matyti išeinantis praleistas skambutis), o iškart tuo pačiu laiku A. D. skambino M. Š., skambutis labai trumpas 19 sekundžių. 06.08 val. labai trumpas M. Š. skambutis A. D. (10 sekundžių), 07.29 val. vėl M. Š. skambutis A. D., skambučio trukmė 44 sekundės (3 tomas, b. l. 75–77).

Specialisto išvadoje Nr. G 209/2023 (03) nurodyta, kad apžiūrėjus 2023-02-23 M. Š. akivaizdžių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti atvira liepsna ar degant drabužiams karščio poveikyje, nekonstatuota (4 tomas, b. l. 47–48).

Specialisto išvadoje Nr. 95TPK-74 nurodyta, kad dėl diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo M. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Nenustatyta, kad įvykių metu M. Š. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (3 tomas, b. l. 138).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos Ž. B., kuri, nagrinėjamų įvykių metu būdama kaltinamojo sugyventine, pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2023-03-02 (2 tomas, b. l. 60) bei teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai.

Apklausta 2023-02-21 liudytoja, be kita ko, nurodė, kad jai ne kartą yra sakęs M. Š., kad jis pyksta ant R. Š., nes jis padeda policijai. M. Š. ilgą laiką nevartojo alkoholio, o jį vartoti pradėjo maždaug prieš du mėnesius laiko ir alkoholį geria kasdien. Prieš savaitę laiko, t. y. 2023 m. vasario mėnesio viduryje, kokia buvo savaitės diena, neatsimena, jai M. Š. pradėjo sakyti, kad reikia pašalinti R. Š. Ji neklausdavo M. Š., kaip jis nori R. Š. pašalinti, o pats jai nesakė, ką ketina R. Š. padaryti. M. Š. turi įvairių draugų ir ne visus ji pažįsta. Ji yra girdėjusi, kaip M. Š. namuose savo draugams yra minėjęs, kad R. Š. reikia pašalinti, tačiau ji nėra girdėjusi, kaip jis planuoja R. Š. pašalinti. Maždaug prieš savaitę, kaip ir minėjo ankščiau, būnant namuose apie 24 val. jai žiūrint televizorių M. Š. gėrė degtinę. Ji girdėjo, kaip M. Š. paskambino O. M. ir pakvietė atvažiuoti į svečius. O. M. pas juos į namus atvyko maždaug už 15 minučių. Atvažiavus O. M., jai M. Š. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo automobilio gale, todėl nelabai kreipė dėmesio, ką kalbasi M. Š. su O. M. Sustoję niekur nebuvo. Jie nuvažiavo prie R. Š. namų ir sustojo prie vartų. Į kiemą įvažiavę nebuvo. Pas R. Š. name šviesos nedegė. Iš automobilio išlipo M. Š., o ji su O. M. liko automobilyje. M. Š. iš automobilio priekinių keleivio pusės durelių pasiėmė 0,5 litro talpos butelį nuo „Coca-colos“, kuriame, kaip suprato, buvo benzinas, nes automobilyje užuodė benzino kvapą tik įlipusi į automobilį. Daugiau nematė, kad M. Š. ką nors būtų pasiėmęs. Kaip suprato, benzino jau buvo automobilyje butelyje, nes M. Š. jo iš namų nepasiėmė, o važiuodami iki R. Š. namų niekur sustoję nebuvo. M. Š. nueidamas pas R. Š. į kiemą nieko nepasakė. Su O. M. likusi automobilyje nieko nekalbėjo. Maždaug po dviejų minučių M. Š. parėjo į automobilį ir pasakė „važiuojam“. Butelio, kurį buvo išsinešęs, neparsinešė. M. Š. nepasakojo, ką jis veikė prie R. Š. namo. Juos namo parvežė O. M. ir išvažiavo. Kai grįžo namo, pamatė, kad M. Š. liemenė nugaros srityje yra apdegusi. Po liemene turėjo apsivilkęs megztinį, kurio nugara taip pat buvo apdegusi. Nusimovus M. Š. rūbus ji pamatė, kad yra apdegusi jo nugara. Į ligoninę vykti nereikėjo. Ji suprato, kad M. Š. apsidegino norėdamas padegti kažką, nors jai pats M. Š. nepasakojo, kaip jis apdegė nugarą. R. Š. namas nebuvo padegtas. Po to karto M. Š. nieko jai nebekalbėjo apie R. Š. ir norą jam pakenkti. M. Š. liemenę ir megztinį išmetė į konteinerį. 2023 m. vasario 20 d. visą laiką M. Š. vienas gėrė degtinę. Ji buvo namuose. Apie 2 val., tuo metu jau buvo vasario 21 d., M. Š. jai pasakė, kad reikia R. Š. pribaigti. Ji suprato, kad jis nori kažką R. Š. padaryti. Ji pasakė M. Š. nieko nedaryti, nekelti sau problemų. Ji prastai miegojo ir apie 3 val. 40 min. ėjo M. Š. padaryti pavalgyti, nes jis prašė ir matė, kad ji nemiega. Tuo metu ji girdėjo, kaip M. Š. paskambino O. M. ir pasakė atvažiuoti pas jo į namus. Jai visą laiką M. Š. minėjo, kad nori R. Š. pribaigti. Maždaug po 15 minučių atvažiavo O. M. Jos M. Š. paprašė, kad ji jam į maišelį įdėtų tuščią plastikinį butelį ir tuščią stiklinį butelį ir skudurą. Ji suprato, kad M. Š. buteliai reikalingi benzinui įpilti, o kam reikalingas skuduras, nesuprato. Ji į maišelį įdėjo 1,5 litro talpos tuščią plastikinį butelį nuo mineralinio vandens, įdėjo tuščią nuo degtinės butelį 0,7 litro talpos ir į maišelį įdėjo vaikišką megztinį geltonos spalvos. Pasiėmęs sudėtus daiktus M. Š. su O. M. išvažiavo. Ji suprato, kad jie nuvažiavo pas R. Š. Ji liko namuose. Į namus M. Š. grįžo apie 6 val. Jis nebuvo nei apdegęs, nei prasmirdęs benzinu. Jai atidarius buto duris M. Š. pasakė „Š. galas“. Ji nepagalvojo nieko blogo, kad būtų padaręs. M. Š. pasidarė kokteilių ir juos gėrė. Apie 7 val. M. Š. paskambino jo draugas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris paklausė M. Š., ar girdėjo (duomenys neskelbtini) naujienas, kad R. Š. namas degė. M. Š. jam atsakė, kad jis nieko nežino, nieko negirdėjo. Daugiau M. Š. nieko nekalbėjo su draugu. Ji tada suprato, kad R. Š. namą padegė M. Š. (2 tomas, b. l. 41–44).

Papildomai apklausta 2023-02-28 liudytoja, be kita ko, nurodė, kad ji su M. dažnai važiuodavo pas jo tėvus, ir būdavo, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestelį pas jo tėvus, ateidavo ir R. Š., ar būdavo, kad M. nueidavo pas R. Š. Būdavo, kad eidavo ir ji kartu su M. pas R. Š.. Jie sutardavo gerai. Paskutinį kartą kada buvo sutikę R. Š., nepamena, bet tai buvo šiais metais. Ar tarp M. ir R. Š. buvo kokių nesutarimų paskutiniu metu, nežino. Kažkur prieš kelias savaites, vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, bet lyg buvo po Valentino dienos, ji kartu su M. Š. buvo namuose, buvo vėlu, kažkur po vidurnakčio, M. begerdamas degtinę pradėjo sakyti, kad reikia pašalinti, sunaikinti Š., ar kažką panašaus. Tai jis norėjo padaryti dėl to, kad buvo girdėjęs iš aplinkinių žmonių kalbų, kad Š. dirba, padeda policijai, smulkmenų nesakė. Ji jam sakė „nebesvaik, ar tau reikia tų problemų“, o jis dažniausiai visada atsakydavo nesikišti į jo reikalus. Ji žodžius apie pašalinti, sunaikinti Š., suprato, kad jis nori tik nuvažiuoti ir gal jį sumušti. Kažkur po savaitės laiko po pirmojo važiavimo pas R. Š., vėlai naktį ji jau buvo prisnūdusi, bet M. ją pažadino ir norėjo, kad ji jam padarytų kažką pavalgyti, o jis pats vienas gėrė degtinę. Kol ji darė valgyti, jis vėl sugalvojo važiuoti pas Š. Sakė, kad va, nepavyko pirmą kartą, tai dabar reikia važiuoti „dabaigti“, kalbėjo apie padegimą. Ji jam sakė, kad nereikia to daryti, nedaryk nesąmonių, sakė, kad ne jam bus blogiau, o jam pačiam, o jis jai atsakė „nevadovauti“. Nenorėdama su juo pyktis, ji niekam apie jo ketinimus nieko nesakė. Tada jis paskambino O. ir kažkur po 20 minučių jam atvažiavus, jis užlipo pas juos į viršų. M. jos prašė, kad ji į maišiuką sudėtų plastikinį butelį ir stiklinį. Įdėjo butelį 0,7 l talpos nuo degtinės, o kitas buvo plastikinis 1,5 l talpos nuo mineralinio „Akvilė“ ir dar prašė, kad įdėtų kokį skudurą, tai ji įdėjo sesers vaiko paliktą bliuskutę. O. dar ir bandė sulaikyti M., sakė „kodėl taip elgiesi, esi durnas“, o M. nieko nesakė, apsirengė ir sakė „važiuojam“. Ji kartu jau nevažiavo, liko namie. Telefoną paliko namuose. Į namus sugrįžo gal apie 6 val. ryto, o išvažiavo apie 3,30 – 4 val. Jam išvažiavus ji nuėjo miegoti. Jai miegant į M. telefoną skambino O. ir sakė, kad M. paliko (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko nesakė, o ji ir neklausinėjo. M. sugrįžus nebuvo jokio kvapo, tai ji galvojo, gal šiaip po (duomenys neskelbtini) „pasivadalojo“ ir tiek. Pavalgė ir vėl gėrė degtinę. Jiems nuėjus rūkyti jis jai sakė, kad va, Š. namas dega, bet ji tuo netikėjo. Sakė jam eiti pamiegoti. Prieš einant jiems su M. parūkyti jam dar skambino „(duomenys neskelbtini)“, kiek žino, jo vardas A., ir klausė, ar girdėjo gandą, kad (duomenys neskelbtini) dega Š. namas, o jis atsakė, kad nieko nežino (2 tomas, b. l. 45–49).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

M. Š. pagal prokuroro teisme pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas:

1) pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. tuo, kad pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti du žmones, o būtent: 2023 m. vasario 14 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įmetė į namo verandos vidų apipiltą benzinu ir padegtą medžiagos gabalą ir taip pasikėsino padegti ir sunaikinti V. Š. priklausančio gyvenamojo namo dalį bendros 74 419 Eur vertės ir R. G. priklausančio gyvenamojo namo dalį 16 287,27 Eur vertės ir viduje buvusį turtą 3000 Eur vertės, tuo pačiu pasikėsino sudeginti gyvenamajame name buvusius R. Š. ir R. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių - įmestas į namo verandos vidų apipiltas benzinu ir padegtas medžiagos gabalas užgeso,

2) pagal BK 187 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. tuo, kad visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti tris žmones, o būtent: 2023 m. vasario 21 d. apie 5.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įmetė į namo verandos vidų apipiltą benzinu ir padegtą medžiagos gabalą ir taip tyčia padegė ir sudegino V. Š. ir R. G. priklausantį gyvenamąjį namą su jame buvusiais daiktais, bei apgadino šalia gyvenančiai A. A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sieną ir duris, tuo padarė V. Š. – 74 419 Eur, R. G. – 19 287,27 Eur, A. A. – 1 630,84 Eur turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais pasikėsino sudeginti gyvenamajame name buvusius R. Š., R. R. ir V. V., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – R. Š., R. R. ir V. V. išdaužė kambario langą ir pabėgo iš degančio namo.

Teismo vertinimu, šie M. Š. inkriminuoti kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iš dalies.

Aukščiau aptartais kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bylos dokumentais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis M. Š., panaudodamas specialiai tam tikslui pasiruoštą talpą su benzinu ir skudurą, 2023 m. vasario 21 d. apie 5.00 val. tyčia padegė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ko pasekoje šis namas sudegė, o gretimas namas (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Veika kvalifikuojama pagal BK 187 str. 2 d. kaip svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu.

Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Padegimas yra dažniausiai pasitaikanti visuotinai pavojingo būdo forma. Juo laikomas gaisro, t. y. nekontroliuojamo degimo proceso, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei, sukėlimas. Turto sunaikinimo būdo visuotinas pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jų padarymo vietos. Akivaizdu, kad namo padegimas gyvenvietėje yra neabejotinai pavojingas būdas.

Nusikaltimo kvalifikavimui reikšminga yra kaltė – asmens žinojimas, kad jis veikia visuotinai pavojingu būdu ir dėl to gali papildomai atsirasti sunkių padarinių, bet jis vis vien nori taip veikti, siekdamas atitinkamų pasekmių arba sąmoningai leisdamas joms kilti. Be turto sunaikinimo, dėl visuotinai pavojingo asmens veikimo būdo gali kilti ir kitos sunkios pasekmės – žmonių aukos arba sutrikdyta žmogaus sveikata. Jeigu kaltininkas veikė neapibrėžta tyčia, arba padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jis atsako už visus atsiradusius padarinius ir veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį. Tačiau, jei dėl pasirinkto visuotinai pavojingo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdo kilo grėsmė, kad dėl to gali nukentėti žmonės, bet realiai tokių sunkių padarinių neatsirado, veika kvalifikuojama tik pagal BK 187 str. 2 d.

Kaip minėta, M. Š. veika kaltinime buvo papildomai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. nurodant, jo padegdamas namą, jis pasikėsino sudeginti, t. y. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti tris žmones - gyvenamajame name buvusius R. Š., R. R. ir V. V., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – R. Š., R. R. ir V. V. išdaužė kambario langą ir pabėgo iš degančio namo.

Pasikėsinimas, numatytas BK 22 str. 1 d., yra kryptinga, tikslinga veika, todėl padaroma tik tiesiogine tyčia. Jei kaltininkas pasikėsina padaryti nusikalstamą veiką, aprašytą materialia sudėtimi (inkriminuotu atveju – nužudymą), jis suvokia pradedamos veikos pavojingą pobūdį, numato jos padarinius ir jų siekia, atitinkamai suvokdamas priežastingumo ryšį tarp jo daromos veikos ir siekiamų veikos sudėtyje numatytų padarinių.

Teismo įsitikinimu, byloje nesurinkta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog padegdamas namą, kaltinamasis būtų siekęs nužudyti jame buvusius asmenis. Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. Š. parodymų, jie buvo vaikystės draugai, palaikė normalius tarpusavio santykius, kartu girtaudavo, kaltinamasis prieš keletą savaičių iki nusikaltimo dar lankėsi nukentėjusiojo namuose. Nesutarimai tarp jų kilo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl V. Š. priklausančio miško iškirtimo, kuriame M. Š. buvo apklaustas liudytoju, kadangi, pasak kaltinamojo, R. Š. jį apkalbėjo. Nežiūrint to, kad M. Š., būdamas nepatenkintas dėl to, kad buvo kviečiamas apklausai į policiją, nors dėl to kaip nors ir nenukentėjo, jokių tiesioginių grasinimų pačiam R. Š. neišsakė, tačiau aplinkiniams vadino R. Š. skundiku, grasino jam kerštu, ir pats pripažino, kad sugyventinei ir draugams buvo sakęs, kad reikia Š. atsikratyti iš draugų rato, atsisakyti su juo bendrauti. Akivaizdu, jog du mėnesius be perstojo kasdien girtavusio (paties kaltinamojo parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti jo sugyventinės parodymai) M. Š. svaičiojimai sugyventinei (kurių pastaroji taip pat nurodė rimtai nevertinusi), kad R. Š. reikia atsikratyti, pribaigti, kad „jam galas“ patys savaime negali būti vertinami kaip realūs grasinimai ar ketinimų nužudyti R. Š. išsakymas. Kaip matyti, kaltinamasis net ir neturėjo jokio svaraus motyvo nužudyti R. Š., o tuo labiau jo sugyventinę R. R., nors ir nurodė žinojęs, kad jie namuose visad būna kartu. Jokių įrodymų, kad kaltinamasis būtų žinojęs, arba galėjęs ir turėjęs žinoti, kad namo padegimo metu namo viduje buvo dar ir V. V., byloje apskritai nėra.

Byloje surinktais įrodymais niekaip nepaneigta kaltinamojo versija, kad padegdamas namą, kuriame gyveno R. Š., jis siekė tik įbauginti, pagąsdinti R. Š. už tai, kad neva apkalbėjo jį policijai dėl mamos miško vagystės, ir tokiu būdu jam atkeršyti, tačiau tikrai nesiekė nužudyti nei R. Š., nei jo sugyventinės. Kaltinamasis pripažįsta, jog padegdamas R. Š. namus matė, jog viduje degė šviesa (tuo metu degusią šviesą matė ir A. A.) ir grojo muzika. Taigi kaltinamasis suvokė, kad name esantys žmonės nemiega, būdrauja, neišvengiamai pastebės kilsiantį gaisrą ir galės imtis priemonių bandyti jį užgesinti ar, blogiausiu atveju, saugiai pasišalinti iš degančio namo. Pažymėtina, kad namas buvo vieno aukšto, kaltinamasis buvo ne kartą lankęsis tame name, žinojo patalpų išsidėstymą, o tuo pačiu, kad name yra keletas langų, pro kuriuos esant būtinumui būtų galima pasišalinti iš namo į lauką (pvz., visai priešinga situacija būtų tuo atveju, jei būtų padegtos daugiaaukščio namo viršutiniame aukšte esančio buto durys, kuomet viduje esantys asmenys neturėtų jokių kitų kelių pasišalinti iš degančio buto). Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų ėmęsis kokių nors papildomų veiksmų, rodančių jo siekį, kad namo viduje buvusių asmenų galimybės pastebėti padegimą ir imtis priemonių likviduoti gaisrą ar saugiai pasišalinti iš namo būdų apsunkintos. Tokiais veiksmais galėtų būti vertinamas namo padegimas turint pagrindą manyti, kad namo gyventojai miega ir gaisrą pastebės ne pradinėje stadijoje, o tik jam įsisiautėjus, namo durų užrėmimas/užrakinimas iš lauko, namo padegimas vienu metu keliose vietose ar aplaistant namą dideliu kiekiu degaus skysčio (pvz., išliejant ant namo sienų iš visų pusių kanistrą benzino ir po to padegant), prie langų, siekiant užkirsti kelią namo gyventojams pasišalinti iš degančio namo, ir pan. Pažymėtina, kad name buvę nukentėjusieji R. Š., R. R. ir V. V. nurodo jokios fizinės žalos ar pavojaus savo gyvybei bei sveikatai dėl namo padegimo nepatyrę ir pretenzijų kaltinamajam neturintys.

Akivaizdu, jog dėl kaltinamojo pasirinkto visuotinai pavojingo turto sunaikinimo būdo kilo grėsmė, kad dėl to gali nukentėti padegto namo viduje buvę žmonės, tačiau realiai tokių sunkių padarinių neatsirado, todėl, nenustačius kaltinamojo tiesioginės tyčios nužudyti padegamame name buvusius žmones, M. Š. dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. (2023-02-21 epizodas) išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal prokuroro teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeistą kaltinimą, kaltinant M. Š. pagal BK 187 str. 2 d., greta svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu kaltinamajam buvo papildomai inkriminuotas dar vienas svetimo turto sunaikinimą kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto sunaikinimas. Teismas atkreipia dėmesį, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras nesiėmė priemonių surinkti ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių tikslią sunaikinto turto vertę.

Kaltinamajame akte M. Š. buvo inkriminuota, kad jis sunaikino 30 000 Eur vertės V. Š. turtą (vieninteliai duomenys, nurodantys tokį žalos dydį, yra R. Š. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo), 19 287,27 Eur vertės R. G. turtą (16 287,27 Eur žalos atlyginimo išmokėjo draudimas), 1630,84 Eur vertės A. A. turtą (žalos atlyginimą išmokėjo draudimas). Pažymėtina, kad pagal BK 190 str. 1 d. nuostatas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL, t. y. 20 000 eurų sumą. Todėl nesuprantama, kodėl jau kaltinamajame akte M. Š. nebuvo inkriminuotas didelės vertės svetimo turto sunaikinimas, kadangi net ir pagal kaltinamajame akte inkriminuotas sumas sunaikinto turto vertė viršijo 50 000 eurų sumą. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro pakeistame kaltinime sunaikinto turto vertė, remiantis nukentėjusiosios V. Š. pareikštu civiliniu ieškiniu, buvo padidinta nurodant, kad kaltinamasis sunaikino 74 419 Eur vertės V. Š. turtą. Taigi nagrinėjamu atveju teismui tenka spręsti, kokios gi vertės turtą sunaikino kaltinamasis.

AB ,,Lietuvos draudimas“ pažymoje ir civiliniame ieškinyje nurodyta, kad gaisro padarytai žalai atlyginti A. A. buvo išmokėta 1590, 84 eur, R. G. – 16247, 27 eur (2 tomas, b. l. 3-20). Padarytos žalos dydį patvirtina draudimo bendrovės prie civilinio ieškinio pateikti dokumentai, abejoti draudimo bendrovės nustatytos ir nukentėjusiesiems atlygintos žalos dydžiu nėra pagrindo. Draudimo bendrovės dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusiesiems išmokėtas žalos atlyginimas buvo sumažintas draudimo sutartyse nurodyta besąlygine 40 eurų dydžio išskaita, taigi galima konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmais A. A. buvo padaryta 1630,84 Eur dydžio turtinė žala (tokia ji ir nurodyta kaltinime), o R. G. 16287, 27 Eur dydžio turtinė žala (kaltinime ji buvo nurodyta 40 eurų mažesnė, todėl tikslintina). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. susirašinėjimo su tyrėja metu buvo nurodęs, kad dėl sudegusio namo viduje buvusių daiktų sunaikinimo jam padaryta 3000 eurų žala (t. 1, b. l. 142), tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nedetalizavo ir nenurodė, koks konkretus ir kokios vertės namo viduje buvęs turtas buvo sunaikintas, civilinio ieškinio nereiškė ir jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo. Todėl, byloje nesant jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti didesnės nei draudimo bendrovės įvertintos turtinės žalos R. G. padarymą, ši papildomai inkriminuota suma iš kaltinimo šalinama.

Nukentėjusioji V. Š. civiliniame ieškinyje nurodė (t. 5, b. l. 14-16), kad gaisro metu sudegė (buvo sunaikinti) jai priklausantys name buvę 12 435 Eur vertės daiktai: virtuvinis baldų komplektas - 600 Eur; dujinė viryklė ir dujų balionas - 200 Eur; židinys kietam kurui – 600 Eur; virtuviniai indai, įrankiai - 600 Eur; elektrinė mėsmalė - 60 Eur; šaldytuvas Elektroliux – 250 Eur; šaldomoji dėžė Wirpull – 100 Eur; motociklininko apranga – 250 Eur; motociklininko šalmas - 240 Eur; benzininis pjūklas Huswarna – 500 Eur; bulvių tarkavimo mašina – 55 Eur; mikrobangų krosnelė - 40 Eur; guminė valtis – 120 Eur; virtuvės kėdžių komplektas 8 vnt. – 60 Eur; darbinių rūbų komplektas ir darbiniai batai - 300 Eur; televizorius LCD - 360 Eur; rūbų spinta - 200 Eur; sekcija - 300 Eur; dvigulė lova - 250 Eur; TV staliukas – 60 Eur; stiklinis staliukas – 80 Eur; akordeonas - 280 Eur; gitara - 60 Eur; elektrinė profesionali gitara - 600 Eur; elektrinis sintezatorius - 250 Eur; profesionalus trimitas - 80 Eur; greitpuodis - 200 Eur; muzikinis centras su kolonėlėmis - 260 Eur; vyriški ir moteriški rūbai ir batai – 600 Eur; vaizdo kamera - 290 Eur; pietų indų komplektas – 160 Eur; batų dėžė - 60 Eur; patalynės komplektai, pledai, pagalvės – 150 Eur; automobilių diagnostikos komplektas A VTO COM – 400 Eur; automobilių diagnostikos komplektas OP COM - 80Eur; auksinės grandinėlės 3 vnt. - 360 Eur; skuteris Mercury su naujais akumuliatoriais 800 Eur; lauko terasos stalas su suolais uosinis – 350 Eur; skalbimo mašina Miele – 300 Eur; vandens šildytuvas elektrinis (boileris) – 190 Eur; maudymosi vonia - 150 Eur; dušas – 70 Eur; klozetas su vandens nuleidimo bakeliu – 160 Eur; kriauklė su čiaupais – 300 Eur; vandens siurblys – 90 Eur; dvi viengulės lovos – 180 Eur; stacionarus kompiuteris - 300 Eur; vaikų rūbai, avalynė – 300 Eur; vaikų lovų patalynė, pledai, pagalvės – l 00 Eur; 5 kėdės – 100 Eur. Nukentėjusiosios V. Š. parodymus apie minimą iki gaisro name buvusį jai priklausantį turtą patvirtina ir name gyvenusių R. Š., R. R. parodymai, netikėti V. Š. nurodyta sunaikintų daiktų verte, atitinkančia sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo, jos neginčija ir kaltinamasis, kuris ieškinį šioje dalyje pripažįsta. Taigi 12 435 Eur dydžio turtinės žalos padarymas V. Š. yra neginčijamai nustatytas.

Tuo tarpu patikimų įrodymų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti sunaikintos V. Š. priklausančios namo dalies vertę, byloje nesurinkta. Nukentėjusioji pateikė lokalinę namo atstatymo sąmatą pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas (t. 5, b. l. 14-24), pagal kurią sudegusios jai priklausiusios namo dalies atstatymas kainuotų 63 481, 50 Eur. Kaltinamasis su tokiu nukentėjusiosios nurodomu žalos dydžiu kategoriškai nesutinka nurodydamas, kad sudegęs namas buvo apgriuvęs, senas, nusidėvėjęs, o prašoma priteisti praktiškai naujo namo pastatymo vertė. Šiuos kaltinamojo argumentus teismas pripažįsta pagrįstais.

Kaip matyti iš Registrų centro pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 70-72), sudegintas gyvenamasis namas buvo (duomenys neskelbtini) metų statybos, medinis (rąstinis), pagal masinį vertinimą jo vidutinė rinkos vertė 2020-10-20 buvo 10 300 Eur., V. Š. priklausė 8/15 dalys šio namo, pakankamai didelis namo nusidėvėjimas matomas ir jo 2021 m. balandžio mėn. fotonuotraukose (t. 1, b. l. 26-27). Savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis R. Š. buvo nurodęs, kad dėl namo ir jame buvusio turto sudeginimo buvo padaryta apie 30 000 eurų žala. Iš to sektų, kad atmetus namo viduje buvusio turto vertę, pats namas nukentėjusiųjų R. Š., V. Š. buvo preliminariai įvertintas apie 18 000 eurų. Tokia suma iš esmės atitinka draudimo bendrovės pateiktą nežymiai mažesnės R. G. priklausiusios namo dalies įvertinimą, atmetus itin didelį faktinį namo nusidėvėjimą (jo namo dalies likutinė vertė buvo nustatyta 19 050 eurų, įskaitant paties draudėjo atliktas investicijas 4650 eurų). Akivaizdu, jog beveik 100 metų senumo, smarkiai susidėvėjusio ir pakankamai apleisto medinio namo vertė negali būti tapatinama su iš esmės naujo namo pastatymo kaina, kuri nurodoma nukentėjusiosios pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Kadangi, nukentėjusiajai nepateikus retrospektyvinio namo vertinimo ar kitų realią namo vertę patvirtinančių įrodymų, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos (nagrinėjamu atveju svarstytinas ir namo vertės nustatymo ekspertizės skyrimo poreikis) nėra galimybės šioje dalyje tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, o tuo pačiu ir nustatyti sunaikintos namo dalies vertę, yra pagrindas šioje dalyje, pripažinus V. Š. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Tuo būdu, sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 187 str. 2 d. klausimą teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis M. Š. tyčia sunaikino 1630,84 Eur vertės A. A. turtą, 16287, 27 Eur vertės R. G. turtą ir ne mažesnės kaip 12 435 Eur vertės V. Š. turtą. Akivaizdu, kad bendra sunaikinto turto vertė ženkliai viršija 20 000 eurų sumą, todėl veika kvalifikuojama ir kaip didelės vertės svetimo turto sunaikinimas. M. Š. kaltė dėl BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Teismo įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina M. Š. inkriminuotų kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. tuo, kad jis 2023 m. vasario 14 d. nakties metu pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti du žmones.

Kaip jau minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis siekė įbauginti, pagąsdinti R. Š. už tai, kad neva apkalbėjo jį policijai dėl mamos miško vagystės, ir tokiu būdu jam atkeršyti. Skirtingai nuo 2023-02-21 atvejo, kuomet M. Š. gaisro sukėlimui panaudojo 1,5 litro benzino, ir iš nusikaltimo vietos pasišalino tik ugniai įsiplieskus ir apėmus namą, 2023-02-14 atvejo faktinės aplinkybės yra kitokios. Kaltinamasis į įvykio vietą atsinešė tik 0,5 litro benzino, bandydamas jį padegti pats apsipylė ir apsidegino drabužius bei kūną ir, galimai palikęs rusenantį plastikinį buteliuką nuo benzino ir skudurėlį namo verandoje ant grindų, pasišalino iš įvykio vietos. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų pylęs benziną ant paties namo ar verandoje buvusios malkų krūvos, iš R. Š. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buteliukas sudegė ant grindų atokiau nuo malkų, o galimai padegtas skudurėlis jokios žalos taip pat nepadarė. Nustatytos aplinkybės nepaneigia pakankamai realios tikimybės, kad tokiais veiksmais, galimai įtakotas ir nesėkmingo apsipylimo bei apsideginimo benzinu (gaisro atveju rūbų ir kūno apdegimas neišvengiamai galėjo padėti identifikuoti kaltinamąjį kaip gaisrą sukėlusį asmenį) kaltinamasis nukentėjusiojo bauginimo tikslais siekė tik palikti degimo pėdsakus šalia nukentėjusiojo namo, pademonstruoti, kad nukentėjusysis yra pažeidžiamas ir nuolat jaustų baimę, kad jo namas gali būti padegtas. Kaltinamasis, kaip pats nurodo matydamas, jog ugnis neišplito, nes buvo per mažai benzino, nesiėmė jokių veiksmų tolesniam ugnies plitimui skatinti ir iš įvykio vietos pasišalino. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. Š. parodymų ir jo pateiktų fotonuotraukų, jokia žala tokiais kaltinamojo veiksmais jam nebuvo padaryta, jis pats nevertino įvykio rimtai ir į policiją nesikreipė, artimiesiems apie tai nepasakojo. Atkreiptinas dėmesys, jog apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Š. parodė, kad jis prie namų rado du sudegusius plastikinius buteliukus, vieną verandoje, kurį nufotografavo, kitą – kieme. Tuo tarpu kaltinamasis nurodo, kad jis turėjo tik 1 buteliuką benzino (tai patvirtina ir Ž. B., O. M. parodymai), kurį numetė kieme. Taigi iš esmės lieka nepašalinta ir abejonė, ar nagrinėjamu atveju apskritai neina kalba apie du atskirus ugnies sukėlimo atvejus, su vienu iš kurių M. Š. gali būti netgi tiesiogiai nesusijęs. Bet kuriuo atveju, nukentėjusiojo parodymai apie dar vieną kieme rastą sudegusį buteliuką iš esmės atitinka kaltinamojo parodymus, kad buteliuką jis padegė ir numetė kieme, o nenustačius, kad kaltinamasis būtų turėjęs ir antrą buteliuką su benzinu, abejonė, kas galėjo padegti buteliuką verandoje ant lentinių grindų, lieka nepašalinta ir turi būti aiškinama kaltinamojo naudai. Dėl motyvų, susijusių su kaltinimu pasikėsinimu nužudyti, jau yra pasisakyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, jie yra iš esmės identiški ir teismas jų nebekartoja. Pažymėtina tik tai, jog ir kaip 2023-02-21 atveju, kaltinamasis nurodo matęs, kad ir 2023-02-14 atveju namo viduje degė šviesa ir girdėjosi muzika, tačiau, kaip jau minėta, netgi neginčijamai nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs sunaikinti namą, be ko vargu ar apskritai būtų galima kalbėti apie pasikėsinimą nužudyti jame buvusius žmones.

Remiantis išdėstytu, M. Š. dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. (2023-02-14 epizodas) išteisinamas jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI NUOSPRENDŽIO KLAUSIMAI

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau nuo 2020-11-13 nedirba ir neieško darbo (t. 3, b. l. 181-183), girtauja, teisiamas jau ketvirtą kartą, paskutiniu nuosprendžiu yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos. M. Š. sistemingai daro ir administracinius nusižengimus. Iš seniūnijos charakteristikos matyti, kad M. Š. du kartus išsituokęs, 3 vaikai po ištuokų liko gyventi su mamomis (3 t., b. l. 100), anksčiau jis yra teistas ir už tai, kad būdamas girtas smurtavo prieš savo sutuoktinę. Iš specialisto išvados Nr. 95TPK-74 matyti, kad M. Š. jau nuo 2021 metų diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, tačiau jis ir toliau nuolat girtauja. Akivaizdu, jog būtent besaikis girtavimas, lydimas jau susiformavusių antivisuomeninių kaltinamojo nuostatų – veltėdžiavimo, nesirūpinimo savo vaikais, sistemingo nusikaltimų ir administracinių nusižengimų darymo – nulėmė ir šiame nuosprendyje aptariamo nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis, dėl menkaverčių priežasčių kerštaudamas R. Š., tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės niekuo dėtų nukentėjusiųjų V. Š., R. G., A. A. turtą, tik operatyviai atvykus ugniagesiams gelbėtojams, gaisras nepadarė didesnės žalos ir kitiems (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams, laimingai susiklosčius aplinkybėms nebuvo padaryta fizinės žalos R. Š., R. R., V. V. sveikatai. Įvertinus itin didelį veikos ir paties kaltinamojo pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei itin didelę girtumo, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, reikšmę, tai, kad yra nustatyti net du kaltinamojo veiką (svetimo turto sunaikinimą) kvalifikuojantys požymiai, kaltinamajam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant griežtesnį už sankcijos vidurkį bausmės dydį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant didesnę už minimalią ankstesnės bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

AB „Lietuvos draudimas“ byloje pareiškė 17 838,11 EUR dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo draudimo sumas, išmokėtas nukentėjusiesiems R. G. (16 247, 27 EUR) ir A. A. (1590, 84 EUR) kaip žalos atlyginimą už kaltinamojo veiksmais sunaikintą/sugadintą jų turtą, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 2, b. l. 3-27).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, tyčia padegdamas ir taip sunaikindamas nukentėjusiųjų turtą, draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ padarė 17 838,11 EUR turtinę žalą, kurią draudimo bendrovė patyrė išmokėjusi draudėjams draudimo išmokas. Taigi draudimo bendrovė pagal subrogaciją tapo kreditore. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-128-696/2018, 2K-18-693/2019) išaiškinta, kad draudimo bendrovė turi teisę kaip kreditorė, tapusi pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje iš ją padariusių kaltinamųjų. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys, kurio kaltinamasis ir neginčija, pagrįstas prie ieškinio pateiktas dokumentais, visiškai įrodytas ir todėl pilnai tenkintinas.

Nukentėjusioji V. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo jai priteisti 74 419 EUR turtinės ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 14-24). Ieškinyje nurodoma, kad padarytą turtinę žalą sudaro sudegusiame name buvusio sunaikinto turto vertė 12 435 Eur ir paties namo atstatymo vertė 63 784 Eur (kartu su sąmatos parengimo kaina), viso 76 219 Eur, iš šios žalos minusuojama 1800 Eur, kuriuos jai atlygino kaltinamojo tėvai.

Kaip jau minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, 12 435 Eur dydžio turtinės žalos padarymas dėl sunaikinto sudegusiame name buvusio turto V. Š. yra įrodytas, dėl to ginčo nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas 10 635 Eur sumoje, minusavus savanoriškai atlygintą žalos dalį 1800 Eur. Kadangi, nukentėjusiajai nepateikus retrospektyvinio namo vertinimo ar kitų realią namo vertę patvirtinančių įrodymų, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį likusioje dalyje dėl sunaikintos namo dalies vertės nustatymo, šioje dalyje V. Š. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, emocinę depresiją (labai pergyveno dėl artimųjų gyvybės ir sveikatos), iki šiol negali naudotis savo turtu.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

Neabejotina, kad dėl jai priklausančios namo dalies ir jame buvusio turto sunaikinimo nukentėjusioji patyrė emocinį stresą ir dvasinius išgyvenimus, tam tikrus nepatogumus (buvo sunaikintas jos keturratis elektrinis neįgaliojo vežimėlis, nukentėjusioji nurodo, kad iki kol pavyko įsigyti kitą, buvo apribotos jos judėjimo funkcijos). Kita vertus, byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad pati nukentėjusioji sudegusiame name negyveno ir jame buvusiu turtu nesinaudojo (ji turi kitą būstą ir jame nuolat gyvena), ten gyveno jos sūnus su drauge, taigi tiesioginių gyvenimo sąlygų pablogėjimo dėl padaryto nusikaltimo ji nepatyrė. Nors nukentėjusioji nurodo pergyvenusi dėl artimųjų gyvybės ir sveikatos, tačiau, kaip jau minėta, teismas nenustatė, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais būtų siekiama atimti nukentėjusiųjų gyvybę ar sutrikdyti sveikatą. Jokių įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti jos psichinės ar fizinės sveikatos pablogėjimą dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusioji nepateikė. Įvertinus visas šias aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas laiko teisingu ir sąžiningu V. Š. nustatyti ženkliai mažesnį nei jos prašomas neturtinės žalos atlyginimą, prašomą priteisti sumą mažinant iki 500 eurų. Teismo vertinimu, ieškininių reikalavimų dėl name buvusio sunaikinto turto vertės priteisimo patenkinimas ir pripažinimas teisės į civilinio ieškinio dėl namo vertės priteisimo patenkinimą nagrinėjamu atveju taip pat yra kompensacija nukentėjusiajai dėl nepatogumų, kuriuos sukėlė nusikalstami kaltinamojo veiksmai.

Teismui buvo pateikta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. 5, b. l. 10-11, 37-40), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 525 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovavimo, atlyginimo BPK 106 straipsnio 2 dalis nenumato, o pati nukentėjusioji V. Š. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimo klausimas galėtų būti svarstomas BPK 106 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nepatyrė. Be to, kaltinamasis neturi piniginių lėšų ar kitokio turto, yra nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, iš jo priteisiama (ir bus priteista ateityje) didelė civilinių ieškinių suma, taigi pagal savo turtinę padėtį jis nebūtų pajėgus atlyginti prašomų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· pilkos spalvos sportinio stiliaus batai 44 dydžio, juodos spalvos kojinės, kamufliažinės sportinio stiliaus kelnės, žalios spalvos megztinis, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis apatiniai marškinėliai, juodos spalvos striukė – grąžintini kaltinamajam,

· vokas su CD laikmenomis paliktinas saugojimui prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu M. Š. paskirta subendrinta bausme, ir paskirti M. Š. galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023-02-21. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

M. Š. dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. (2023-02-14 epizodas), BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p. (2023-02-21 epizodas) išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo M. Š. 17 838,11 EUR turtinės žalos atlyginimo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiajai V. Š. 10 635 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje (dėl sunaikintos namo dalies vertės nustatymo ir priteisimo) pripažinti V. Š. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiajai V. Š. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· batus, kojines, kamufliažines sportinio stiliaus kelnes, žalios spalvos megztinį, juodos spalvos trumpomis rankovėmis apatinius marškinėlius, juodos spalvos striukę – grąžinti nuteistajam M. Š.,

· voką su CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. Š. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.