- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2-688-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00283-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pirm.)
- Atsakovas
- VYNO MEDIS
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vyno medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Vyno medis“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vyno medis“ nemokumo (bankroto) bylą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė. Atsakovė nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 14 d. buvo įtraukta į laikinai nevykdančių veiklos juridinių asmenų grupę; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Atsakovė skolinga Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 56 994,92 Eur, nepriemokos laikotarpis – nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė nuo 2017 m. gruodžio 4 d. priėmė daug nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš atsakovės sąskaitų, taip pat priėmė sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovės turto, kuriuos vykdo antstoliai vykdomosiose bylose: Nr. 0130/18/00651; Nr. 0130/18/00347; Nr. 0086/19/00289 ir Nr. 0086/20/00156. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis, atsakovė turi ir kitų kreditorių. Taigi, atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 4 d. nuolat nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovėje įdarbintas vienas asmuo, t. y. vadovė S. S., kuriai nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, negauna pajamų, negali atsiskaityti su kreditoriais, neturi turto, jos vardu neįregistruota nekilnojamojo turo ar transporto priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Vyno medis“ nemokumo (bankroto) bylą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Vyno medis“ įregistruota 2009 m. gegužės 15 d. Nuo įsteigimo dienos atsakovės vadovė yra S. S.. Bendrovėje dirba vienas darbuotojas –vadovė. Atsakovė nuo 2018 metų neteikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti aktualią atsakovės turtinę būklę. Atsakovės vardu neįregistruota nekilnojamojo turo ar transporto priemonių, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialųjį turtą. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis, dėl atsakovės vykdomos tokios vykdomosios bylos: 6 961,16 Eur skolos išieškojimo išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. 0086/20/00156); 820 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Delamode Baltics“ (vykdomoji byla Nr. 0086/19/01010); 529,20 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Asstra-Vilnius“ (vykdomoji byla Nr. 0086/19/00908); 58 299,26 Eur skolos išieškojimo išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. 0086/19/00289); 3 556,39 Eur skolos išieškojimo išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. 0130/18/00651); 1 736,52 Eur skolos išieškojimo išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. 0130/18/00347).
5. Teismas įvertino pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinius įsipareigojimus (71 902,53 Eur), turtinę būklę (ji neturi turto, negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nevykdo ūkinės komercinės veiklos, yra negyvybinga) ir konstatavo, kad atsakovė nemoki, todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė UAB „Vyno medis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas nepagrįstai iškėlė apeliantei nemokumo (bankroto) bylą. UAB „Vyno medis“ neatitinka nė vieno Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis jai galėtų būti iškelta bankroto byla. Apeliantė gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamų, ketina tęsti veiklą. Apeliantė pajėgi išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais. Sunkumai nenuolatiniai.
6.2. Teismas vadovavosi prielaidomis, nevertino informacijos apie planuojamą apeliantės veiklą. Bylose dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo vyrauja viešas interesas, todėl teismas privalėjo būti aktyvus, išreikalauti įrodymus, bet to nepadarė. Apeliantės vadovė nėra profesionali teisininkė, todėl nežino, kokią informaciją pateikti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Apeliantės argumentai nepagrįsti. Ji neįrodė, kad yra moki ir kad apskųsta nutartis neteisėta. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būklė, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, bendrovės nemokumo būklei konstatuoti būtinas bent vienas iš nurodytų elementų. Apeliantė nepateikė teiginius apie savo gyvybingumą, sunkumų laikinumą, siekį tęsti veiklą, galimybę atsiskaityti su kreditoriais patvirtinančių duomenų. Iš apeliantės pateikto 2021 metų balanso matyti, kad ji neturi turto, jos įsipareigojimai viršija turto vertę ir jos būklė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo sąlygą – nemokaus juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
7.2. Bylos įrodymais įrodyta, kad yra taip pat ir antroji JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta nemokumo sąlyga – bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (Mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir AIS išrašai).
7.3. Apeliantė nenurodė, kokias proceso teisės normas pažeidė teismas. Teismas detaliai išanalizavo ieškovės pateiktą ir registruose esančią informaciją apie apeliantę, todėl pagrįstai nusprendė, kad ji nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 metų balansą ir įsiskolinimų lenteles.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
10. Apeliantės teikiami nauji įrodymai turi įtaką sprendžiamam bankroto bylos apeliantei iškėlimo klausimui. Ieškovė susipažino su apeliantės prie atskirojo skundo pridėtais naujais įrodymais ir neprieštaravo, kad jie būtų prijungti prie bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertintini, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 314 straipsnis).
Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
11. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas iškėlė apeliantei nemokumo bylą ar ne.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nemoki, nes jos turtiniai įsipareigojimai – 71 902,53 Eur viršija turto vertę, apeliantė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, nėra duomenų, kad ji vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir būtų gyvybinga. Apeliantė su pirmiau nurodyta teismo išvada nesutinka, teigia esanti gyvybinga, vykdanti aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gaunanti pajamų, planuojanti veiklą į ateitį, yra pajėgi išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais, o jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
13. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; juridinis asmuo yra gyvybingas; juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑377‑910/2022 15 punktas ir nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019 50 punktas).
16. Sutiktina su apeliante, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojami bankroto proceso paskirtis ir tikslas, kurie yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
18. Priešingai negu teigia apeliantė, teismas nuodugniai ištyrė ieškovės pateiktus įrodymus, įvertino duomenis iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ apie apeliantės turimą turtą. Teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti, taip pat įpareigojo apeliantę iki 2022 m. kovo 21 d. pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodyti įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus neginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, juridinio asmens sąskaitų, taip pat ir areštuotųjų, sąrašą. Apeliantė pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir pratęsė nurodytą terminą (taip pat ir teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti) iki 2022 m. balandžio 18 d. Vis dėlto net ir teismui pratęsus terminą, apeliantė nepateikė nei atsiliepimo, nei teismo reikalautų dokumentų.
19. Apeliantės teigimu, teismas turėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Apeliantė pažymėjo, kad jos vadovė nėra profesionali teisininkė, todėl nežino, kokią informaciją pateikti teismui. Sutiktina su apeliante, kad dėl bankroto byloje vyraujančio viešojo intereso tokią bylą nagrinėjantis teismas turi aktyvus ir imtis priemonių reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti. Aptariamas teismo aktyvumas apima taip pat ir teismo teisę rinkti įrodymus. Vis dėlto dėl aktyvaus teismo vaidmens neturi būti pažeistas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas. Vadovaudamasi nurodytu principu, kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, įrodinėjimo našta pagrįsti savo mokumą priskiriama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Atitinkamų duomenų, kuriais įrodoma, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė būklė neatitinka nemokios bendrovės būklės, nepateikimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas tokią bendrovę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
21. Apeliantės vadovė privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jos vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat pareigų užėmimo momento bendrovės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai. Būtent bendrovės vadovas geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę. Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė, kad jos vadovė nėra teisininkė ir nežino, kokią informaciją pateikti teismui, nėra pagrindas pateisinti apeliantę, kuri nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą ar atskirajame skunde nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų. Argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visos informacijos apie apeliantės veiklą, apeliantė ignoruoja būtent jai tenkančią įrodinėjimo naštą įrodyti savo mokumą. Ji, žinodama apie inicijuotą nemokumo bylą, turėjo pareigą aktyviai domėtis proceso eiga, bendradarbiauti su teismu ir intensyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Teismas jai suteikė pakankamai daug laiko atsiliepimui į pareiškimą parengti bei įrodymams pateikti.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė nuo 2018 metų neteikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat atsiliepimo į pareiškimą ir teismo reikalautų dokumentų, padarė išvadą, jog nėra galimybės pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyti aktualią apeliantės turtinę būklę. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė vadovautis savo iniciatyva surinktais duomenimis ir ieškovės pateiktais įrodymais. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti nemokumo bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą arba nemokumą gali spręsti iš savo iniciatyva surinktų duomenų, net jeigu jie nepakankamai išsamūs.
23. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė skolinga valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 56 994,92 Eur, nepriemokos laikotarpis – nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Apeliantė nuo 2017 m. gruodžio 4 d. nevykdo privalomų ieškovės nurodymų atsiskaityti. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė nuo 2017 m. gruodžio 4 d. nuolat nevykdo įsipareigojimų. AIS duomenimis, iš apeliantės išieškomos skolos šešiose vykdomosiose bylose, iš viso – 71 902,53 Eur. Byloje nėra duomenų apie išieškojimų įvykdymą (bent jau iš dalies), taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų sumokėjusi skolą ieškovei. Taigi, apeliantės turtiniai įsipareigojimai – 71 902,53 Eur. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, apeliantė neturi turto. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2021 metų balanso ir skolų lentelių matyti, kad ji neturi turto, per vienerius metus gautina suma – 2 790 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 63 000 Eur. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji gali vykdyti prievoles kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantės turtiniai įsipareigojimai viršija jos turto vertę ir apeliantė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
24. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra tik laikini. Ieškovė pareiškime nurodė, kad apeliantė didmeniniu ir mažmeniniu būdais prekiavo alkoholiniais gėrimais, bet nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 14 d. buvo įtraukta į laikinai nevykdančių veiklos juridinių asmenų grupę. Apeliantė neginčija aptariamų aplinkybių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje dirba vienintelė darbuotoja – bendrovės vadovė ir akcininkė S. S. Jai nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Apeliantė nuo 2020 m. gruodžio 13 d. neturi kitų darbuotojų. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė šiuo metu vykdo veiklą ir gauna pajamų. Būtent apeliantė turi pareigą pateikti teismui duomenis ir pagrįsti savo mokumą, gyvybingumą, pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais. Ji neįvykdė nurodytos pareigos – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė įrodymų apie aptartas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima greitai atkurti. Į bylą nepateikta duomenų, kad apeliantės finansinė būklė šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad apeliantės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas ir ji galėtų ateityje įvykdyti savo prievoles kreditoriams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas apeliantei nemokumo bylą, tinkamai taikė nemokumo teisės normas, kuriose reglamentuotas nemokumo bylos iškėlimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį.