- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eI3-2735-423/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Ramūnas Šarka
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Druskininkų savivaldybės Etikos komisija (toliau – ir Komisija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2023-09-27 sprendimą Nr. 1GN-7 „Dėl K. R. skundo“ ir palikti galioti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2023-08-08 sprendimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R.“.
Druskininkų savivaldybės Etikos komisija skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. pavasarį A. T. (viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Laisvės TV“) pradėjo rinkti ir skelbti informaciją apie galimus neskaidraus viešųjų finansų panaudojimo atvejus, ypač akcentuodamas situacijas, kai išmokos kurui buvo išmokamos politikams, neturintiems vairuotojo pažymėjimo. Tarp tokių politikų pateko ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Druskininkų savivaldybės tarybos narys K. R., kuris, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, per 2019–2023 m. iš viso gavo apie 13 000 Eur išmokų automobilio kurui.
K. R. 2023-05-02 žinute A. T. pateikė informaciją: „Taip pat, mano žiniomis, praėjusioje kadencijoje vairuotojo pažymėjimo neturėjo [...] ir I. S. („Už Druskininkus“).“ Remiantis K. R. pateikta informacija, 2023-05-02 A. T. (VšĮ „Laisvės TV“) paskyrose facebook.com ir substack.com interneto puslapiuose buvo viešai paskelbta tokia informacija: „Druskininkuose turime situaciją, kad keli tarybos nariai – konservatorius K. R., taip pat, jo teigimu, [...] ir valdančiojo komiteto „Už Druskininkus“ narė I. S. ėmė išmokas už kurą neturėdami vairuotojo pažymėjimo“.
I. S. 2023-05-10 parašė K. R. el. laišką, prašydama viešai paneigti melagingą informaciją, tačiau informacijos paneigimo ar atsiprašymo K. R. nepateikė. I. S. informavo Druskininkų savivaldybės Etikos komisiją, kad vairuotojo pažymėjimą ji turi nuo 1994 m., jos vairavimo stažas beveik 30 metų.
Druskininkų savivaldybės Etikos komisija, atlikusi tyrimą pagal Druskininkų savivaldybės tarybos narės I. S. pranešimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R. elgesio“, 2023-08-08 sprendimu „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R.“ konstatavo, kad K. R., Druskininkų savivaldybės tarybos narys, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse (toliau – ir Kodeksas) nustatytų pagarbos žmogui ir valstybei (šio kodekso 4 straipsnio 1 punktas), sąžiningumo (šio kodekso 4 straipsnio 3 punktas), padorumo (šio kodekso 4 straipsnio 5 punktas), pavyzdingumo (šio kodekso 4 straipsnio 6 punktas), atsakomybės (šio kodekso 4 straipsnio 9 punktas) principus.
Šalies argumentai
K. R. 2023-08-16 pateikė skundą VTEK, kuri 2023-09-27 sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl K. R. skundo“ nusprendė patenkinti asmens, dėl kurio veikos buvo atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, K. R. skundą ir panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2023-08-08 sprendimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R.“.
Atsakovės nuomone, ginčijamas VTEK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog VTEK sprendime nėra nurodyta jokių argumentų ir motyvų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad K. R. inkriminuoti ir nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti, todėl nėra jokio pagrindo paneigti Komisijos išvadas. Komisijos 2023-06-22 pranešime dėl pradėto tyrimo buvo aiškiai nurodyta, dėl kokių faktinių aplinkybių yra pradėtas tyrimas bei dėl kokių politikų elgesio principų pažeidimas bus tiriamas, t. y. K. R. veiksmai pateikiant A. T. tikrovės neatitinkančią informaciją apie I. S.. Iš K. R. 2023-07-10 Komisijai pateiktų paaiškinimų matyti, kad pastarajam nekilo abejonių dėl tyrimo apimties, jo paaiškinimai buvo susiję su tyrimo dalyku. Be to, 2023-08-16 VTEK pateiktame skunde K. R. taip pat nenurodė, kad būtų pažeistos jo teisės, susijusios su informavimu apie tyrimą, kad nesuprato, kuo yra kaltinamas. Todėl darytina išvada, kad VTEK argumentai dėl tariamo pažeidimo yra nepagrįsti. Konstatavusi tariamus pažeidimus, susijusius su K. R. informavimu apie atliekamą tyrimą, VTEK veikė išimtinai savo iniciatyva ir nesilaikė skundo nagrinėjimo ribų.
Šalies argumentai
Asmuo, dėl kurio veikos buvo priimtas sprendimas, K. R., su atsakovės skundu nesutinka, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad VTEK sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsakovė, tinkamai nesuformulavusi jam konkretaus kaltinimo (dalyko, turinio, ribų ir apimties), pasunkino laiduojamą teisę į tinkamą gynybą. Nagrinėjamu atveju sprendime aiškiai konstatuota, kad atsakovė turėjo pareigą remdamasi gautu I. S. pranešimu konkretizuoti, kokiu pagrindu pradėjo tyrimą ir dėl kokio konkretaus Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso normos pažeidimo yra kaltinamas tarybos narys. Atsakovė tik perrašė pranešimo turinį ir pacitavo Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus visus principus. Taigi, atsakovė, pradėjusi tyrimą, pateikė ne konkrečius kaltinimus, bet iš esmės tik pranešimą apie I. S. skundą, kuris pagal turinį buvo susijęs ir su trečiųjų asmenų elgesiu. Akivaizdu, kad atsakovė ne tik pažeidė jo teisės į tinkamą gynybą, bet ir fundamentalų gero administravimo principą.
Pažymėjo, jog sprendime yra nustatyta, kad atsakovės tyrimo dalykas pagal 2023-06-22 pranešimą – K. R. veikos atitiktis visoms devynioms Kodekso 4 straipsnio nuostatoms, jų neindividualizuojant, t. y. nenurodant jų (ar kiekvienos iš jų atskirai) galimo sąsajumo su konkrečia faktine situacija; tyrimo dalykas – pranešime nurodyta aplinkybė, kad 2023-05-02 žurnalisto A. T. (VšĮ „Laisvės TV“) interneto paskyrose facebook.com ir substack.com buvo paskelbta, jog „Druskininkuose turime situaciją, kad keli tarybos nariai – konservatorius K. R., taip pat, jo teigimu, [...] ir valdančiojo komiteto „Už Druskininkus“ narė I. S. ėmė išmokas už kurą neturėdami vairuotojo pažymėjimo“. O atsakovė savo sprendime nurodė, kad vertinimo dalykas tiesiogiai susijęs su K. R. veika – Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R. elgesys (veiksmai) pranešant A. T., dirbančiam VšĮ „Laisvės TV“, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narė I. S. neva neturi vairuotojo pažymėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, VTEK sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovė atliekamo tyrimo metu pakeitė tyrimo dalyką ir savo sprendime jo veikas vertino ne ta apimtimi, kuri buvo nurodyta šiam asmeniui pateiktame pranešime apie pradėtą tyrimą, ir apie tai jis papildomai nebuvo informuotas. Šiais veiksmais atsakovė šiurkščiai pažeidė K. R. teisę būti išklausytam ir teikti tyrimą atliekančiam subjektui savo paaiškinimus.
Pažymėjo, jog 2023-07-10 paaiškinime jis aiškiai išdėstė daugybę faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, „Messenger“ žinutės turinį A. T., iš kurios matyti, kad jis pateikė tik savo subjektyvias žinias, teisinį tokio pranešimo kvalifikavimą, aplinkybes, kad jis viešai nepaskleidė I. S. garbę ir orumą žeminančios informacijos. O Komisija sprendime nepagrįstai šiuos argumentus atmetė.
Atsakovės skundas tenkintinas.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl VTEK 2023-09-27 sprendimo Nr. 1GN-7 „Dėl K. R. skundo“, kuriuo buvo panaikintas 2023-08-08 Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2023 m. pavasarį A. T. (VšĮ „Laisvės TV“) pradėjo rinkti ir skelbti informaciją apie galimus neskaidraus viešųjų finansų panaudojimo atvejus, ypač akcentuodamas situacijas, kai išmokos kurui buvo išmokamos politikams, neturintiems vairuotojo pažymėjimo. Tarp tokių politikų pateko ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Druskininkų savivaldybės tarybos narys K. R., kuris, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, per 2019–2023 m. iš viso gavo apie 13 000 Eur išmokų automobilio kurui.
K. R. 2023-05-02 žinute A. T. pateikė informaciją: „Taip pat, mano žiniomis, praėjusioje kadencijoje vairuotojo pažymėjimo neturėjo [...] ir I. S. („Už Druskininkus“)“. Remiantis K. R. pateikta informacija, 2023-05-02 A. T. (VšĮ „Laisvės TV“) paskyrose facebook.com ir substack.com interneto puslapiuose buvo viešai paskelbta tokia informacija: „Druskininkuose turime situaciją, kad keli tarybos nariai – konservatorius K. R., taip pat, jo teigimu, [..] ir valdančiojo komiteto „Už Druskininkus“ narė I. S. ėmė išmokas už kurą neturėdami vairuotojo pažymėjimo“.
I. S. 2023-05-10 parašė K. R. el. laišką, prašydama viešai paneigti melagingą informaciją, tačiau informacijos paneigimo ar atsiprašymo K. R. nepateikė. I. S. Komisiją informavo, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1994 m., jos vairavimo stažas beveik 30 metų.
Druskininkų savivaldybės Etikos komisija, atlikusi tyrimą pagal Druskininkų savivaldybės tarybos narės I. S. pranešimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R. elgesio“, 2023-08-08 sprendime „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R.“ konstatavo, kad K. R., Druskininkų savivaldybės tarybos narys, pateikdamas žinomai melagingą informaciją žinute A. T., pažeidė Kodekse nustatytų pagarbos žmogui ir valstybei (4 straipsnio 1 punktas), sąžiningumo (4 straipsnio 3 punktas), padorumo (4 straipsnio 5 punktas), pavyzdingumo (4 straipsnio 6 punktas), atsakomybės (4 straipsnio 9 punktas) principus.
K. R. 2023-08-16 pateikė skundą VTEK, kuri ginčijamu 2023-09-27 sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl K. R. skundo“ nusprendė patenkinti asmens, dėl kurio veikos buvo atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, K. R. skundą ir panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2023-08-08 sprendimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. R.“.
VTEK sprendimas iš esmės grindžiamas šiais motyvais:
1) Atsakovė, pradėjusi tyrimą, K. R. pateikė ne konkrečius kaltinimus, o tik pranešimą apie I. S. skundą, kuris pagal turinį buvo susijęs ne tik (ir ne tiek) su paties K. R., bet ir su trečiųjų asmenų elgesiu.
2) Atsakovė, tinkamai nesuformulavusi tiriamajam konkretaus kaltinimo (dalyko, turinio, ribų ir apimties), pasunkino šiam asmeniui laiduojamą teisę į tinkamą gynybą.
3) Atsakovė inkriminavo visus galimus Kodekse įtvirtintų etikos principų pažeidimus, tačiau jų neindividualizavo, t. y. nenurodė jų (ar kiekvieno iš jų atskirai) galimo sąsajumo su konkrečia faktine situacija.
4) Atsakovei taikoma pareiga išsiaiškinti, kokios pateiktoje informacijoje dėl galimo pažeidimo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, ir tinkamai apibrėžti tyrimo ribas bei aiškiai nurodyti galbūt padarytą pažeidimą (jo faktines aplinkybes), t. y. nusprendus pradėti tyrimą būtina aiškiai suformuluoti kaltinimą, nurodant ne tik konkrečias galbūt pažeistas teisės aktų normas, bet ir faktines aplinkybes (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių šio asmens pareigas, reikalavimai.
5) Etikos komisija tyrimo metu pakeitė (susiaurino) tyrimo ir vertinimo dalyką, tačiau duomenų apie tai, kad tiriamasis iki atsakovei priimant skundžiamą sprendimą būtų informuotas, kad jo veikos bus vertinamos ne ta apimtimi, kaip jas atsakovei nurodė I. S. ir dėl kurių buvo pradėtas tyrimas (teiginys, kad I. S. ėmė išmokas už kurą neturėdama vairuotojo pažymėjimo), VTEK negavo ir iš byloje pateiktos medžiagos nenustatė. Atsakovė šiurkščiai pažeidė K. R. teisę būti išklausytam ir teikti tyrimą atliekančiam subjektui savo paaiškinimus.
6) Aplinkybių, dėl kurių žurnalisto A. T. paskelbta žinutė (būtent ta apimtimi, kuri buvo nurodyta I. S. pranešime ir kuri iki tyrimo pradėjimo momento buvo šio žurnalisto iš dalies paneigta) gali būti teisiškai reikšminga vertinant būtent K. R. individualią veiką, atsakovė nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė.
7) Atsakovė nevertino K. R. tyrimo metu pateiktų argumentų bei teiktų įrodymų: tiriamojo žinutės A. T. turinio, apimties ir teiginio, kad teisės vairuoti automobilį turėjimas ar tokios teisės neturėjimas ipso facto (savaime) asmens garbės ir orumo požiūriu yra neutralus.
8) Nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis atsakovė grindė savo išvadą, kad tiriamasis savo iniciatyva „žinomai melagingą žinią“ pateikė siekdamas savo asmeninių tikslų ir politinio pranašumo.
10) Atsakovė sprendime vertino ir pasisakė ne dėl visų tyrimo metu pateiktų ir kitų juridinę reikšmę turinčių įrodymų, taip pat ir tiriamojo argumentų, o savo išvadas dėl K. R. veikos grindė ne faktiniais duomenimis, bet iš esmės tik savo subjektyviomis prielaidomis, hipotezėmis, spėliojimais.
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Kodeksas, teikia pasiūlymų dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo, šiais klausimais priima sprendimus ir rekomendacijas.
VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tyrimą pagal šio skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamasis asmuo dirba, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija. Šio skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 24¹ straipsniu) mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą. Pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, išskyrus atvejus, kai galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus).
Vadovaudamasi VTEKĮ 24¹ straipsnio 13 dalimi, VTEK, išnagrinėjusi skundą, priima sprendimą patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį arba įpareigoti skundžiamą sprendimą priėmusią instituciją ar įstaigą įvykdyti VTEK nurodymą, taip pat atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, kurio tikslas – įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei (1 straipsnio 1 dalis). Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (1 straipsnio 2 dalis).
Kodekso 4 straipsnyje nustatomi valstybės politiko elgesio principai ir nurodoma, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais principais:
1) pagarbos žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;
2) teisingumo – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų;
3) sąžiningumo – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą;
4) skaidrumo ir viešumo – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus;
5) padorumo – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos;
6) pavyzdingumo – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų;
7) nesavanaudiškumo – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui;
8) nešališkumo – neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo;
9) atsakomybės – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.
Valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos (Kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis Kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Kodekso 6 straipsnio 3 dalis).
Atlikdama tyrimą, Etikos komisija turi teisę: apklausti valstybės politiką, kurio elgesys tiriamas, bei kitus asmenis, susijusius su valstybės politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla; apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją; prireikus išvykti į įvykio vietą; pasitelkti specialistų (Kodekso 7 straipsnio 3 dalis). Atlikdami tyrimą, Etikos komisijos nariai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais (Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Šiuo atveju K. R. su Komisijos sprendimu nesutinka ir prašė VTEK jį panaikinti, nurodydamas, jog atsakovė netinkamai kvalifikavo veiką; tyrimą atliko nevisapusiškai ir šališkai, ignoravo bei nevertino svarbių aplinkybių; žinute (kurią paviešino žurnalistas A. T.), kad I. S. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, pateikė savo nuomonę, kuria nesiekė sumenkinti šios tarybos narės garbės ir orumo.
Dėl netinkamo informavimo ir vertinimo dalyko
VTEK sprendime konstatavo, kad atsakovė pateikė pranešimą apie K. R. atžvilgiu pradėtą ir atliekamą tyrimą. Asmuo, dėl kurio veikos priimtas sprendimas, atsakovės pranešimu buvo informuotas, kad yra tiriama jo veikos atitiktis visoms (devynioms) Kodekso 4 straipsnio nuostatoms, jų neindividualizuojant, t. y. nenurodant jų (ar kiekvienos iš jų atskirai) galimo sąsajumo su konkrečia faktine situacija. Atsakovė, pradėjusi tyrimą, K. R. pateikė ne konkrečius kaltinimus, bet iš esmės tik pranešimą apie I. S. skundą, kuris, VTEK nuomone, pagal turinį buvo susijęs ne tik (ir ne tiek) su paties K. R., bet ir su trečiųjų asmenų elgesiu.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2023-06-22 pranešime dėl pradėto tyrimo Nr. S12-1935 konkrečiai ir aiškiai nurodyta, dėl kokių faktinių aplinkybių yra pradėtas tyrimas bei kokių politikų elgesio principų pažeidimas bus tiriamas. Pranešime yra nurodyti esminiai įtariamo pažeidimo požymiai – K. R. veiksmai pateikiant A. T. tikrovės neatitinkančią informaciją apie I. S. pagal pastarosios skundą, t. y. dėl to, jog 2023-05-23 A. T. (VšĮ „Laisvės TV“) paskyroje facebook.com ir substack.com interneto puslapiuose buvo paskelbta tokia informacija: „Druskininkuose turime situaciją, kai keli tarybos nariai – konservatorius K. R., taip pat, jo teigimu, socialdemokratė J. B. ir valdančiojo komiteto „Už Druskininkus“ narė I. S. ėmė išmokas už kurą neturėdami vairuotojo pažymėjimo“.
Iš K. R. Komisijai 2023-07-10 pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis tinkamai suvokė, jog tyrimas yra vykdomas dėl jo veiksmų perduodant (paskleidžiant) tikrovės neatitinkančią informaciją A. T., kuris ją paskelbė viešai tinkluose facebook.com ir substack.com, tik dėl I. S.. Atsakovas tinkamai suprato tyrimo esmę ir apimtį, būtent dėl šių aplinkybių jis Komisijai teikė paaiškinimus, o vėliau jas nurodė skunde VTEK.
Taigi, iš K. R. 2023-07-10 Komisijai pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad jam nekilo jokių abejonių dėl tyrimo dalyko ir apimties, jo paaiškinimai buvo susiję su tyrimo dalyku, nenurodė, kad būtų pažeistos jo teisės, susijusios su informavimu apie tyrimą, kad nesuprato, kuo yra kaltinamas.
Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pranešime dėl pradėto tyrimo nurodė esminius įtariamo pažeidimo požymius ir sudarė prielaidas asmeniui, dėl kurio atliekamas tyrimas, aiškiai ir konkrečiai suvokti faktines tyrimo aplinkybes, dėl kurių atliekamas tyrimas. Informacija apie atliekamą tyrimą (faktines aplinkybes) nebuvo nei plati, nei nepakankamai aiški. Akivaizdu, jog iš jos turėjo būti suprantama, kokio faktinio pobūdžio informacija yra tiriama.
Kaip ir nurodyta Komisijos 2023-06-22 pranešime dėl pradėto tyrimo Nr. S12-1935, buvo tiriami K. R. veiksmai perduodant (paskleidžiant) tikrovės neatitinkančią informaciją A. T., kuris ją paskelbė viešai tinkluose facebook.com ir substack.com, tik apie I. S. gautas išmokas už kurą neva neturint vairuotojo pažymėjimo. Taigi tyrimo dalykas, apimtis, faktinės aplinkybės nesikeitė, o K. R. ir teikė paaiškinimus būtent tik dėl šių teiginių ir aplinkybių. Apie jokias K. R. inkriminuotas veikas dėl trečiųjų asmenų veiksmų tyrimas nebuvo pradėtas.
VTEK motyvai, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė K. R. teisę būti išklausytam ir teikti tyrimą atliekančiam subjektui savo paaiškinimus, yra nepagrįsti. Iš K. R. 2023-07-10 paaiškinimų Komisijai matyti, kad jis pateikė savo paaiškinimus dėl visų Komisijos vertintų aplinkybių. Be to, savo skunde VTEK jis nenurodė jokių argumentų dėl savo teisės teikti paaiškinimus suvaržymo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, minėti ginčijamo sprendimo motyvai yra neįrodyti ir nepagrįsti.
Dėl K. R. pateiktų motyvų ir įrodymų
VTEK sprendime nurodyta, jog Komisija nepasisakė dėl K. R. tyrimo metu pateiktų argumentų bei teiktų įrodymų: tiriamojo žinutės A. T. turinio, apimties ir teiginio, kad teisės vairuoti automobilį turėjimas ar tokios teisės neturėjimas ipso facto asmens garbės ir orumo požiūriu yra neutralus, ir jų atitinkamai nevertino.
Tuo tarpu Komisijos sprendime buvo išnagrinėta K. R. išsiųsta žinutė, jo pateikti argumentai dėl žinutės išsiuntimo aplinkybių ir įtakos I. S. reputacijai. Komisijos sprendimo 5.1 dalyje išsiųsta žinutė ir K. R. veiksmai buvo išsamiai įvertinti teisės reikšti nuomonę ir įsitikinimus aspektu. Komisija pažymėjo, jog K. R., Druskininkų savivaldybės tarybos narys, 2023-05-02 žinutėje, siųstoje A. T. (VšĮ „Laisvės TV“), pastarajam pateikė aiškią informaciją apie jam žinomą žinią (faktą), bet ne savo nuomonę. Be to, K. R. žinojo, kad A. T. (VšĮ „Laisvės TV“) vykdo visų savivaldybių tarybų narių tyrimą dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo, taip pat žinojo bei suprato, kad jo pateikta žinomai melaginga žinia apie I. S., Druskininkų savivaldybės tarybos narę, bus paskleista plačiai. Iš K. R. paaiškinimų 17 punkto akivaizdu, kad informacija buvo teikiama žinant, kad vykdomas projektas „Skaidrinam“, ir siekiant, kad ši informacija būtų panaudota šiame projekte ir paviešinta. Taip pat K. R. susirašinėjimas patvirtina, kad jis pats inicijavo žinutės, jog I. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, siuntimą A. T. (VšĮ „Laisvės TV“). Šią aplinkybę jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog žurnalistas jokios informacijos apie kitus tarybos narius neprašė. Todėl darytina išvada, kad jis aiškiai suprato (turėjo suprasti), jog tikrovės neatitinkančią informaciją perduoda vykdomo tyrimo dėl neskaidraus lėšų panaudojimo kontekste, ir ši žinutė aiškiai suponavo, kad I. S. neva neskaidriai naudoja lėšas, t. y. žinute buvo sąmoningai siekiama apkaltinti I. S. neteisėtos veikos padarymu ir sumenkinti jos reputaciją.
Dėl netinkamai vertintų veiksmų
VTEK sprendime nurodė, jog nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis atsakovė grindė savo išvadą, kad tiriamasis savo iniciatyva „žinomai melagingą žinią“ pateikė siekdamas savo asmeninių tikslų ir politinio pranašumo, dėl kokių paskatų (savo iniciatyva ar žurnalisto paprašytas, paklaustas) tiriamasis teikė aptariamą informaciją.
Šiuo atveju Komisijos sprendime konstatuota, jog K. R. žinomai melagingą žinią pateikė kaip jam žinomą faktą siekdamas savo politinių tikslų (siekdamas pateisinti savo elgesį dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo, siekdamas politinio pranašumo). Šią išvadą neabejotinai patvirtina byloje esantys duomenys, jog A. T. viešai tinkluose facebook.com ir substack.com paskleidė žinią, jog: „Druskininkuose turime situaciją, kad keli tarybos nariai – konservatorius K. R., taip pat, jo teigimu, socialdemokratė J. B. ir valdančiojo komiteto „Už Druskininkus“ narė I. S. ėmė išmokas už kurą neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Pats Konstantinas aiškina, kad naudojosi trijų skirtingų vairuotojų paslaugomis, taip pat jį vežiojo pavežėjai ir pensijoje esantys tėvai. Jis taip pat pažadėjo pateikti panaudos sutartis“.
Šiuo atveju Komisija, žinodama, kad K. R. ir I. S. yra politiniai oponentai, atstovaujantys oponuojančioms politinėms jėgoms, padarė pagrįstą išvadą, kad K. R. motyvai bandant apšmeižti I. S. buvo jo asmeninių politinių tikslų siekimas. Be to, analogiška K. R. veiksmų logika ir motyvacija yra nurodyta ir A. T. paskyroje puslapyje https://tapinas.substack.com/p/skaidrinam-ar)zvalga-kauno-miliionai: „Tuo tarpu sukdamasis iš situacijos, kai neturėdamas vairuotojo pažymėjimo „išvažinėjo“ keliolika tūkstančių Druskininkų žmonių eurų, konservatorius K. R. „pridavė“, kad dar dvi Druskininkų tarybos narės – J. B. ir I. S. irgi neturi vairuotojų pažymėjimų. Taip, mea culpa (esu kaltas), kad nepasitikrinau su savivaldybe dėl vairuotojo pažymėjimo (dabar tai darau iš karto), bet kažkaip nesitikėjau, kad tarybos narys šitaip meluos pakišdamas savo koleges.“
Taigi, K. R. teikė A. T. tikrovės neatitinkančią informaciją apie I. S., suprasdamas, kad tokia informacija suponuoja jos neva padarytą teisės pažeidimą. Kadangi I. S. yra Druskininkų savivaldybės tarybos narė, todėl jos reputacijos menkinimas neabejotinai turi neigiamą poveikį ne tik jos, bet ir visos Savivaldybės tarybos, kaip institucijos, ir visų jos narių reputacijai ir autoritetui.
Dėl Kodekse numatytų principų pažeidimų
Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, atlikdama savo funkcijas, Komisija tyrė, ar K. R. nepažeidė Kodekse numatytų elgesio principų: 1) pagarbos žmogui ir valstybei (4 straipsnio 1 punktas); 2) teisingumo (4 straipsnio 2 punktas); 3) sąžiningumo (4 straipsnio 3 punktas); 4) skaidrumo ir viešumo (4 straipsnio 4 punktas); 5) padorumo (4 straipsnio 5 punktas); 6) pavyzdingumo (4 straipsnio 6 punktas); 7) nesavanaudiškumo (4 straipsnio 7 punktas); 8) nešališkumo (4 straipsnio 8 punktas); 9) atsakomybės (4 straipsnio 9 punktas). Apie šio tyrimo apimtį tiriamasis buvo tinkamai informuotas.
Atlikusi tyrimą, Komisija konstatavo, kad iš nurodytų devynių principų buvo pažeisti penki: pagarbos žmogui ir valstybei (Kodekso 4 straipsnio 1 punktas), sąžiningumo (Kodekso 4 straipsnio 3 punktas), padorumo (Kodekso 4 straipsnio 5 punktas), pavyzdingumo (Kodekso 4 straipsnio 6 punktas), atsakomybės (Kodekso 4 straipsnio 9 punktas). Kadangi dėl kitų nurodytų principų pažeidimų kaltinimai iš esmės nepasitvirtino, Komisija, įvertinusi jau minėtas faktines aplinkybes, informacijos turinį ir apimtį, jos paskleidimo mastą, pagrįstai inkriminavo nurodytus principus.
Pažymėtina ir tai, jog Komisijos sprendime konkretizuota ir visapusiškai individualizuota kiekvieno Kodekso 4 straipsnyje numatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimo sąsaja su faktine situacija (Komisijos sprendimo 5.2 papunktis).
Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad K. R. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VTEK sprendime nenurodė, kokių konkrečiai juridinę reikšmę turinčių įrodymų ir tiriamojo argumentų Komisija neištyrė ir kurios sprendimo išvados yra neva grindžiamos ne faktiniais duomenimis, bet iš esmės tik savo subjektyviomis prielaidomis, hipotezėmis, spėliojimais.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas VTEK 2023-09-27 sprendimas Nr. 1GN-7 „Dėl K. R. skundo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje V. d. H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999-01-21 sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).
K. R. taip pat prašė priteisti patirtas 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovės skundas šioje byloje tenkintinas, asmuo, dėl kurio veikos priimtas sprendimas, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos skundą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023-09-27 sprendimą Nr. 1GN-7 „Dėl K. R. skundo“.
Asmens, dėl kurio veikos priimtas sprendimas, K. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepatenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.