Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo A. R. turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 12 d. prokuroro nutarimais buvo laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamą turtą bei jo vardu įvairiose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose esančias lėšas. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. R. priklausantį turtą terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą jį pratęsiant iki 2015 m. spalio 5 d.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. R., pobūdį, konstatavo, jog egzistuoja BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, todėl, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, yra pagrindas skirti šią procesinę prievartos priemonę.

Kaltinamojo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai apribojo jo teises į teisėtai įgytą turtą – žemės sklypus su statiniais, kuris negali būti nei galimos nusikalstamos veikos rezultatas, nei priemonė. Kaltinamasis pažymi, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, jog visas kaltinamojo nekilnojamasis turtas įgytas teisėtai ir deklaravus jo įsigijimo šaltinius, todėl apygardos teismo nutarties dalis dėl nuosavybės teisių apribojimo į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaltinamojo nuomone, naikintina.

Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas nepagrindė nuosavybės teisių apribojimo masto, todėl pažeidė BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 str. 1 d.).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo įrankis yra daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė – daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialiąsias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Aukštesniajam teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt pajamų (BK 202 str. 1 d.). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 str. 1 d.) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 str. 1 d.). Taigi atsižvelgus į A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad A. R. dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Dėl skundo argumentų, susijusių su A. R. kaltės klausimu, t. y. kad nekilnojamasis turtas gautas teisėtai jį įgijus, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, kadangi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, nagrinėjamu atveju, siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimai A. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo turtui ir piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

Nežiūrint to, kas pasakyta, aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad apygardos teismo nustatytos aplinkybės neatitinka joje padarytų išvadų, kadangi iš nutarties aprašomosios bei rezoliucinės dalių nėra aišku, ar A. R. taikyta procesinė prievartos priemonė galioja ir kada jos galiojimo terminas baigiasi, ar jau yra pasibaigęs, todėl siekiant ištaisyti netikslumus, ši procesinė prievartos priemonė turi būti pritaikyta tinkamai. Dėl šių aplinkybių sprendžiama, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Iš apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad apygardos teismas paskyrė trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. sausio 8 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausantį nutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis; pratęsė dviem mėnesiams ir septynioms dienoms nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. balandžio 5 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias teismo nutartyje nurodytose bankų sąskaitose. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus dėl pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. R. turtui buvimą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, paliekama nepakeista, o nutarties dalis, kuria išspręstas laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamajam priklausančias pinigines lėšas, klausimas, turi būti pakeista, taikant trims mėnesiams nuo aukštesniojo teismo nutarties priėmimo dienos laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausančias pinigines lėšas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų užtikrintas galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams šeimos ir mažamečio vaiko poreikiams tenkinti. Aukštesniojo teismo nuomone, vaiko išlaikymui bei kasdieniams šeimos poreikiams patenkinti gali pakakti 450 Eur per mėnesį, todėl kaltinamajam A. R. leidžiama disponuoti 450 Eur suma per mėnesį. Tokio dydžio pinigų suma leis užtikrinti šeimos narių poreikius bei atitiks šalių interesų pusiausvyrą.

Skunde nurodoma aplinkybė, kad AB banko „Snoras“ sąskaitose buvusios lėšos yra atsiimtos išmokėjus indėlių draudimo išmoką, nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo šioje kredito įstaigoje esančiose kaltinamojo A. R. sąskaitose esančioms lėšoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.

Taikyti trims mėnesiams nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 13 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. (A. R.) priklausančias pinigines lėšas:

esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) doleriais ir eurais Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje;

esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) doleriais ir eurais AB DnB NORD banke;

esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“;

lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingais ir eurais AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale;

lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) doleriais, Rusijos rubliais ir eurais AB SEB banke;

lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) doleriais, Rusijos rubliais AB banke „SNORAS“;

lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) eurais AB „Citadele bankas“.

Leisti kaltinamajam A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį disponuoti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio piniginėmis lėšomis.

Kitą nutarties dalį, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.